„XXI amžiaus“ priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2007 m. gegužės 23 d., Nr. 10 (147)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos



ARCHYVAS

2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

2006 metai
2007 metai

 

Vertybės ir politika

Dr. Aldona KAČERAUSKIENĖ

Tarptautinės konferencijos
„Vertybės ir politika“ dalyviai

Gegužės 10 dieną Europos Parlamento narės dr. Laimos Andrikienės iniciatyva, remiant Europos liaudies partijai – Europos demokratų grupei Europos Parlamente, Vilniuje įvyko tarptautinė konferencija „Vertybės ir politika“. Į ją atvyko keletas Europos Parlamento narių, dvasininkų, politikų, politinių partijų pirmininkų: kardinolas Audrys Juozas Bačkis, Lietuvos Vyskupų Konferencijos generalinis sekretorius monsinjoras Gintaras Grušas, arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, vyskupai Rimantas Norvila ir Jonas Boruta, evangelikų liuteronų vyskupas augziliaras Viljamas Kenis, atstovaujantis Europos Bendrijos vyskupų konferencijų komisijai, šios komisijos generalinis sekretorius monsinjoras Noelis Treanoras; užsienio ir Lietuvos politikai: Europos Parlamento viceprezidentas Marijus Mauras, nariai dr. Janas Olbrychtas, Chosė Ignacijas Salafranka Sančesas Neyra, Kristoferis Bezlis, Ispanijos parlamento narys Chavjeras Fernandesas Losketis, LR ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas, LR Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas, LR Seimo narys Tėvynės sąjungos pirmininkas Andrius Kubilius, Demokratinės politikos instituto prezidentas dr. Mantas Adomėnas ir daug kitų, kuriems rūpi Europos praeitis, dabartis ir ateitis. Konferencijos kryptis – dvasinė senojo žemyno būklė.


Tie patys voratinkliai

Petras KATINAS

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas J.Karosas, vienas iš brazauskininkų partijos šulų, padarė iš tiesų jam neįprastą „didvyrišką“ pareiškimą. J.Karosas užsiminė, kad yra rimtas pagrindas svarstyti klausimą, ar vertėtų Rusijos prezidento V.Putino patarėjui Modestui Koverovui, bene aktyviausiai skelbiančiam priešiškus Baltijos valstybėms pareiškimus, išduoti vizą. Nėra jokios abejonės, kad M.Koverovas labai daug prisidėjo, o galbūt ir koordinavo priešišką akciją prieš Estiją. Ir ne tik propagandinę, bet ir bandant sukelti papirktų ir sukurstytų vietinių rusakalbių revoliuciją. Ir jeigu Estijos vyriausybė, policija būtų praradusios savitvardą tramdant rusakalbių nesubrendėlių gaujas, kas žino, ko būtų ėmęsis Kremlius. Tuo labiau kad, vos prasidėjus sukurstytiems vandalizmo aktams, Kremliaus propaganda ėmė kasdien cituoti V.Putino doktriną, jog, iškilus pavojui Rusijos piliečiams bet kokioje pasaulio valstybėje, Rusija gali „teisėtai“ panaudoti visas priemones, įskaitant ir karines, savo piliečiams ginti.


Maskva diktuoja sąlygas Briuseliui

Petras KATINAS

Prieš prasidedant Europos Sąjungos ir Rusijos vadovų susitikimui Samaroje, Rusijos prezidentas V.Putinas surengė plačiai išreklamuotą vizitą į Kazachstaną ir Turkmėniją, kuris buvo pavadintas „dujų samitu“. Derybas su Kazachstano prezidentu Nursultanu Nazarbajevu buvo galima pavadinti pikantiškomis, nes pastarasis tuo pat metu buvo žadėjęs dalyvauti irgi su dujomis susijusiame aukščiausio lygio forume Krokuvoje, kuriame susitiko Lenkijos, Ukrainos, Gruzijos, Azerbaidžano ir Lietuvos vadovai. Savo dalyvavimą Krokuvos susitikime N.Nazarbajevas buvo asmeniškai garantavęs Lenkijos prezidentui Lechui Kačynskiui.


Unikumas

Dr. Rūta GAJAUSKAITĖ,

kriminologė

Lietuvos vardas garsėjo tiek praeityje, garsėja ir dabar, tik gaila, kad ne taip pat šlovingai. Jei viduramžiais mūsų šalis buvo didelė valstybė nuo Baltijos iki Juodosios jūros, tai dabar tarp Nemuno ir Dauguvos telpanti. Netekusi Mažosios Lietuvos, Suvalkų, Lydos, Gardino... O šiandien dar gresia ir Lietuvos žemių išpardavimas užsieniečiams. Jei ne okupuota – tai išparduota, ir tapsime tauta be žemės – kaip čigonai. Taigi tik pigi darbo jėga. Jei praeityje buvome pirmi, sukūrę tobulas teisines sistemas (Kazimiero teisyną, Statutus, pirmąją Konstituciją Europoje), tai dabar mūsų įstatymai skylėti, pro juos tautos turtas byra į svetimas kišenes, užsienio investuotojais vadinamas. Jei viduramžiais į mūsų Universitetą iš Europos plaukė mokslininkai, o mūsiškis K.Simonavičius 200 metų anksčiau nei K.Ciolkovskis sukūrė raketą bei jos daugiapakopinį variantą, tai šiandien iš Lietuvos „protas“ bėga į pasaulį duoneliauti. Likę šalyje žudosi iš nevilties.


Operacija „Gomora“

Vinstonas Čerčilis rimtai svarstė
galimybę prieš Vokietiją panaudoti
biologinį ir cheminį ginklą ir sudarė
grupes tirti tokių ginklų poveikį

Istorijos pamokos dažnai pamirštamos ir praeina gana daug laiko, kol atskleidžiami kai kurie dalykai, kai daugelis iš prisimenančiųjų tuos ar kitus įvykius jau būna išėję į geresnį pasaulį. Štai tiktai praėjus 60-iai metų po Antrojo pasaulinio karo pabaigos, atsivėrus įslaptintiems archyvams, imta plačiau kalbėti apie baisius Vokietijos miestų bombardavimus karo metais. Žinoma, geriau vėliau negu niekad. Todėl lieka vilčių, jog gal ateis metas, kai bus atskleisti ir Sovietų Sąjungos komunistų vykdyti nusikaltimai, prieš kuriuos nublanksta visų pasaulio tironų siautėjimai.


JAV ir ES spaudžia Rusiją

Susitikimas Samaroje (iš kairės):
Europos Komisijos pirmininkas
Žozė Manuelis Barozas, Vokietijos
kanclerė Angela Merkel ir Rusijos
prezidentas Vladimiras Putinas

Pastaruoju metu Rusija patiria nemalonių politinių pokyčių iš dviejų pusių: iš Europos Sąjungos – dėl energetinės politikos ir iš JAV – dėl šios supervalstybės planų įrengti priešraketiniės gynybos (PRG) sistemas kai kuriose Rytų Europos šalyse. Šie klausimai buvo aštriai diskutuojami Samaroje vykusiame ES ir Rusijos viršūnių susitikime. Susitikimas Samaroje vyko tebesitęsiant Rusijos nesutarimams su Estija ir Lenkija. Įtampa kilo ir tarp visos ES ir Rusijos dėl Kosovo statuso, energijos tiekimo ir prekybos. Buvo išsakyti susirūpinimai dėl pranešimų, kad Rusijos opozicijos aktyvistams buvo neleista atvykti į miestą, kuriame vyko viršūnių susitikimas.


Kas valdo Kremlių?

Londone nužudyto buvusio Rusijos saugumiečio Aleksandro Litvinenkos tėvas Valteris Litvinenka, turtintis 40 metų psichiatro darbo stažą, paskelbė didelį straipsnį, kuriame Rusijos prezidentas V.Putinas įvardijamas kaip psichopatas. O tokio žmogaus buvimas valdžioje yra nepaprastai pavojingas. V.Litvinenka taip pat paskelbė atvirą laišką savo velionio sūnaus žmonai Marinai Litvinenko. Jame rašoma: „Miela Marina! Laikraštyje „Komersant“ perskaičiau tavo kreipimąsi į Rusijos prezidentą V.Putiną, prašant teisinėn atsakomybėn patraukti tavo vyro ir mano sūnaus žudikus. Aš su visa atsakomybe pareiškiu, kad prezidentas V.Putinas ir yra tavo vyro ir mano sūnaus, Aleksandro Litvinenkos, žudikas.


„Gazprom“ jau ne tik Europoje, bet ir Pietų Amerikoje

Karibų regione atsiradęs marksistinio socializmo reanimatorius Venesuelos prezidentas Ugo Čavesas ne tik deklaruoja savąjį „socializmą“, bet ir imasi realių veiksmų. Pirmiausia, pasimokęs, o gal pamokytas savo bičiulių ir rėmėjų Maskvoje, stengiasi užmesti energetinę kilpą ne tik ant Pietų Amerikos, bet ir pačių Jungtinių Amerikos Valstijų. Dėl to Kremlius tiesiog ploja katutėmis ir liaupsina „revoliucionierių“ ne mažiau kaip kažkada SSKP gensekas N.Chruščiovas kėlė į padanges Kubos diktatorių Fidelį Kastro. Ko gero, V.Putinas gali net įteikti U.Čavesui Rusijos didvyrio žvaigždę, kaip vienam iš svarbiausių Amerikos „imperializmo“ būsimų pakasynų pranašui, o svarbiausia – vykdytojui. Tuo labiau kad F.Kastro režimą reikėjo išlaikyti, o štai U.Čavesas, turintis pakankamai naftos ir dolerių, ne tik dosniai sumoka už ginklus, bet ir apginkluoja įvairias marksistinių „partizanų“ grupuotes Pietų Amerikos valstybėse, kurios daugiausia susijusios su Kolumbijos ir kitų šalių narkotikų bosais. Visiems žinoma, kad kvaišalai iš ten daugiausia plaukia į JAV.


Pati turtingiausia nacija

Daugiau kaip 40 proc. viso pasaulio turtų yra vieno procento planetos gyventojų rankose. O pati turtingiausia pasaulio nacija yra amerikiečiai. Tuo tarpu neturtingiausia pusė pasaulio gyventojų dalis valdo vos 1 proc. planetos turto. Tokius duomenis paskelbė Pasaulio ekonomikos tyrimų institutas prie Jungtinių Tautų Organizacijos. Šio instituto tyrime pažymima, kad tokios didelės turto koncentracijos, esančio tokios mažos žmonių grupės rankose, dar nebuvo niekada anksčiau.


Vietoje Molotovo-Ribentropo – Lavrovas-Šteinmejeris?

Petras KATINAS

Rusijos prezidento V.Putino specialusis atstovas Sergejus Jastržembskis apkaltino Europos Sąjungą veidmainyste dėl oficialios Briuselio pozicijos vertinant Rusijos ir ES narės Estijos santykius. Kremliaus atstovo žodžiais, aukšti ES diplomatai jau ne kartą yra sakę, kad Estijos valdžios sprendimas perkelti „bronzinį karį“ iš Talino miesto centro į karių kapines buvo klaidingas. Esą tie diplomatai smerkė Estiją ir užtikrino, kad jos pasiūlymas įvesti sankcijas Rusijai „atsidurs šiukšlių dėžėje“. Todėl S.Jastržembskis piktinosi, jog ir šį kartą pasikartos pernykštis atvejis, kai Lenkija irgi siūlė ES imtis sankcijų dėl lenkiškos mėsos eksporto į Rusiją draudimo. V.Putino specialusis atstovas sakė esąs tikras, kad Rusijos ir ES viršūnių susitikime Samaroje apie Estijos klausimą jeigu ir bus užsiminta, tai tik prabėgomis. Tai jis sakė dar prieš susitikimą Samaroje.


Tėvynės sąjunga: Rusijos sulaikymo strategija

Rusijos įtakos Lietuvoje mažinimo planas

Rusijos kaimynystė per kelis pastaruosius amžius buvo, yra ir ateityje išliks didžiausias iššūkis Lietuvos valstybei. Rusijos siekių pobūdis bėgant laikui gali keistis – nuo „teritorijos okupacijos“ valdžios ar protų „okupacijos“ link, tačiau nematyti Rusijos keliamų pavojų būtų tiesiog lengvabūdiška. Lietuva neturi teisės pasiklysti rusofilų ir rusofobų ginčuose bei diskusijose. Rusijos atžvilgiu Lietuva turi būti realistė, gebanti atvirai įsivardyti esamas ar galimas jos keliamas grėsmes nacionaliniam saugumui, privalo turėti strategiją, kaip šias grėsmes įveikti. Siekdama garantuoti savo saugumą, Lietuva privalo šią strategiją  įgyvendinti pačiose įvairiausiose valstybės gyvenimo srityse.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija