Rusija nebeslepia, kad naftos tiekimo sutrikimas – politizuotas

Lietuvoje lankęsi Rusijos parlamentarai be užuolankų sakė, kad problemų dėl naftos tiekimo sutrikimų „Mažeikių nafta“ gali patirti ir ateityje. Dūmos Tarptautinių reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Vasilijus Kuznecovas, kuris vizito Lietuvoje metu spaudos konferencijoje Seime buvo pristatytas kaip naftininkas, aiškiai pasakė, jog naftos tiekimo sutrikimo problema yra ne naftos tiekėjo, o ta, kad „Mažeikių nafta“ pasirenka partnerius, neturinčius žaliavos. V.Kuznecovo teigimu, „Mažeikių naftos“ gamykla visada gali likti be naftos, nes buvo padaryta vadybos klaida. „Ši įmonė buvo integruota į buvusios Sovietų Sąjungos naftos pramonės sistemą, ir viskas. Žaliavos gavyba, perdirbimas, pardavimas buvo vienoje grandinėje. Kai ji nutrūksta, šis verslas tampa nestabilus“, – pareiškė V.Kuznecovas.

Delegacijos vadovas Konstantinas Kosačiovas pridūrė, jog „Mažeikių naftos“ problemų priežastis yra ir ta, kad gamykla neturi savo lobistų Rusijoje. Jis perspėjo, kad Rusija patvirtino strategiją, kuri numato mažinti neperdirbtos žaliavos pardavimą. K.Kosačiovas taip pat sakė, jog Rusijoje numatyta statyti dvi naujas naftos perdirbimo gamyklas.

Lietuvoje lankantis Rusijos Valstybės Dūmos atstovams, pemjeras Gediminas Kirkilas sakė, kad Lietuvos ir Rusijos santykiai geri, tačiau mano, kad problemų nepavyks išvengti. „Manau, kad pažvelgus į visą spektrą, jie (santykiai - red.) yra konstruktyvūs. Aišku, problemų bus, nes pačios Rusijos politika nėra vienalytė ir tos tendencijos šiuo metu nėra pačios palankiausios. Jeigu žvelgtumėte į Rusijos santykius su visais kaimynais, tai nežinau, su kuriais yra geresni nei su Lietuva. Galime pasidžiaugti, kad mes su Rusija sugebame išlaikyti pakankamai gerus santykius, tuo pačiu ir neatsisakome savo principų“, – sakė Premjeras. Jis priminė ir tai, kad Rusija yra viena didžiausių investuotojų Lietuvoje, o Lietuva, savo ruožtu – viena didžiausių investuotojų Kaliningrado srityje. Vis dėlto Premjeras pripažįsta, kad Rusijoje yra nepatenkintų Lietuvos naryste NATO, Europos Sąjungoje ir net tuo, kad Lietuvos ir Rusijos santykiai vystosi „civilizuotai“. „Mums nelabai yra ką prikišti, kas dažnai prikišama Estijai ir ypač Latvijai. Aišku, Rusijai ne visada patinka mūsų veiksmai, tai niekam čia ne paslaptis. Ne visiems Rusijoje patinka, jog „Mažeikių naftos“ privatizavimą laimėjo Lenkijos bendrovė ir, matyt, jie daro spaudimą ir valdžios struktūroms, kad būtų imamasi tokių veiksmų, kaip vadinamasis naftotiekio remontas“, – kalbėjo G.Kirkilas.

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Justinas Karosas, žurnalistų paklaustas, ar tai iš tikrųjų reiškia, kad naftos tiekimas yra politizuojamas, pasakė, kad jis neturįs ko komentuoti. „Taip ir buvo. Pagrindinė priežastis šalia tų problemų, kurios yra pačiame naftotiekyje, buvo labai aiškiai pasakyta. Neabejoju, jog iš tiesų problema yra ne tik techninė, tai visiškai aišku“, – sakė J.Karosas. Seimo narys nuo socialdemokratų partijos, matyt, nutarė irgi parodyti, jog Lietuva „padarė klaidą“, pardavusi „Mažeikių naftos“ akcijas ne Rusijos, o Lenkijos kompanijai.

Prezidentas Valdas Adamkus teigia, kad „Mažeikių naftos“ problemos susilaukė išskirtinio ES vadovų dėmesio. Energetika ir demokratija – dvi svarbiausios temos, kuriomis iki vėlaus penktadienio vakaro diskutavo 25 ES šalių vadovai ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, pakviestas į Suomijos Lahčio mieste vykusį neformalų ES valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimą. V.Adamkus Lietuvos radijui tvirtino, kad Europos Komisijos prezidentas Žozė Manuelis Barozas per bendrą ES vadovų vakarienę iškėlė „Mažeikių naftos“ klausimą kaip Rusijos energetikos reikalų politizavimo pavyzdį. Pasak V.Adamkaus, tai reiškia, jog žaliavos tiekimo Mažeikiams sutrikdymas pakylėtas į ES lygmenį. Lietuvos vadovas teigė, jog V.Putinas per vakarienę ir toliau tvirtino, jog netikėtas naftotiekio remontas yra tik techninė problema.

Rusijos delegacijai susitikus su Seimo pirmininku Viktoru Muntianu, pastarasis po susitikimo ne kartą pakartojo iš delegacijos atstovų išgirdęs patikinimus, jog naftos tiekimo į „Mažeikių naftą“ sutrikimai nėra susiję su politiniais interesais, o nulemti techninių dalykų.

Nafta Mažeikių kryptimi vamzdynu nebeteka nuo liepos pabaigos, kai minėtoje atšakoje Briansko srityje įvyko avarija. Beje, Rusijos pramonės ir energetikos ministerijos patvirtintame naftos eksporto paskutinį šių metų ketvirtį grafike naftos tiekimas Mažeikių kryptimi nėra numatytas. „Mažeikių nafta“ šiuo metu perdirba žaliavą, kurią importuoja per Būtingės terminalą.

© 2006 „XXI amžius“