Jos Didenybės Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės Karalienės Elžbietos II kalba Seime

Karalienė Elžbieta II kalba Seime

Dėkoju Jums už šiltą priėmimą ir galimybę kreiptis į Lietuvos Respublikos Seimą. Ką tik apžiūrėta paroda priminė tiek ilgą Lietuvos, kaip Europos valstybės, istoriją, tiek dramatišką Jūsų tautos nepriklausomybės atgavimo procesą, vykusį prieš gerus penkiolika metų. Stovėti čia, kur kovoje už laisvę savo gyvybe rizikavo tiek daug žmonių, yra didžiulė garbė.

Šiandieną Vilniuje princas Filipas ir aš, pažymėdami visų trijų tautų pasiekimus, pradedame savo pirmąjį vizitą Baltijos valstybėse. Jūs iškilote iš po Sovietų sąjungos šešėlio ir suklestėjote kaip nepriklausomos valstybės, užėmėte savo teisėtą vietą tarptautinėje bendruomenėje ir tapote gerbiamomis Europos Sąjungos ir NATO narėmis. Tai buvo politinė, ekonominė ir socialinė transformacija, Europos istorijoje turinti vos keletą analogų.

Tačiau niekada neturėtume pamiršti to, ką Lietuva iškentėjo savo kelyje į laisvę. Žudynių, kankinimų, deportacijų ir trėmimų metai, trukę didesnę dvidešimtojo amžiaus dalį, yra vieni tamsiausių mūsų žemyno istorijos puslapių. Čia, Vilniuje, negalime pamiršti ir holokausto tragedijos. Britų žydų bendruomenėje yra daug tokių, kurių šeimos nariai amžino poilsio atgulė Lietuvos žemėje. Aš reiškiu pagarbą visiems tiems, kurie priešinosi tironijai, taip dažnai šiam tikslui paaukodami savo gyvybes.

Okupacijos metais Jungtinės Karalystės ir Baltijos valstybių ryšiai buvo apriboti. Tačiau prieš 1939-uosius mūsų plėtoti ryšiai siekia viduramžius, o pastaruosius penkiolika metų vėl iš naujo atrandame vieni kitus. Mes vertiname didžiulę įvairovę, kuri yra vienas svarbiausių Europą apibrėžiančių požymių ir jūs praturtinate mūsų kontinentą savo unikalia kalba, kultūra ir patirtimi.

Man malonu, kad Britanijos ir Lietuvos santykiai plėtojasi tokiu tempu. Kartu dirbdami Europos Sąjungoje ir NATO susiduriame su tais pačiai iššūkiais ir tomis pačiomis galimybėmis. Nepaisant skirtingos istorinės patirties, į daugelį dalykų žvelgiame vienodai. Mus vienija bendras tikslas kurti pasauliui neabejingą, atvirą ir pasitikinčią savimi Europą. Mes nebijome pokyčių ir reformų. Mes dėsime pastangas garantuodami, kad laisvės, demokratijos ir laisvos rinkos vaisiai, kuriais mes naudojamės būdamos Europos Sąjungos ir NATO narėmis, taptų prieinami ir mūsų kaimynams, pasiruošusiems ir norintiems prisijungti prie mūsų. Mes tikime, kad mūsų pareiga yra padėti spręsti pasaulyje vykstančius konfliktus. Auga abipusė prekyba ir investicijos, o naujas galimybes atveria laivas darbo jėgos judėjimas.

Labiau nei bet kas kitas mane džiugina tai, kad kontaktai tarp žmonių, o ypač jaunų žmonių, pastaraisiais metais neparastai suaktyvėjo. Daugelis lietuvių į Britaniją vyksta dirbti ir mokytis. Atvykstančių į Lietuvą Didžiosios Britanijos piliečių skaičius taip pat sparčiai auga. Prieš šimtus metų tai buvo škotai ir Šiaurės rytų anglijos pirkliai, kurdinęsi jūsų šalyje. Šiandieną ir vėl žmonės iš šių Britanijos dalių labai aktyvūs megzdami naujus santykius su Lietuva – buvo labai malonu pasveikinti Jūsų prezidentą jo vizito į Edinburgą šių metų liepos mėnesį metu.

Lietuva pasižymi šviežia ir energijos kupina dvasia, gimusia iš jūsų kovos bei pasiekimų ir randančią atgarsį britų širdyse. Tikiu, kad Britanija turi daug ką pasiūlyti lietuviams. Tikiuosi, kad ateityje tiek viena, tiek kita kryptimi vyks vis daugiau jaunų žmonių, kurie dirbdami, mokydamiesi ar lankydamiesi šalyje turistiniais tikslais vieni apie kitus sužinos daug naujo. Lietuvos tūkstantmečio jubiliejus 2009 metais ir Vilniaus tapimas Europos kultūros sostine tais pačiais metais atveria daug naujų galimybių, tarp jų ir bendradarbiavimą su Liverpulio miestu, tapsiančiu Europos kultūros sostine 2008 metais. Taip pat laukiame Lietuvos atletų ir žiūrovų atvykstančių į 2012 metų Olimpines žaidynes Londone.

Tikiuosi, kad mano vizitas parodys, kokią svarbą teikiame Britanijos ir Lietuvos santykiams. Sveikiname Lietuvą, mūsų naująją partnerę ir sąjungininkę ir norime, kad mūsų santykiai klestėtų visose sferose. Žavimės tuo, kaip greitai iš tarptautinės pagalbos gavėjų, jūs tapote dosniais davėjais, kaip iš saugumo importuotojos, tapote šalimi, svariai prisidedančia prie kitų saugumo. Sveikiname jūsų dinamiškumą, kūrybiškumą ir atsidavimą laisvės ir demokratijos idealams, galinčiais tiek daug duoti jūsų partneriams ir pasauliui. Pone Seimo pirmininke, į naują šimtmetį kartu žengiant iššūkių pilnu keliu, leiskite pacituoti jūsų Tautinės giesmės sodžius „ ir šviesa ir tiesa mūs žingsnius telydi“.

Tomo Juodaičio nuotrauka

© 2006 „XXI amžius“