Lietuva pasaulinės krizės akivaizdoje

Vilius BRAŽĖNAS

Pats svarbiausias veiksnys, sukėlęs ir keliąs šių dienų pasaulinę krizę, yra Rytų ir Vakarų, dažnai bendraująs, globalizmas – pasaulinės valdžios siekiąs judėjimas, – ne tik nesireklamuojantis, bet ir besislapstąs nuo pat savo ištakų. Pasirodo, tais klausimais yra net keturios knygos vien lietuvių kalba, ir tuzinas anglų kalba vien mano lentynose. Nežiūrint to, globalizmo klausimas dar vis pilnai neišryškintas. Visos jo užkulisių paslaptys, daugybė garsių ir tylių konfliktų, dviejų pasaulinių karų ir revoliucijų užkulisių manevrai tikriausiai liks paslaptyje.

Kadangi bolševikai nuo pat Lenino laikų neslėpė savo tikslų valdyti visą pasaulį, daugelis politikų ir politologų apsiribojo „komunizmo sąmokslo valdyti pasaulį“ svarstymu. Leninas ir Trockis net svarstė detales prie to eiti, pirmiausiai sukuriant Europos Sąjungą (ES). Vėliau, jau 1948 metais, tą patį teigė Čerčilio Hagoje sušaukto „Europos Kongreso“ rezoliucija Nr.7: „Europos suvienijimas turi būti suprastas kaip svarbiausias pasaulio suvienijimo žingsnis“. Atseit mes šiandien su ES himnu džiaugsmingai žygiuojame į pasaulinį Sovietą.

Tad ar gali man pavykti pilnai įsigilinti į šių laikų pasaulinės krizės klausimą? Krizę matome ir jaučiame, kur tik benukreiptume akis. Matome ligotą, išlepintą, savo išlikimu beveik nesisielojančią Europą. Matome, kaip visada kritiškais momentais, pasidalijusią ir prieš save demonstruojančią Ameriką. Tai primena paskaitų cikluose bandymą į Jungtinių Amerikos Valstijų užsienio politikos pragaištingumą atkreipti JAV balsuotojų dėmesį, cituojant italų žurnalisto Karlo Kačiolio (Carlo Coccioli) pastabą: „Vieno, ko Amerika dar nepadarė – nepaskelbė karo prieš save“. K.Kačiolį papildydavau savo pastaba: „Bet užsienio politikos formaviman įsiskverbusių globalistų dėka Amerika veda nepaskelbtą karą prieš save“.

Tai yra dar vienas pasaulinės krizės požymis. O kiek laiko reikėtų skirti naujo aktoriaus pasaulinės valdžios teatro scenoje – islamo radikalų priedangoje – pasaulinės Mohamedo imperijos kūrėjams?

Vakarų dvasinio ir kultūrinio nuosmukio priežastis – „nuovargis“, nihilizmas, materializmas, kosmopolitizmas ir visi kiti galimi „izmai“, tad palieku tai aiškintis filosofams, sociologams, istorikams ir dvasininkams. Tačiau nereikia jokių įrodymų, kad visa tai jau seniai stipriai veikė, veikia ir veiks Lietuvą ir lietuvių tautą. Manau, daug kas sutiks, jog šiandienės pasaulinės krizės galima pagrindinė, žmonijai katastrofiška pasėka būtų tautų išnykimas. Pagrįstai galima pasakyti, kad globalizmas yra tautas žudantis cunamis. Tad ne smalsumas, o gyvybiniai išlikimo klausimai turėtų dominti lietuvius ir kitas tautas.

Matyt, tai rūpi ir kitiems europiečiams. 2006 m. lapkričio 10-11 d. VDU Katalikų teologijos fakultetas suruošė konferenciją su 27 pranešimais, kuriuose buvo analizuojami ES pavojaus tautiškumui klausimas. Dalyvavo vienuolika mokslininkų iš penkių užsienio valstybių. Neseniai skaitėme, kad tarp ES parlamento kairiųjų veik kilo panika, kai nacionalistai susiorganizavo į svarią parlamento frakciją. Reiškia – mes nesame vieni. Atrodo, ir Lietuvoje į globalizmą atvirom akim žvelgiančių skaičius auga. Tam augimui svarią paskatą neseniai davė Romualdas Ozolas.

Jis trumpai drūtai spaudoje apie globalizmą pasakė: „Neturėdami supratimo, kas daroma su pasauliu, niekada nesuvoksime ir to, kas darosi su mumis“. Įsidėmėtina, kad jis nepasakė, „kas darosi“, o „kas daroma“ (kažkieno tai) su pasauliu.

Tad kas gi daroma su pasauliu, kuriame ir mes gyvename? Ir kas tai daro? Į šiuos klausimus, gerokai istorijoje, dokumentuose ir šių dienų faktuose pasirausus, galima nemažai pasakyti. Apie tai, kas, ką, kaip ir kodėl daro su pasauliu, elementarių žinių pateikia trys geopolitiniais klausimais mano parašytos knygos. Vien jų pavadinimai – Sąmokslas prieš žmoniją, Nauja pasaulio santvarka? ir Po dvylika vėliavų – tarp tironijos ir laisvės – įspėja, kad žmonijai gresia tironija, kurią jai ruošia sąmokslininkai, primesdami pasauliui „naują santvarką“. Pirmosios knygos viršelyje yra Didžiosios Britanijos buvusio ministro pirmininko Benjamino Disraelio (Benjamin Disraeli, 1804-1881) įspėjimas: „Pasaulis yra valdomas visai kitų asmenybių, negu įsivaizduoja užkulisių nežiną žmonės“.

Antrosios knygos „moto“ – žymus JAV lietuvių dvasinis ir politinis vadovas prelatas Jonas Balkūnas, įžiūrėjęs sąmokslininkų grėsmę lietuvių tautai, ją šaukia pasipriešinti: „Mes neprivalome kentėti vien tik dėl to, kad pasaulį kažkas nori padaryti imperija“. O trečiosios knygos paantraštė „Tarp tironijos ir laisvės“ lyg ir nurodo, kad prel. J.Balkūno raginimas nekentėti yra raginimas apsispręsti, kokią ateitį pasirenkame: tironiją ar laisvę.

Iš buvusių pretendentų į pasaulinius tironus žmonijos istorijoje galima būtų sudaryti ilgoką sąrašą. Tačiau manau, kad šių dienų organizuotas, planuojamas ir klasta bei melo šūkiais paremtas globalizmas kildintinas iš 1776 metais Bavarijoje įkurtos slaptos „Iliuminatų“ (apšviestųjų) organizacijos. Įsiskverbę į pusiau atvirus masonus, iliuminatai, net po įvairiais pavadinimais, sukėlė chaosą Europoje ir net JAV. Marksistai veik paraidžiui perėmė jų sugalvotus metodus.

Pirmasis bandymas įsteigti pasaulinės valdžios užuomazgą buvo (po Pirmojo pasaulinio karo) įsteigti „Tautų lygą“. Amerikoje teko užtikti net kaltinimų globalistams, jog tam buvęs sukeltas karas, „kurio nė viena valstybė nenorėjo“. Kai į lygą stoti atsisakė JAV Senatas, buvo sukurtos „angliškai kalbančių“ tautų globalistų organizacijos visuomenei perauklėti: Anglijoje – „Karališkas institutas užsienio klausimams“, o Amerikoje – „Taryba užsienio klausimams“. Senatorius Goldvoteris ją yra pavadinęs „neišrinktaisiais valdovais“.

Tautų nusmegeninimas, matyt, pavyko. Jau turime JTO su UNESCO. Per melą – vietoj į „bendrą ekonominę rinką“ Europoje – atsidūrėme ES, kuri, mums bežiūrint, pavirsta į „Europinį Sovietą“. Anot ruso rezistento Vladimiro Bukovskio, tai yra „pabaisa, kurios kuo skubiausiai reikia atsikratyti“.

Ar mūsų vadovai, kurie atsisako LR Konstitucijos ir Nepriklausomybės, brukdami mus į Briuselio diktatūrą, negali būti apkaltinti „Tėvynės išdavimu“?

Tėvynės išdavystės klausimas galioja ir tiems LR piliečiams, kurie nesipriešindami tyliai eina į regioninį ES globalistų vergų gardą, anot V.Bukovskio, kaip į sovietinę tautas naikinančią Sąjungą.

Tad pasvarstykime tuos klausimus savyje ir tarpusavyje.

Pranešimas, skaitytas vasario 22 d. Vilniuje, „Žinijoje“, „Tautos fronto“ diskusijų renginyje

© 2007 „XXI amžius“