Strateginių partnerių abejonės

Beveik absoliučia balsų dauguma – 107 Seimo nariams balsavus „už“ – Lietuvos parlamentas antruoju skaitymu pritarė Vyriausybės pateiktam naujos Atominės elektrinės įstatymo projektui. Šį projektą ypač atkakliai stūmė Vyriausybės vadovas G.Kirkilas nepamiršdamas pabrėžti, kad naujoji atominė elektrinė gerokai sumažins Lietuvos energetikos priklausomybę nuo Rusijos. Pagal priimtą įstatymą, Lietuvai priklausytų 34 proc. naujos elektrinės akcijų, o būsimi partneriai Latvija, Estija ir Lenkija pasidalytų likusias lygiomis dalimis.

Tačiau prieš pat antrąjį svarstymą Seime pasirodė pranešimų, kad partneriai – Lenkijos, Latvijos ir Estijos premjerai Jaroslavas Kačynskis, Aigaras Kalvitis ir Andrusas Ansipas atsiuntė G.Kirkilui laišką, kuriame prašė neskubėti priimti Atominės elektrinės įstatymo, o pirmiausia šį klausimą aptarti bendrame susitikime. Kaip paaiškėjo, G.Kirkilas šį kolegų laišką nuslėpė nuo visuomenės. Išaiškėjus tam faktui, Lietuvos Premjeras puolė aiškintis, kad tai nieko ypatinga, nes tokių laiškų jis jau gavęs nemažai. Vis dėlto G.Kirkilas pripažino, kad liepos 6 dieną Vilniuje planuojamas visų trijų Baltijos valstybių ir Lenkijos premjerų susitikimas, po kurio bus paskelbta bendra deklaracija dėl naujos atominės elektrinės statybos Lietuvoje. Tačiau ar bus paskelbta tokia deklaracija, dar labai neaišku. Tuo labiau kad sprendžiant iš Varšuvos, Rygos ir Talino politikų komentarų, po Lietuvos Seimo priimto įstatymo partneriai nereiškia didelio entuziazmo. Partneriai Seimo priimtą įstatymą nedviprasmiškai suprato kaip Lietuvos Vyriausybės ir Premjero aroganciją. Tai švelniausias įvertinimas. Varšuvoje, Rygoje ir Taline netgi pasigirdo kalbų, kad išvis gali sugriūti pirmykščiai susitarimai dėl naujos atominės jėgainės statybos finansavimo. Beje, apie tai įspėjo ir europarlamentaras prof. V.Landsbergis teigdamas, kad premjeras G.Kirkilas, spausdamas Seimą priimti naujos atominės elektrinės statybos įstatymą, prieš tai nesusitikęs su partneriais, pasielgė neišmintingai. Kita vertus, praėjusią savaitę G.Kirkilas pripažino, kad suderinti keturių premjerų pozicijas yra labai nelengvas darbas.

Dar daugiau, pačios Lietuvos politikus gerokai nustebino G.Kirkilo aiškios užuominos, kad jis bandysiąs įkalbėti ES ir Europos Tarybos vadovus pratęsti Ignalinos AE antrojo reaktoriaus darbą. Kaip tai suprasti, sunku suvokti. Juk dar visai neseniai pats Premjeras akcentavo, kad nėra jokios prasmės net bandyti kelti to klausimo, tuo labiau kad Briuselis jokiu būdu nesutiks su Ignalinos AE darbo pratęsimu.

Petras KATINAS

© 2007 „XXI amžius“