2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Naujojo „šaltojo karo“ šmėkla

Petras KATINAS

Praėjus beveik 60 metų Miuncheno vardas vėl gali įeiti į naujausios pasaulio istorijos puslapius. Visi prisimename, kaip Sovietų Sąjungos politikai ir istorikai labai mėgo akcentuoti 1938 m. rugsėjo 29 d. Miunchene įvykusį Lenkijos, Italijos, Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos susitarimą, pagal kurį Čekoslovakija turėjo perduoti Vokietijai Sudetų sritį. Esą Vakarų valstybių vadovai paskatino hitlerinę Vokietiją pradėti Antrąjį pasaulinį karą. Panašiai ir praėjusį savaitgalį Miunchene įvykusioje tarptautinėje konferencijoje saugumo klausimais, kur paprastai dalyvauja įvairių šalių gynybos ministrai, netikėtai pareiškė norą dalyvauti pats Rusijos prezidentas V.Putinas.

Valstybės reikalai gali ir palaukti...

Petras KATINAS

Nors didžioji Vakarų žiniasklaida pastaruoju metu gana retai mini Lietuvos vardą, tačiau šį kartą atkreipė dėmesį į premjero Gedimino Kirkilo vizitą Gruzijoje ir ten jam parodytą išskirtinį dėmesį. Pabrėžiamas faktas, kad pats Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis vairavo automobilį, kuriuo į oro uostą važiavo Lietuvos premjeras. Štai tuo įvykiu Premjeras ir norėjo pabrėžti savo reikšmingumą tarptautinėje arenoje tarsi jam išties rūpėtų Gruzijos saugumas ir Rusijos imperijos silpninimas. Kiek didesnių komentarų susilaukė prezidento V.Adamkaus vizitas į JAV ir jo susitikimai su prezidentu Džordžu Bušu bei viceprezidentu Diku Čeiniu. Lietuvos prezidentą šįkart galime pagirti už tai, kad jis drįso, viešėdamas Vašingtone, atvirai kalbėti apie tai, jog JAV privalėtų prisidėti prie Lietuvos ir kitų Rytų ir Vidurio Europos šalių energetinio saugumo užtikrinimo. Tai kur kas svarbesnis klausimas nei JAV vizų panaikinimas Lietuvos piliečiams. Šito „pyrago“ galima kol kas ir lukterėti.

Politiniai nesutarimai

Vokietijai, o ypač šios valstybės vadovei kanclerei Angelai Merkel pradėjus pirmininkauti Europos Sąjungai, iš tiesų atėjo nelengvos dienos. Mat kovo 25 dieną Berlyne numatoma pasirašyti ES 50-mečio sukakčiai skirtą ES valstybių ir institucijų vadovų bendrąją Deklaraciją. Šis dokumentas, kurio idėją pernai iškėlė Europos Komisija, jo sumanytojų nuomone, turėtų apraminti aistras dėl ES ateities. Pirmiausia dėl ES Konstitucijos, kurios projektui 2005 metais įvykusiuose referendumuose nepritarė Prancūzija ir Olandija. Europos Komisijos vadovas Žozė Manuelis Barozas pabrėžė, jog būsimojoje deklaracijoje pirmiausia turėtų būti akcentuojami penki pagrindiniai dalykai: solidarumas, atsakingumas, ES piliečių saugumas, Europos vertybių skleidimas pasaulyje ir kova su klimato pokyčiais. Tuo tarpu ES komisarų grupė siūlo deklaracijoje pabrėžti dar vieną dalyką – ES šalių įsipareigojimą imtis institucinių reformų. Paprasčiau tariant, pagaliau išjudinti ES konstitucinį klausimą – priimti ES Konstituciją. Tačiau prieš skubų konstitucinio klausimo sprendimą iškart pasisakė Didžioji Britanija ir Nyderlandai. Pasak Didžiosios Britanijos Europos reikalų ministro Džefo Huno, pirmiausia ES 50-mečio deklaracijoje reikia akcentuoti sėkmingą ES plėtrą į Bendriją priėmus Rytų ir Vidurio Europos buvusias komunistines šalis. Būsimosios Berlyno jubiliejinės deklaracijos projektą Londonas pavadino pirkinių sąrašu, kuriame tiktai nurodoma, ką pirkti dar šiemet, o ką – kitais metais.

V.Adamkus pasveikino San Francisko lietuvius

Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus Valstybės atkūrimo dienos ir Prezidento vizito proga surengtame priėmime San Franciske pasveikino vietos lietuvių bendruomenę bei iškilmingo minėjimo svečius

Viešėdamas JAV, vasario 7 dienos vakare Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas Adamkus dalyvavo Valstybės atkūrimo dienos ir Prezidento vizito proga surengtame priėmime San Franciske ir pasveikino vietos lietuvių bendruomenę bei iškilmingo minėjimo svečius. Šalies vadovas pabrėžė, kad šiame minėjime susirinko visi, kuriems Lietuvos valstybės atkūrimo diena visuomet buvo ir bus pati brangiausia šventė.

„Būtent Vasario 16-oji nubrėžė patikimas šiuolaikinės Lietuvos gaires. Prieš 89-erius metus savo valstybę atkūrėme ant tvirtų Vakarų demokratijos pamatų. Tik ant tokių tvirtų pamatų gali augti ir stiprėti dabartinė Lietuva.

Lietuvos Prezidentas pagerbė žuvusių JAV karių atminimą

Prezidentas Valdas Adamkus Arlingtono nacionalinėse kapinėse padėjo vainiką prie Nežinomo kareivio kapo

Vasario 9 dieną Vašingtone Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas Adamkus pagerbė įvairiuose karuose žuvusių JAV karių atminimą. Lietuvos vadovas dalyvavo Arlingtono nacionalinėse kapinėse vykusioje ceremonijoje, kurios metu prie Nežinomo kareivio kapo padėjo vainiką. Po ceremonijos prezidentas V.Adamkus apžiūrėjo žuvusiems kariams skirtą memorialą ir jame įrengtą parodą, kurią nuo šiol puoš ir Lietuvos Respublikos Prezidento padovanotas atminimo medalis.

Įteiktas Baltijos Valstybiškumo apdovanojimas

Vasario 11 dieną Vašingtone vykusiame kasmetiniame iškilmingame JAV ir Baltijos fondo (US – Baltic foundation) renginyje, kuriame gausiai dalyvavo Amerikos visuomenės, politikos, žiniasklaidos, verslo atstovai, buvo pristatyta Lietuva. Renginio metu Lietuvos prezidentui V.Adamkui buvo įteiktas Baltijos Valstybiškumo apdovanojimas, kuriam jį pristatė įžymus JAV visuomenės veikėjas ir politologas Zbignevas Bžežinskis. Šis, įteikdamas apdovanojimą prezidentui V.Adamkui, sakė, kad jam per gyvenimą teko ne kartą bendrauti su prezidentais.

Lietuvos Prezidentas susitiko su JAV prezidentu

Vašingtone pirmadienį 17 val. Lietuvos laiku įvyko Lietuvos ir JAV prezidentų Valdo Adamkaus bei Džordžo Bušo susitikimas. Lietuvos ir JAV vadovai aptarė transatlantinio bendradarbiavimo tarp Europos ir JAV stiprinimo galimybes, JAV bevizio režimo taikymo galimybes Lietuvos piliečiams, padėtį Irake ir Afganistane, demokratijos plėtros ir įtvirtinimo perspektyvas Europos Rytuose. Jie taip pat aptarė NATO plėtros klausimus. Lietuvos Respublikos Prezidentas pabrėžė ypatingą Dž.Bušo indėlį įgyvendinant vadinamąją Adrijos iniciatyvą, kurioje numatytos priemonės padeda Albanijai, Kroatijai ir Makedonijai vykdyti sėkmingą integraciją į Šiaurės Atlanto organizaciją.

Naujieji emigrantai planuoja...

Vilniuje vykusioje konferencijoje „Lietuviai Lietuvoje ir svetur: spręskime problemas kartu“ Airijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Jurga Vidugirienė sakė, kad pagrindinė ten gyvenančių lietuvių problema – informacijos trūkumas. Anot jos, grįžusiųjų skaičius priklausys tik nuo Lietuvos dėmesio – „jeigu mes sudarysime sąlygas žmonėms grįžti, jie grįš“. Svarbu, kad žmonės žinotų, jog jais rūpinamasi. Ir Lietuvoje, ir Airijoje jie turi prisiminti esą lietuviai – negalima to pamiršti ir jų vaikai to negali pamiršti, – teigė J.Vidugirienė.

Buvęs sovietų disidentas įspėja artėjant Europos Sąjungos diktato grėsmę

Sovietų disidentas Vladimiras Bukovskis

Europos žmogaus teisių teismas, pasiremdamas apie KGB karininkų persekiojimą Lietuvoje rėkiančia žiniasklaida bei komunistiniais politikais (konkrečiai, J.Sabatausku ir kt.), vasario viduryje turėjo pasmerkti Lietuvą, anot to paties Sabatausko ir KGB „specialistus“ ginančios spaudos, už įstatymus, neteisėtai varžančius KGB kadrinių darbuotojų teises eiti kai kurias pareigas. Aišku, būtų buvusi apkaltinta kažkada tą įstatymą pasiūliusi Tėvynės sąjunga, bet tik ne daug metų paprasta pataisa įstatymo nepataisę valdantieji sluoksniai. Laimei, Lietuvos skundėjų veiksmai nuėjo perniek – minėtas teismas atsisakė vykdyti skundikų spaudimą. Jau seniai galima pastebėti, kad įvairios Europos Sąjungos ir su ja susijusios institucijos, absoliučiai nesuvokdamos Vidurio ir Rytų Europos buvusių pavergtų šalių reikalų, bando reguliuoti jų viduje esančius labai opius klausimus.

Ar išsaugosime Mažosios Lietuvos kultūros paveldo likučius?

Dr. Aldona KAČERAUSKIENĖ

Knygos „Mažosios Lietuvos kultūros paveldas“ viršelis

Mažoji Lietuva, kurios istorija siekia septynis šimtus metų, – tai vakarinės lietuvių žemės, kurios nuolat buvo puldinėjamos kryžiuočių. Po Melno taikos (1422) jos buvo padalytos į dvi dalis. „Lenkėjančioje Didžiojoje Lietuvoje lietuvių kalba viešai beveik nebuvo vartojama, o Mažojoje Lietuvoje ji dar ilgai išliko teismuose, valdžia įsakymus leido tiek vokiečių, tiek lietuvių kalbomis. (…) Beveik visose krašto parapijose vyko lietuviškos pamaldos ir tik vienur kitur – vokiškos. (…) Lietuvių kultūros centras ilgai buvo Karaliaučius, o vėliau, XIX a., – Tilžė“, – rašo Vytautas Šilas. Po 1709-1710 metų maro prasidėjęs stiprus krašto vokietinimas nepalaužė lietuvninkų dvasios: jie rašė protesto laiškus, atsišaukimus, kūrė kultūros draugijas, nesigėdijo esą lietuviai. Caro valdžiai Didžiojoje Lietuvoje uždraudus spaudą lotyniškais rašmenimis, vyskupo Motiejaus Valančiaus rūpesčiu lietuviškos knygos pradėtos spausdinti Mažojoje Lietuvoje. Nederėtų pamiršti, kad pirmoji lietuviška knyga – Martyno Mažvydo „Katekizmas“ (1547), pirmoji lietuvių kalbos gramatika (1653), parašyta Danieliaus Kleino, išleistos Karaliaučiuje.

Deguto šaukštas

„Nekaltas“ abejingumas ar išdavystė

Algirdas ENDRIUKAITIS

Lietuviai pabėgėliai Vakaruose

Daugeliui lietuvių teko pabėgėlių dalia. 1944 metų viduryje, kai visi čečėnai jau buvo deportuoti, Raudonoji armija pradėjo antrąją Lietuvos okupaciją. NKVD daliniai, kurie trėmė čečėnus ir Krymo totorius, vadovaujami generolo Vetrovo, atvyko į Lietuvą vykdyti savo išmoktų baudžiamųjų veiksmų, siekdami sunaikinti Lietuvos pasipriešinimo jėgas, sutramdyti lietuvius, juos sovietizuoti ir įtvirtinti okupaciją.

Ar XXI amžiaus imperija pasiduoda?

Marius MARKUCKAS

Visiškai neseniai, sausio 23 dieną, Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Džordžo Bušo pasakytoje metinėje kalboje galbūt vis dar buvo galima įžvelgti neišblėsusį Baltųjų rūmų ryžtą, susijusį su vykdoma politika Irake. Vis dėlto, atsižvelgiant į realią prezidento, o kartu ir visos Amerikos situaciją, tuo pačiu metu galima drąsiai teigti, jog šis ryžtas tėra fasadinis. Tikroji padėtis Artimųjų Rytų regione kuo toliau, tuo labiau įrodo, kad nepasiteisino skubotos ir dirbtinės „demokratizacijos“ kelias, vykdytas Dž.Bušo ir jo komandos.

Kas kam neria kilpą?

Kol visokie žmogaus teisių aktyvistai, netgi Europos šalių esantys ir buvę premjerai lieja ašaras dėl buvusio Irako diktatoriaus Sadamo Huseino pakorimo, kažkodėl pasigirsta nedaug balsų, kai Maskva ant Europos kaklo jau veržia energetinę kilpą. Savaime suprantama, ne tiek energetinę, kiek politinę. Belieka tiktai laukti, kada tą kartuvių virvę patrauks.

Imperiniai kliedesiai

Paskutiniuoju metu girdint žinomų Rusijos politikų, tarp jų ir paties prezidento V.Putino, pasisakymus, jau nekalbant apie istorikais pasivadinusių Kremliaus politikos vertintojų publikacijas, sudaromas įspūdis, kad Rusiją supa vien tiktai priešai, besitaikantys atplėšti nuo jos „istorines“ teritorijas.

Kremlius lošia Kosovo korta

Praėjusį savaitgalį tarptautinių pajėgų kontroliuojamoje Kosovo provincijos sostinėje Prištinoje vyko didžiulės albanų demonstracijos prieš Jungtinių Tautų specialiojo pasiuntinio Kosove, buvusio Suomijos vadovo Mačio Ahtisaario planą dėl šalies ateities. Demonstrantų susirėmimuose su JT policija žuvo mažiausiai trys žmonės, sužeista daugiau kaip 70.