Ginčas dėl paminklo Estijoje

Prieš porą savaičių Estijos parlamentas – Riigikogu – priėmė įstatymą „Dėl uždraustų statinių“. Pagal pirminį jo projektą buvo numatyta uždrausti statinius ar skulptūras, kuriomis garbinamos Estiją Antrojo pasaulinio karo metu okupavusios nacistinė Vokietija ir Sovietų Sąjunga. Tačiau per antrąjį svarstymą parlamento nariai priėmė pataisą, kuria konkrečiai numatė įpareigojimą per 30 dienų demontuoti garsiausią Estijoje esantį sovietinio režimo paminklą – bronzinį karį. Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas iš karto pareiškė, kad nepasirašys šio įstatymo, kuris esą prieštarauja keliems Konstitucijos punktams, tačiau jis taip pat pasmerkė visus bandymus karo aukų pretekstu pateisinti Estiją okupavusią Sovietų Sąjungą, o Rusijos politikų pareiškimus, neva šalyje garbinamas fašizmas, pavadino esančiais be jokio pagrindo. Minėtas įstatymas buvo priimtas dėl Talino centre stovinčio bronzinio kario. Dviejų metrų aukščio paminklas pastatytas 1947 metais sovietų armijos pergalei prieš nacistinę Vokietiją paminėti. Ant Tenismegio kalvos Talino centre taip pat buvo palaidota 13 sovietinių karių, žuvusių 1944 metų rugsėjį per mūšius su vokiečiais. Daugeliui estų šis paminklas primena penkis dešimtmečius trukusią jų šalies, taip pat Lietuvos ir Latvijos okupaciją.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas Estijos planus demontuoti paminklą ir perlaidoti karius pavadino klaida ir šventvagišku veiksmu, kuris neatitinka visuotinai pripažintų vertybių, o prie Estijos ambasados Maskvoje iškart susirinko protestuotojų minia. Rusijos Valstybės Dūmos Tarptautinių reikalų komiteto pirmininkas Konstantinas Kosačiovas prieš kelias savaites atsiuntė J.Karosui laišką, kuriame prašė kolegų Lietuvos Seime įvertinti Estijos parlamento sprendimą iškelti paminklą Kariui išvaduotojui iš Talino centro, kartu perlaidojant ir sovietų karių palaikus. Rusijos Dūmos parlamentaras trijų puslapių laiške J.Karosui dėstė daugelį Rusijos atstovų jau ne kartą viešai minėtų teiginių, esą Estijos parlamento sprendimai rodo siekius sunaikinti kovos su fašizmu aukų atminimą.

Reaguodamas į K.Kosačiovo prašymą įvertinti Estijos parlamento priimtas įstatymo pataisas, leidžiančias iš Talino centro iškelti paminklą žuvusiems sovietų kariams, Seimo Užsienio reikalų komitetas (URK) vėl priminė Rusijai apie penkiasdešimt metų trukusią sovietinę Baltijos šalių okupaciją ir paragino neapsiriboti vienpusišku pokario sovietinio laikotarpio vertinimu. Komiteto nariai daug nesiginčydami pritarė jo pirmininko Justino Karoso parengtam atsakymui Rusijos Dūmos Tarptautinių reikalų komiteto pirmininkui. URK pirmininkas J.Karosas, rodydamas savo atsargumą, labiau pabrėžė, kad paminklo iškėlimo klausimas iš Talino centro yra pačios Estijos reikalas: „Mes, manydami, kad paminklo problema yra pačios Estijos reikalas, laiške nekalbame tiesiogiai apie jį, tik paaiškiname, kodėl panašūs klausimai nuolat kyla. O todėl, kad į pokario epochą žiūrima vienpusiškai – matoma Rusijos išvaduojamoji kova su naciais, bet kartu ji turi ir antrąją pusę – Baltijos valstybių okupaciją, jeigu mes abi puses matytume, tokie klausimai nekiltų“. Tuo tarpu Tėvynės sąjungos pirmininko pavaduotoja Rasa Juknevičienė Valstybės Dūmos laišką laiko bandymu Rusijos visuomenės akyse supriešinti Baltijos valstybes. „Apskritai Rusijos valdžia iš Baltijos valstybių ir Lenkijos bando daryti Rusijos priešą, o tas laiškas yra vienas iš elementų, o gal tai yra ir artėjančių Rusijos prezidento rinkimų taktika“, – sakė Seimo narė. Atsakyme, be kita ko, Rusijos Dūmos parlamentarams siūloma kartu aplankyti bei pagerbti ir žuvusiųjų nuo nacizmo, ir nuo stalinizmo kapus. J.Karoso manymu, toks simbolinis žingsnis priartintų prie pokario epochos civilizuoto supratimo. URK atsakyme rašoma, kad Lietuva gerbia atmintį tų, kurie paaukojo savo gyvybes sunaikinant nacizmą, ir čia pat pažymima, jog Lietuva prisimena ir kitą Antrojo pasaulinio karo pasekmių pusę – 50-metį trukusią Baltijos šalių okupaciją. Čia pat pabrėžiama būtinybė visapusiškai išnagrinėti ir vertinti pokario istorijos laikotarpį.

© 2007 „XXI amžius“