Politinės tylos mados

Vilius BRAŽĖNAS

Tenka pripažinti, kad žmonės apskritai yra stipriai valdomi madų. Moterims įtaką daro kieno nors iš kažkur nurodomos aprangos ir kitokios mados. Tačiau stebėtina, kad politinę ir visuomeninę galvoseną, veiklą kartais paveikia nežinia kieno, o kartais – norintiems žinoti – žinomi valstybinių „naujos pasaulio tvarkos“ galvosenos madų kūrėjai. Amerikoje per aukštąsias mokyklas ir globalistų kontroliuojamą žiniasklaidą sudaroma viešoji nuomonė, kad be įsakymų yra „nemadinga“ inteligentų susibūrimuose kalbėti apie kurią nors nemalonią „politiką“.

Šiandien ir Lietuvoje tenka nugirsti, kad „inteligentiškoje kompanijoje“ bandantieji kalbėti apie valstybės reikalus būna nutraukiami (aukšto intelekto?) standartiniu pareiškimu: „Tik jau nepradėkime politikuoti“. Įsidėmėtina, kad dažniausiai tik tam tikras kalbėjimas apie politiką yra politikavimas. Tai lemia įsitvirtinusi politinė mada. O mados privalu laikytis, jei nori būti madingas. Todėl spėtina, kad dėl politinio bukumo mados, dėl bukinančio kultūrinio įsiskverbimo į vakariečių pasąmonę tautos tampa apatiškos net tiesioginiam islamo radikalų pavojui. Tad ir Nepriklausomoje Lietuvoje šiuo metu bandymai įspėti apie atslenkantį oligarchinį, tautas žudantį cunamį – globalizmą – atsimuša į madingą abejingumo mūrą.

Nepretenduoju į pranašus. Tačiau bent jau tautos išlikimo klausimu turiu teisę pasakyti: ar aš nesakiau? Tiems, kurie dabar stebisi ir piktinasi, kad mus tebevaldo tie patys, kurie valdė okupacijos metais, nors „komunizmas yra žlugęs“, priminsiu, kas apie tai buvo rašyta anksčiau. 1990 m. birželio 7 d. „Laisvojoje Lietuvoje“ buvo straipsnis „Per anksti šokti ant komunizmo kapo“. Ten rašoma: „Komunizmas buvo laidojamas daug kartų, pradedant nuo Lenino dienų. Jis iš mirties patalo visad buvo prikeliamas „internacionalistų“ daktarų Vakaruose“.

1989 m. kovo 30 d. ten pat buvo paskelbtas straipsnis „Komunizmo budynės belaukiant“. Jame pasakojama apie 1988 metais buvusią retą progą politikos klausimais akis akin padiskutuoti su autoritetingais JAV lietuviais „liberalais“. Siūliau prisidėti prie amerikiečių, kurie bando sustabdyti JAV technologinę pagalbą sovietams, ypač kremlininkų aprūpinimą kompiuteriais. „Ko tu, Viliau, dar kovoji su komunizmu? – stebėjosi vienas. – Juk komunizmas jau yra lavonas“. Sutikau su tokia galimybe, tačiau nurodžiau, kad „krikščioniškas mokslas reikalauja lavoną palaidoti“. Lietuvoje dabar jaučiamas stiprokas komunistinis tvaikas rodo, jog Lietuvos krikščionys dar nėra atlikę krikščioniškos pareigos – palaidoti raudonąjį lavoną.

Abu minėti straipsniai yra 2001 metų knygoje „Po dvylika vėliavų“. Komunistų galios atgaivinimui numatyti nereikėjo pranašystės dovanos: pakako susipažinti su gausia informacija apie Vakarų ir Rytų globalistų bendradarbiavimą siekiant užgrobti pasaulinę valdžią. Vienu iš tam sukurti reikalingų regionų numatyta Eurazija. Į ją būtų įeinama per, anot „Gorbio, „naują europinį sovietą“ – briuselinę Europos Sąjungą. Apie tai buvo rašyta 1996 m. rugsėjo 29 d. „Tremtinyje“, straipsnyje „Baltijos valstybės surusintoje Europoje“. Jame primenama apie JAV prezidento Bilo Klintono pareikštą „Rusijos pirmumą“ NATO narystei. Taip pat įspėta apie trijų aukštų B.Klintono pareigūnų pasirašytą ir spaudoje paskelbtą straipsnį, pavadintą „Nepadalytos Europos link – įtraukiant Rusiją“. Minėtasis straipsnis yra 2000 metais Lietuvoje išleistoje knygoje „Nauja pasaulio santvarka?“. Be kitų rašinių, kaip antai „Rusijos imperijos rekonstrukcija“, knygoje yra gausu rašinių globalizmo klausimu. Ligi šiolei, kiek pastebėjau, nei politikai, nei politologai nepaneigė ir nepatvirtino knygose paminėtų faktų. Ar tyla reiškia, kad jie pritaria globalistų planams, nukreiptiems prieš Lietuvą?

Įsidėmėtina, kad pasaulinės tironijos architektai labai rūpestingai slepia savo planus ir po tylos priedangomis slepia nuo žmonių ir tautų. Vadinasi, jie žino, jog, pakankamai žinių apie tai iškilus viešumon, jų statomas Babelio bokštas bematant sugriūtų. Štai kandidatas į JAV prezidento postą amerikanistas Patrikas Biukenenas yra pareiškęs: „Nauja pasaulio santvarka sugriūtų kaip kortų namelis, jei aš atsidurčiau Baltuosiuose rūmuose“.

Neseniai paaiškėjo, jog ES Parlamento kairėje kilo panika, kai dešinieji („nacionalistai“) susiorganizavo į svarią Parlamento frakciją. Tuoj buvo pamiršta „žodžio laisvė visiems“ ir ieškoma būdų, kaip tildyti nacionalistus. Tad informuokimės, informuokime ir veikime prieš tautų žudikus. Jie yra sustabdomi. Lietuviai nėra „vienui vieni“.

© 2007 „XXI amžius“