Suokalbio simptomai

Kitų metų gegužę sukaks dešimt metų, kai buvo pasirašytas aktas dėl Šiaurės Atlanto Aljanso ir Rusijos bendradarbiavimo užtikrinant pasaulio saugumą, ir penkeri metai – „Rusijos ir NATO“ tarybai.

Neseniai, prieš atvykdamas į Maskvą, NATO generalinis sekretorius Japas de Hopas Scheferis pareiškė: „Mes pasiekėme beprecedentį bendradarbiavimo lygį“. Atvykęs į Rusijos sostinę aiškino, kad tolesnis šalių bendradarbiavimas tiktai didės, o NATO maksimaliai sieks atsižvelgti į Rusijos interesus. Dar daugiau, NATO vadovas aiškiai leido suprasti, kad vienintelė tolesnio NATO ir Rusijos bendradarbiavimo forma ir pagrindas yra Rusijos įtakos visoje posovietinėje erdvėje pripažinimas. J. de Hopas Scheferis pokalbyje su prezidentu V.Putinu, girdamas NATO ir Rusijos bendradarbiavimą, pažymėjo, jog tai ne partnerystė pagal formulę 26+1 (t.y. 26 Aljanso šalių ir Rusijos – red.), o 27 šalių partnerystė. Ir dar pridūrė: „Rusija – didžioji pasaulio galybė, atsakanti už daugelį dalykų, vykstančių pasaulyje, o jos dalyvavimas sprendžiant konfliktus – nepakeičiamas“. Oficialūs Kremliaus asmenys tiesiog džiūgavo dėl tokių NATO generalinio sekretoriaus deklaracijų ir teigė, kad krizinėse situacijose NATO ir Rusijos ginkluotųjų pajėgų kontaktai vos ne idealūs ir sudarytos tarpusavio darbo grupės dėl glaudaus bendradarbiavimo šiose srityse: oro erdvėje, užnugario ir materialinio aprūpinimo, priešraketinės gynybos sistemoje.

Tačiau svarbiausia, anot Rusijos karinio apžvalgininko Olego Vladykino, – sprendžiamas visas kompleksas uždavinių gerinant ir stiprinant Rusijos ir NATO ginkluotųjų pajėgų bendradarbiavimą bei sąveiką. Šios „sąveikos“ programoje numatyti 172 punktai, iš kurių 46 jau įvykdyti 2006 metais. O NATO generalinio sekretoriaus atvykimo į Maskvą dieną baigėsi abiejų šalių štabų pratybos, kuriose dalyvavo 60 karinių specialistų iš 11 NATO šalių ir 80 – iš Rusijos. Dar vieno tokio pobūdžio bendros štabų pratybos numatytos 2007 metų rudenį. Šiais metais Rusija ir NATO taip pat pirmą kartą organizavo bendras karines pratybas strateginiams ryšiams ir pervežimams tobulinti. Rugsėjo mėnesį Rusijos kariniai laivai dalyvavo bendrose pratybose Viduržemio jūroje, kodiniu pavadinimu „Aktyvios pastangos“, siekiant užkirsti narkotikų tranzito kelius. Kartu Italijoje vyko bendri manevrai imituojant radioaktyvių atakų pasekmių likvidavimą.

Apskritai Rusijos ir NATO tarpusavio kariniai ir drauge politiniai ryšiai vis labiau aktyvėja. Tuo ypač džiaugėsi V.Putinas priimdamas Kremliuje labai šiltai sutiktą NATO generalinį sekretorių: „Mūsų bendradarbiavimas vystosi labai gerai. Mes džiaugiamės ir politiniu tarpusavio dialogu, kuris vyksta nuolat ir pačiu aukščiausiu lygiu“, – sakė V.Putinas. Tai, kad tas dialogas duoda rezultatų, patvirtino ne tik J. de Hopo Scheferio komplimentai Kremliui, bet ir konkretūs faktai. Ryškiausias pavyzdys – abiejų vadovų, V.Putino ir J. de Hopo Scheferio, nuomonių sutapimas dėl Gruzijos ketinimų tapti Šiaurės Atlanto Aljanso nare ir dėl Abchazijos bei Pietų Osetijos konflikto. Įdomu, kad NATO vadovas Maskvoje net neužsiminė apie Rusijos vykdomą Gruzijos blokadą. Apie tą nuomonių sutapimą, ypač Gruzijos atžvilgiu, neslėpdamas pasitenkinimo kalbėjo derybose su J. de Hopu Scheferiu dalyvavęs Rusijos gynybos ministras Sergejus Ivanovas: „Šioje srityje (dėl Gruzijos – red.) Rusijos ir NATO pozicijos visiškai vienodos. Mes už tai, kad visi konfliktai, turintys nepaprastai sudėtingas istorines šaknis, bei XX amžiaus devintojo dešimtmečio įvykius, būtų sprendžiami taikiomis, diplomatinėmis priemonėmis“. S.Ivanovas ir V.Putinas buvo ypač patenkinti, jog esą NATO generalinis sekretorius juos užtikrinęs, kad šiomis dienomis Rygoje vykstančiame NATO viršūnių susitikime apie Gruziją, kaip kandidatę į NATO nares, nebus net užsiminta.

Taigi Maskva tokia NATO generalinio sekretoriaus pozicija visiškai patenkinta. Neatsitiktinai pagrindiniais Kremliaus politikos skelbėjais tapę dienraščiai, netgi retsykiais drįstantis mažumėlę pakritikuoti valdžią „Moskovskije novosti“, komentuodamas NATO generalinio sekretoriaus J. de Hopo Scheferio ir V.Putino susitikimą Maskvoje, įvertino: „NATO negali apsieiti be Rusijos. Briuselis nori matyti Maskvą kaip patikimą sąjungininkę ir pasirengęs įvairioms nuolaidoms Maskvos naudai“. O NATO generalinio sekretoriaus pozicija, ypač Rusijos puolamos Gruzijos atžvilgiu, aiškiai rodo, kad Rusijai suteikiama teisė tvarkytis posovietinėje erdvėje vos ne kaip namuose.

Beje, prieš vykdamas į Maskvą J. de Hopas Scheferis kelioms valandoms buvo užsukęs ir į Vilnių. Jis pažadėjo tolesnę Lietuvos oro sienų apsaugą. Tiktai nuo ko?

Petras Katinas

© 2006 „XXI amžius“