|
Grėsmė, didesnė už terorizmą
Petras KATINAS
Pastaruoju metu NATO vadovybė susirūpinusi padėtimi
Afganistane ir, suaktyvėjus Talibano gaujoms, ragina Aljanso šalis
pasisti ten daugiau karių. Bet yra dar vienas dalykas, susijęs su
Afganistano politinėmis, etninėmis ir religinėmis problemomis. Tai
narkotikai. Faktiškai niekas nežino, kokį opijaus aguonų derlių
surenka Afganistano augintojai. Užtat visi žino, kad kasmet nuolat
didėja šios narkotinės žaliavos plantacijos. Iš 10-12 kilogramų
opijaus žaliavos pogrindinėse laboratorijose afganų narkotikų verslininkai
pagamina kilogramą pačių baisiausių narkotikų heroino. Didžioji
dalis šių kvaišalų per Tadžikistaną, Iraną, Turkiją ir Uzbekistaną
plaukia į Rusiją, o iš ten į Europą. Faktiškai kiekvieno afganistaniečio
namuose laikomas terjakas (opijus). Tėvai juo trina kūdikių smilkinius
arba duoda palaižyti nuo peilio smaigalio kad užsnūstų ir neverktų.
Vietiniai gyventojai opijumi gydosi ir nuo peršalimo. Vyrai taip
pat nuolat vartoja opijų savo potencijai sustiprinti. Prie garsiosios
Salango kalnų perėjos Šiaurės Afganistane kasdien prieš tunelį sustoja
šimtai pakrautų sunkvežimių, autobusų, lengvųjų automobilių. Dauguma
šių transporto priemonių kimšte prikimštos narkotikų. Afganistane
šių kvaišalų jau seniai niekas neneša kalnų takais. Ir šalies pietų
į šiaurę jie pervežami galingais sunkvežimiais. Užsienio žurnalistai
patys nuvyko prie Salango perėjos ir įsitikino, kad niekas jų net
nebandė patikrinti, ką jie veža savo automobiliuose, nors pravažiavo
kelis policijos postus. Afganistane narkotikus pervežančius sunkvežimius
vadina barbachaja. Paprastai barbachajus veža apie 1000 dėžių
su įvairiomis prekėmis, miltais, kitais maisto produktais, o po
jais būtinai būna viena ar dvi dėžės su heroinu. Kas gi perkraustys
tokią gausybę dėžių! Jeigu ir retsykiais patikrinama, tai narkomafijos
bosai be jokio vargo išsisuka.
Už 20 kilometrų nuo šiaurės Afganistano sostinės
Mazari Šarifo gyvena Hašimas Paikoras, buvęs provincijos gubernatorius,
dabar pagrindinis labai įtakingo šiaurės Afganistano karo vado generolo
Dustumo politinis patarėjas. Kai žurnalistai įtakingo patarėjo paprašė
supažindinti juos su kokiu nors narkotikų bosu, tas atsakė: Ne,
mano gerbiamieji svečiai. Aš visai netrokštu, kad man būtų nupjauta
galva. Aš jums nenurodysiu nė vieno iš jų, nors žinau daugybę. Ir
nepadėsiu jums, nes mafija visagalė. Generolas Dustumas irgi prieš
narkotikus, bet ir jis yra bejėgis prieš mafijos galybę. Nieko jai
negali padaryti nei ministrai, nei pats prezidentas H.Karzajus.
Ir amerikiečiai nieko nepadarys. Patariu jums nieko daugiau neklausinėti
apie narkotikus, nes antraip be galvų liksite. Žurnalistai paklausė:
kas gi vadovauja tai narkomafijai? Prekeiviai, kariškiai, policija?
- Pasirodo, vadovauja tie, kurių rankose ginklai.
Narkotikų bizniu užsiima visi, be išimties, karo lauko vadai. Jie
iš valstiečių, auginančių aguonas, ima 10 proc. jų gautų pajamų.
O jeigu vadovauji provincijai tai milijonai dolerių. Šimtai milijonų
ar net milijardų.
Iš tiesų nors valdžia dėjo daug pastangų, kitais
metais didžioji dauguma šiaurės Afganistano valstiečių atsisakė
auginti kviečius ir daržoves, o savo žemes apsėjo aguonomis. Tai
labai dideli ir palyginti lengvi pinigai. Todėl pusbadžiu gyvenantys
Afganistano valstiečiai negali atsispirti tokiai pagundai. Pavyzdžiui,
kilogramą kanapių (vadinamo čarso) valstietis supirkėjui parduoda
už 1 500 afganių (apie 30 dolerių), o kilogramą opijaus už 14
000 afganių, t.y. 300 dolerių. Turėdamas tokias pajamas jis gali
bent jau duonos nusipirkti.
2005 metais prezidento H.Karzajaus vyriausybė
nupirko Kazachstane 40 tūkst. tonų kviečių. Vienas jų siras (7 kilogramai)
parduodamas tik už vieną dolerį. Todėl vietiniai valstiečiai ėmė
gyventi kur kas geriau. Pavyzdžiui, Maimeno mieste, kuriame veikia
narkotikų gamybos laboratorijos, dar prieš dvejus metus buvo 200
motociklų, dabar 2000. Miestelyje, kuriame niekas neturėjo automobilių,
dabar jų daugiau kaip 600. Visose krautuvėse, kavinėse ir arbatinėse
atsirado elektros generatoriai, o ant daugelio namų stogų palydovinės
televizijos antenos. Ir visas šis progresas iš narkotikų prekybos.
Netgi Afganistano mulos sako: Alachas lieka Alachu, o pinigai
pinigais. Todėl, anot vietinių ir užsienio specialistų, opijaus
aguonų auginimu užsiima net ir tie, kurie neturi žemės. Tas aguonas
augina namų kiemuose, netgi gėlių vazonuose.
Šių metų pavasarį anglai nepilotuojamu žvalgybos
lėktuvu nustatė visus aguonų laukus Nargarharo provincijoje. Britai
iš prezidento Karzajaus pareikalavo, kad tas pasiųstų kariuomenę
aguonų plantacijoms sunaikinti. Tik kas iš to? Kareiviai nesunaikino
nė vieno aguonų lauko. Beje, prieš metus vokiečių kariai sulaikė
didelę narkotikų siuntą. Mafija bemat iš Vokietijos vyriausybės
pareikalavo grąžinti kvaišalus, bet Berlynas tai padaryti atsisakė.
Neilgai trukus savižudis susprogdino vokiečių kariuomenės automobilį
su kareiviais. Vokiečiai tylomis grąžino heroiną. Kaip teigia padėties
Afganistane žinovai ir specialistai, šioje šalyje galima netgi pasiekti,
kad moterys atsisakytų nešioti veidus slepiančias parandžas, tačiau
uždrausti pagrindinį daugumos valstiečių pragyvenimo šaltinį narkotikų
žaliavos auginimą neįmanoma.
Vienas amerikiečių žurnalistas neseniai rašė:
Šią šalį galima subombarduoti ir paversti ją pelenais. Tačiau ir
ant šių dulkių išaugs opijaus aguonos. Afganistaną galima užversti
humanitarine maisto pagalba, konservais, tačiau aguonas augins tų
konservų dėžutėse. Todėl niekas nežino išeities. Kai kurie mokslininkai
siūlo nepagailėti net milijardų dolerių, kad būtų surastas koks
nors pesticidas ar šiaip užkratas, kad jis sunaikintų visus opijaus
aguonų ir kanapių pasėlius. Tačiau tai vargu ar įmanoma.
Šiuo metu narkotikų gamyba Afganistane viršija
visus rekordus. Opijaus aguonų plantacijos per metus padidėjo dvigubai.
Pernai opijaus žaliavos derlius sudarė 4,5 tūkst. tonų. To kiekio
pakanka 450 tonų heroino pagaminti, arba 90 proc. šio pavojingiausio
kvaišalo, platinamo pasaulyje.
© 2006 XXI amžius
|
