„XXI amžiaus“ priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2007 m. balandžio 25 d., Nr. 8 (145)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

Pavojingi sąvartynai

Tik gamta nepalieka kenksmingų atliekų, jos atliekos virsta žeme. Prieš praėjusio amžiaus trečią dešimtmetį (techninės revoliucijos pradžia) kenksmingų atliekų nepalikdavo ne tik žemės ūkio technologijos, bet ir pramonės.

Su technine revoliucija dėl gamybos ir vartojimo atliekų, atrodo, ir didėjo šiukšlynai, peraugę į sąvartynus, kurie net šimtmečius dūlėdami nevirs žeme, o nuodys žemę, orą, vandenis, nes juose – sintetika, chemikalai bei kitokios kenksmingos medžiagos. Tačiau atsirado gražių saugyklų vardu pavadinti sąvartynai, kurių pavojus nepraeis net po tūkstantmečių. Tai atominių elektrinių kuro radioaktyvios atliekos.

Okupuotoje Lietuvoje SSRS prie Ignalinos pastatydino atominę elektrinę (AE), tačiau atominio kuro atliekoms tinkamo „sąvartyno“ neįrengė. Iki 2009 metų pabaigos ši elektrinė turi būti uždaryta, o atominio kuro atliekos – Lietuvai užkrauta sunki kupra. Tačiau ne vienintelė.

Naują kuprą Lietuvai, nesitardama su visuomene, rengiasi uždėti dabartinė Vyriausybė, numatanti statyti naują AE. Vyriausybė tikisi, kad visuomenė, kaip jau įprasta, paklusniai tylės. Tačiau kyla ženklų, kad visuomenė netylės, nes valdžia renkama ar skiriama tarnystei, o ne beatodairiškam šeimininkavimui.

Balandžio 16 dieną dvi visuomeninės organizacijos viešai kreipėsi į Prezidentą, Seimo pirmininką, Ministrą Pirmininką ir visuomenę su reikalavimu skubotai nerengti AE statybos projektų, nesudarinėti su kitomis valstybėmis sutarčių, kol nebus atlikta tarptautinė ekspertizė dėl vietovės AE tinkamumo, nebus atlikta išsami analizė dėl statybos ekonominio tikslingumo bei nebus gautas tautos pritarimas.

Pateikiame kreipimosi tekstą.

Algimantas Zolubas

 

Dėl naujos atominės elektrinės statybos Lietuvoje

 

Okupuotoje Lietuvoje, kaip anuometinės SSRS paribio zonoje, buvo koncentruota energetiškai labai imlių raketinių kompleksų statyba bei eksploatavimas, todėl, norint išvengti energijos nuostolių perdavimo linijose, čia buvo numatyta pastatyti ir pastatyta atominė elektrinė (AE).

Vykstant diskusijai dėl Ignalinos AE uždarymo, buvęs premjeras A.M.Brazauskas yra tvirtinęs, kad be tos elektrinės su esamais elektros energijos ištekliais mes puikiausiai galime apsieiti. Taip ir dabar tvirtina mūsų energetikos specialistai. Kai iš ES gaunamos bei naudojamos lėšos senajai AE uždaryti, o, šaltinių tvirtinimu, darbai vyksta vangiai, lėšos naudojamos neefektyviai, žinant neskaidrų statybų verslą bei aukštą korupcijos lygį, nepalyginti didesnę žalą galėtume patirti statydami naują AE. Kita priežastis – nepalanki vieta AE statybai.

Per kelis pastaruosius šimtmečius Lietuvoje būta per 40 žemės drebėjimų. Paskutinis įvyko 2004 m. rugsėjo 21 d. Tuomet Kaliningrade buvo 5,3 balo drebėjimo stiprumas pagal Richterį, o Ignalinoje - 4. Geologų tvirtinimu, dėl per Ignaliną einančio Žemės tektoninio lūžio (nuo Apeninų iki Kolos), vietovė seisminiu atžvilgiu yra nestabili. Taigi AE ir atominio kuro atliekų saugykla toje vietoje prilygsta atominei minai, kurios detonatorius gali būti gamtos stichijų ar teroristų valioje. Be nepriklausomų atominės energetikos specialistų išvadų (Lietuva atominės energetikos kūrybos specialistų neturi), naujos AE statybos planavimas ir projektavimas neturėtų būti pradėtas.

Neatlikta išsami naujos AE statybos ekonominio tikslingumo analizė.

Dėmesio stokos esamų energijos šaltinių modernizavimui, energijos taupymui, alternatyvių energijos šaltinių panaudojimui bei paminėtų pavojingų geologinių sąlygų akivaizdoje, be tarptautinės ekspertizės dėl vietovės tinkamumo ir ekonominio tikslingumo, mūsų manymu, naujos AE statybos planas yra nepamatuotas.

Kreipiamės į valstybės vadovus ir visuomenę reikalauti iš Vyriausybės, kad nebūtų skubotai rengiami projektai ir nesudaromos sutartys su kitomis valstybėmis dėl naujos AE statybos, kol nebus atlikta tarptautinė ekspertizė dėl vietovės jai tinkamumo ir nebus atlikta išsami analizė dėl statybos ekonominio tikslingumo.

Tik įvykdžius minimas priemones ir su išvadomis deramai supažindinus visuomenę bei gavus jos pritarimą šiai tautos būčiai svarbiai statybai (galbūt referendumu), galimi tolesni AE statybos planavimo bei projektavimo darbai.

Rytas KUPČINSKAS,
Lietuvos Sąjūdžio pirmininkas

Jonas BUROKAS,
Lietuvos laisvės sąjungos valdybos pirmininkas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija