Vertybės ir politika

Dr. Aldona KAČERAUSKIENĖ

Tarptautinės konferencijos „Vertybės ir politika“ dalyviai

Europos Parlamento narė dr. Laima Andrikienė, kurios iniciatyva buvo surengta konferencija, su kardinolu Audriu Juozu Bačkiu, mons. Gintaru Grušu ir Lietuvos bei EP politikais vykusioje spaudos konferencijoje Valdo KILPIO nuotraukos

Grupė renginio dalyvių lankėsi Kaune, kur Maironio lietuvių literatūros muziejuje dalyvavo spaudos konferencijoje Zenono BALTRUŠIO nuotrauka

Gegužės 10 dieną Europos Parlamento narės dr. Laimos Andrikienės iniciatyva, remiant Europos liaudies partijai – Europos demokratų grupei Europos Parlamente, Vilniuje įvyko tarptautinė konferencija „Vertybės ir politika“. Į ją atvyko keletas Europos Parlamento narių, dvasininkų, politikų, politinių partijų pirmininkų: kardinolas Audrys Juozas Bačkis, Lietuvos Vyskupų Konferencijos generalinis sekretorius monsinjoras Gintaras Grušas, arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, vyskupai Rimantas Norvila ir Jonas Boruta, evangelikų liuteronų vyskupas augziliaras Viljamas Kenis, atstovaujantis Europos Bendrijos vyskupų konferencijų komisijai, šios komisijos generalinis sekretorius monsinjoras Noelis Treanoras; užsienio ir Lietuvos politikai: Europos Parlamento viceprezidentas Marijus Mauras, nariai dr. Janas Olbrychtas, Chosė Ignacijas Salafranka Sančesas Neyra, Kristoferis Bezlis, Ispanijos parlamento narys Chavjeras Fernandesas Losketis, LR ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas, LR Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas, LR Seimo narys Tėvynės sąjungos pirmininkas Andrius Kubilius, Demokratinės politikos instituto prezidentas dr. Mantas Adomėnas ir daug kitų, kuriems rūpi Europos praeitis, dabartis ir ateitis. Konferencijos kryptis – dvasinė senojo žemyno būklė.

Svečiai iš užsienio sveikino Lietuvą, Europos Sąjungos narę, prisiminė ES nuopelnus pasauliui: išvengta trečiojo pasaulinio karo, daugelį dešimtmečių išsaugota taika, teikiama pagalba naujosioms narėms ir besivystančioms šalims, finansuojami moksliniai tyrimai ir t. t. Romos sutartyje išdėstyti pagrindiniai ES tikslai. Tai ekonominė ir socialinė pažanga ir darbo sąlygų gerinimas. Lietuvoje taip pat jaučiami šių tikslų įgyvendinimo pradmenys.

Aptarinėjant materialiąją ES pažangą, nedera pamiršti, kad ES pradėjo kurti du katalikai. Tai vokietis Konradas Adenaueris ir prancūzas Roberas Šumanas, savo gyvenime išpažinę krikščioniškąsias vertybes, skatinę ir kitus jomis vadovautis. „Be tų vertybių grynasis kapitalizmas būtų suskaldęs visuomenę“, – teigė Vokietijos ambasados laikinasis reikalų patikėtinis Joachimas Šemelis, pridūręs: „Ko pats nenori, kad tau darytų, nedaryk kitam. Krikščioniškosioms vertybėms nėra alternatyvos“.

Tenka apgailestauti, kad dabartinė situacija Europoje nėra stabili. Mus pasiekia žinios apie teroristų veiksmus, smurtą gatvėse; be to, atsisukama prieš žmogaus prigimtį, paneigiama šeimos institucija, ji pakeičiama laikina partneryste, pribloškia suaugusiųjų abejingumas vaikų likimui, kai kur homoseksualai išsikovoja teisę įsivaikinti vaikus, įsigali mirties kultūra (abortai, eutanazija). „Kai pragmatizmas iškyla į pirmą vietą, krikščioniškosios vertybės išstumiamos iš viešumos“, – pastebėjo kardinolas A.J.Bačkis. Tai kelia susirūpinimą. „Europos krikščioniškųjų šaknų klausimas yra Europos išlikimo klausimas“, – sakė M.Mauras. Jis apgailestavo, kad „krikščioniškųjų šaknų“ termino nepavyko įtraukti į ES Konstituciją, bet atkreipė dėmesį į ES vėliavą, simbolizuojančią harmoniją ir solidarumą.

Dvylika geltonų žvaigždžių mėlyname fone – ne ES šalių skaičius, bet Švč. M.Marijos garbinimo pasireiškimas. Šito nedera niekam pamiršti.

Mons. N.Treanoras pastebėjo, kad ES institucijos pradėjo pripažinti Bažnyčios balsą, nors tas dialogas rutuliojasi labai pamažu. „Atsisakyti krikščioniškųjų šaknų yra klaida. Tikime, kad asmenybė gimsta iš krikščioniškosios kultūros: auga kilnus, dvasingas, norintis su kitais viskuo dalytis žmogus. Tikros, autentiškos vertybės yra patrauklios jaunimui. Kūrėjų dvasia, gerovės ambicija visada imponuoja. Įsitikinta, jog socializmo idėjos neteisingos, net pavojingos, jomis vadovaujantis nieko pozityvaus nesukurta. Europa turi atgimti iš savo šaknų“, – tai Ch.F.Loskečio pastebėjimas.

Ne vienas kalbėtojas konferencijoje aptarė „laisvės“ sąvoką. Laisvė susijusi su atsakomybe už darbus, veiksmus, žodžius; be savęs ribojimo laisvė atves prie chaoso. Kiekviename žaidime, juolab gyvenime, reikia taisyklių. Be jų kils suirutė. Yra ir laisvė be apribojimų – tai kitiems daryti gera, o ne tenkinti savo egoistinius įgeidžius. Laisvė sietina su tiesa. „Jei norime būti laisvi, privalome pritarti tiesai. Tikras mokytojas padeda savo mokiniams surasti tiesą, o ją suradus – gerbti ir puoselėti. Tikintys žmonės gyvena pagal sąžinę. Prisidėkime prie to, kad pasaulis būtų kuo teisingesnis, kuo švaresnis“, – kvietė Ch.Sančesas Neyra.

K.Bezlis, anglikonas, geru žodžiu minėjo popiežių Joną Paulių II, daug dėmesio skyrusį Bažnyčių suartėjimui, ekumenizmui. „Atvykus Popiežiui pajutome, kad turime daug bendra, pajutome norą vienytis. Laikas mums kartu priimti Komuniją“, – sakė kalbėtojas. Jis apgailestavo, kad Europos Parlamente neįprasta darbą pradėti bendra malda.

Konferencijoje buvo prisiminti neseni įvykiai Estijoje, akcentuotas visų ES šalių solidarumas. K.Bezlis sakė: „Mums svarbu kalbėti apie bendrą užsienio politiką. Putinui turime aiškiai pasakyti: ką bloga padarė jūsų pareigūnai Estijoje, padarė visai ES. Jei Putinas grįžta prie Sovietų Sąjungos diktatūros, jis žeidžia visą ES“. R.Šumano fondo atstovas švedas Peras Stenmarkas buvo įsitikinęs: jei Švedijai kiltų grėsmė, kitų šalių gyventojai prisipažintų esą švedais, kaip dabar prisipažino esą estais. Tėvynės sąjungos pirmininkas A.Kubilius sakė, kad Lietuva daug meldėsi už Estiją, kai jai buvo sunku. Ir ne tiktai: Lietuva pirmoji priėmė dokumentą, ginantį savo kaimynę. (Įdomų A.Kubiliaus pranešimą spausdinome penktadienio numeryje.)

Europos Parlamento narys Tunė Kelamas įvertino situacijos rimtumą Estijoje. Rusija stengėsi trikdyti vyriausybės darbą, net reikalavo vyriausybės atsistatydinimo, tuo paneigdama pačių estų teisę spręsti apie savo praeitį, dabartį ir ateitį. „Sovietų Sąjunga bando mums, savo aukoms, primesti savo netiesą. Dievo valia mums pasisekė demokratiškai ir oriai, be kraujo praliejimo atkurti nepriklausomybę“, – sakė T.Kelamas. Beje, jis pabrėžė, kad vertybės – tai ne prekės biržoje. Vertybės – tai uola, ant kurios kuriama valstybė. Vertybės amžinos ir stabilios, kaip amžina ir stabili krikščionybė.

Vysk. V.Kenis suformavo keletą principų, aktualių ES politikai: reikia leisti žmonėms prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą; įgyvendinti solidarumą (dar operatyviau ir profesionaliau, negu buvo daroma Estijos atveju); jautriau spręsti neteisėtų imigrantų problemą; daryti viską, kad „neužsiaugintume“ teroristų; rūpintis senstančia visuomene (atėjus pensiniam amžiui, gyvenimas nesibaigia); mažinti skurdą pasaulyje.

Reikia pastebėti, kad Lietuvos politikai (V.Muntianas, A.Paulauskas, S.Stačiokas), darę didelius plačius pranešimus, visiškai nepataikė į konferencijos toną (išskyrus minėtą A.Kubiliaus pranešimą), matyt, net nesuprato jos temos ir paskirties ir, kalbėdami vien apie Lietuvos įstatyminius klausimus, nesujungdami jų su bendromis Europos Sąjungos problemomis (lyg dar Lietuva nebūtų jos narė), nuobodžiai valdiškai dėstė savo mintis. Ačiū Dievui, kad Lietuvos vyskupai tikrai pataikė į konferencijos temą, nors, kaip vienas jų sakė, tokioje konferencijoje dalyvauti teko pirmą kartą.

Konferencijos dalyviai įsiminė kardinolo A.J.Bačkio žodžius: „Europa šiandien – bendras likimas ir bendra atsakomybė. Europai reikia mūsų balso ir maldų, kad Dievas padėtų kurti namus su dvasios ramybe ir materialine gerove“. Tokie norai rodo, kad Europa grįžta prie krikščioniškųjų vertybių.

* * *

Gegužės 12 dieną grupė konferencijos dalyvių lankėsi Kaune, kurijoje susitiko su arkivyskupu S.Tamkevičiumi, apžiūrėjo istorinę Prezidentūrą, Vytauto Didžiojo karo muziejų, o Maironio lietuvių literatūros muziejuje surengė spaudos konferenciją.

Joje K.Bezlis sakė, kad tokie Lietuvai atstovaujantys EP nariai kaip V.Landsbergis ir L.Andrikienė sugeba savo patyrimu nušviesti protą visiems nesuvokiantiems, kas iš tiesų yra Rusija ir ko iš jos galima tikėtis. Daugelis EP narių iš Vakarų šalių to nesuvokia ir dažnai siūlo daryti nuolaidas Rusijai vienu ar kitu klausimu, tačiau Lietuvos vadovų ryžtas neišduoti įsitikinimų ir nėjimas į jokius kompromisus prieš keliolika metų leido lietuviams likti laisviems. K.Bezlis sakė, kad Europos Parlamentas turėtų pripažinti Baltijos šalių okupaciją. EP narys, atstovaujantis Lenkijai, J.Olbrychtas, įvertindamas konferenciją „Vertybės ir politika“, sakė, kad ji įrodė, jog ir Lietuva, ir Lenkija į ES įstojo ne dėl pinigų, o dėl laisvės. „Tapę laisvojo pasaulio dalimi, mes turime apginti savo vertybes, o politika be vertybių neturi prasmės, – sakė J.Olbrychtas. – Nors mes kaimynai, bet aš mažai žinojau, kiek jūs patyrėte, tarkim, 1970-1980 metais, kokia buvo Lietuvos katalikų padėtis, kokį indėlį į kovą dėl laisvės padarė Bažnyčia“.

Mons. N.Treanoras sakė, kad jam labiausiai įsiminė susitikimas su arkiv. S.Tamkevičiumi. „Pakerėjo jo dvasios ramybė. Nors fiziškai jo laisvė buvo atimta, bet savo vidumi jis visą laiką buvo laisvas“, – sakė mons. N.Treanoras. Diskutuoti dėl vertybių tai nereiškia diskutavimo vien dėl tikėjimo. Tai yra ir diskusija dėl savo ateities.

L.Andrikienė sakė, kad konferencijos tema akivaizdžiai peržengė vienos politinės krypties ar vienos šalies sienas. Ji ypač aktuali visoje ES, kur vertybes užgožia interesai, politikoje apstu cinizmo, nusigręžiama nuo moralios politikos principų. Iš tiesų surengti konferenciją apie vertybes, anot L.Andrikienės, ją paskatino kardinolas A.J.Bačkis.

© 2007 „XXI amžius“