2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Europa neišsivaikščiojo. Kol kas

Petras Katinas

Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Lenkijos ir Lietuvos prezidentai Lechas Kačynskis ir Valdas Adamkus ES šalių vadovų susitikime

Praėjus dvejiem metams, kai Prancūzija ir Nyderlandai (Olandija) atmetė įvykusiuose referendumuose Europos Konstituciją, kitaip dar vadinamą Europos sutartį, tuometinis ES šalių vadovų susitikimas birželio pabaigoje buvo kaip niekada įtemptas ir intriguojantis. O tuo įtampos ir visiško sutrikimo židiniu ES šalių tarpusavio santykiuose tapo didžiausia Bendrijos naujokė Lenkija ir iš dalies Didžioji Britanija. Varšuva, nepaisant didžiulių ES baigiančios pirmininkauti Vokietijos kanclerės Angel Merkel pastangų, nė už ką nesutiko atsisakyti savo reikalavimo, kad naujojoje ES sutartyje dėl balsavimo sistemos būtų palikta galioti senoji tvarka. Ji, pasak Lenkijos vadovų prezidento Lecho Kačynskio ir jo brolio premjero Jaroslavo, tėra naudinga ir palanki daug gyventojų turinčioms valstybėms, pirmiausia Vokietijai. Savo ruožtu naujasis Prancūzijos prezidentas N.Sarkozy, ieškodamas kompromiso su nesukalbama Varšuva, pateikė gana netikėtą pasiūlymą, pagal kurį iš ES konstitucinės sutarties projekto reikėtų išbraukti laisvosios konkurencijos principą, kuris buvo paminėtas dar 1957 metų Europos Bendrijos steigimo sutartyje. Išbraukus minėtą principą, ES šalių vyriausybės galės savo nuožiūra remti nacionalines kompanijas.

Vilčių dar yra

Petras KATINAS

Kai kurie politikos apžvalgininkai ėmė kalbėti ir rašyti, kad Lietuvos prezidentas V.Adamkus Europos Sąjungos viršūnių susitikime suvaidino labai svarbų vaidmenį ir esą išgelbėjo ES nuo grėsusios krizės. Neva jam pavyko įkalbėti Lenkijos prezidentą Lechą Kačynskį, jog šis atsiimtų savo ultimatumą dėl ES balsavimo sistemos pakeitimo. Tačiau Lenkijos spauda rašo, kad L.Kačynskį pavyko įkalbėti Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Ispanijos ir Liuksemburgo lyderiams, o mūsų Prezidento vaidmuo net neminimas. Bet ne tai svarbiausia. Svarbu, kad, Lenkijai nusileidus, L.Kačynskis gavo ES vadovų užtikrinimą, jog ES bus solidari su Lenkija ir kitomis Bendrijos šalimis, priklausančiomis nuo Rusijos naftos ir dujų importo, jeigu Maskva sukeltų energetinę krizę. Taigi šis solidarumo pažadas labai aktualus ir Lietuvai. Žinoma, jeigu to solidarumo bus laikomasi.

Tarptautinis bendradarbiavimas įvertinant komunistinių režimų nusikaltimus

Vytautas Landsbergis

Pirmiausia pasiaiškinkime, kas ką reiškia. Jeigu „tarptautinis“ suvokiamas kaip valstybių bendradarbiavimas siekiant bendro tikslo, kuris būtų sovietų komunistų nusikaltimų įvertinimas, tai to kaip tik nėra ir ligi šiol nebuvo. Į Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos šio turinio tarptautinį atsišaukimą 1991 metų rugpjūtį niekas neatsiliepė. Vadinasi, mano pranešimas – apie tai, ko nėra.

Strateginių partnerių abejonės

Beveik absoliučia balsų dauguma – 107 Seimo nariams balsavus „už“ – Lietuvos parlamentas antruoju skaitymu pritarė Vyriausybės pateiktam naujos Atominės elektrinės įstatymo projektui. Šį projektą ypač atkakliai stūmė Vyriausybės vadovas G.Kirkilas nepamiršdamas pabrėžti, kad naujoji atominė elektrinė gerokai sumažins Lietuvos energetikos priklausomybę nuo Rusijos. Pagal priimtą įstatymą, Lietuvai priklausytų 34 proc. naujos elektrinės akcijų, o būsimi partneriai Latvija, Estija ir Lenkija pasidalytų likusias lygiomis dalimis.

Apie Ukrainos siekį tapti ES nare

Savaitgalį teko keletą dienų praleisti Kryme, gražiojoje Jaltoje, jau ketvirtoje Jaltos konferencijoje, kurią organizuoja europinė nevyriausybinė organizacija, turinti skambų „Yes“ pavadinimą. Šią organizaciją sukūrė Ukrainos verslo atstovai ir žinomi Europos politikai. Jos tikslas – pasiekti, kad Ukraina apie 2020 metus taptų ES nare.

Man teko dalyvauti jau antroje tokioje konferencijoje. Ši išsiskyrė dalyvių gausa ir reprezentatyvumu. Pranešėjais buvo tokie žymūs politikos lyderiai kaip B.Klintonas, G.Šrioderis, A.Kvašnievskis, Slovėnijos premjeras J.Janda, V.Černomyrdinas, V.Juščenka, B.Nemcovas. Pagrindinis svarstymų objektas – „Yes“ grupės parengta strategija „Ukraina – ES narė 2020 metais“.

Komunizmas – pasaulinis žudynių sindikatas

Vilius Bražėnas

Jau daugelį metų laisvojo pasaulio bibliotekų ir žurnalistų bei mokslininkų lentynos buvo prikrautos knygų apie komunistinį terorą pasaulyje. Tarp autorių gausu žymiausių komunizmo tyrinėtojų – jo aukų, buvusių komunistų ir šiaip pašaliečių stebėtojų. Dar daugiau yra dokumentinės medžiagos, pateiktos nežymių, bet asmeniškai raudonąjį režimą patyrusių jo aukų. Yra daugiau negu reikia įrodymų, kad pagaliau būtų pasmerktas komunizmas ir nubausti dar gyvi žudikai ir jų viršininkai bei teisintojai, kaip buvo pasmerktas jo buvęs sąjungininkas nacizmas. Deja, to nėra, nors naciai sugebėjo nužudyti apie 25 milijonus žmonių, o komunistai – net per 100 milijonų. Tad gan tiksliai tai nusako 2000 m. sausio 14 d. „The Washington Times“ dienraštyje R.Emeto Tyrvelo straipsnio antraštė – „Nėra pasipiktinimo balanso“ („Outrage imbalance“).

Lietuvos mažumos

Dr. Rūta Gajauskaitė,

kriminologė

Tautinė kultūra yra kelias į tarptautinį pripažinimą ir bendravimą, todėl tokia svarbi mūsų išsaugota kalba ir Statutai.

O juk turime ką pateikti ne tik saviems mokiniams ir studentams, bet ir pasauliui – Lietuvos Statutus. Kol kas kukliai vadinamus pirmąja Europos Konstitucija, tačiau, ištyrę juos, galėtume didžiuotis nė kiek ne menkesniu valstybės paminklu nei romėnų teisė!

Turime kuo didžiuotis – sava išsaugota seniausia žemyne gyva kalba ir Europos teisės paminklu, tai yra į Europos kultūros aruodą įneštu ženkliu įnašu.

Maskvos – Karakaso ašis

Petras Katinas

Kremliaus valdovas V.Putinas, nelaukdamas liepos 1-2 dienomis planuoto vizito į Vašingtoną, tos kelionės išvakarėse amerikiečiams pakišo „purviną kiaulę“. Matyt, už tai, kad amerikiečiai faktiškai atmetė Didžiojo aštuoneto susitikimo metu V.Putino baltais siūlais siūtą suktą pasiūlymą, kad Rusija maloningai suteiktų amerikiečiams savo karinę bazę Azerbaidžane ir leistų joje dislokuoti JAV priešraketinio skydo sistemas. Apie tokio pasiūlymo atmetimą tiesiogiai Briuselyje pareiškė JAV gynybos ministras Robertas Geitsas, pabrėžęs, kad amerikiečių priešraketinio skydo elementai bus dislokuojami Europoje.

Atgimęs militarizmas

Petras KATINAS

Jau visose pasaulio sostinėse pripažįstama, kad Didžiojo aštuoneto lyderių susitikimas Vokietijoje nepateisino dėtų vilčių. Pirmiausia dėl destruktyvios Rusijos prezidento V.Putino pozicijos. Todėl įsipareigojimus kovoti su klimato kaita, 60 milijardų dolerių pagalbą Afrikai kovojant su AIDS galima labai rezervuotai vertinti kaip rimtus susitarimus. Kremliaus destrukcija tarptautiniuose reikaluose darosi vis agresyvesnė. Štai savotiška sensacija tapo V.Putino pareiškimas, kad Rusija neprivalo vienašališkai vadovautis Kolektyvinio saugumo sutartimi dėl įprastinės ginkluotės sumažinimo, nes esą Vakarų partneriai nevykdo tokios sutarties. Ir paaiškino, kodėl Rusija ketina nebepaisyti šios sutarties.

Ką myli V.Putinas

Vokiečių karininkai 1939 m. rugsėjo 20 d. aptaria netoli Bresto vykusias tankų pratybas. Lenkija jau pasidalyta. Sprendžiama, kur žygiuoti toliau

Nors data ir neapvali, šiemet Rusijoje ypač plačiai, pačiu aukščiausiu lygiu buvo minima 1941 m. birželio 22-oji – karo tarp buvusių sąjungininkų Hitlerio ir Stalino pradžia. Beje, gerai pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, žinomas buvęs GRU karininkas, pabėgęs į Vakarus ir parašęs keliolika knygų apie SSRS visagalio KGB ir jo šnipų veiklą, taip pat apie stalininės imperijos Kremliaus veiklos užkulisius, V.Suvorovas vienoje savo knygoje rašė ir pateikė daugybę faktų apie tai, kad ne Hitleris, o Stalinas pirmas planavo užpulti Vokietiją. Vokietijos fiureris jį tiktai aplenkė. Tokie V.Suvorovo atskleisti faktai nervina Kremlių ir jo politiką šlovinančius istorikus. Beje, pagal vieno tokio „istoriko“ N.Španovo scenarijų buvo pastatytas filmas, kuriame pavaizduota, kaip, praėjus savaitei nuo Sovietų Sąjungos ir Vokietijos karo valdžios, šaunieji sovietų tankistai įsiveržė į Berlyną, o šaunūs raudonarmiečiai, plėšdami Staliną šlovinančias dainas, marširuoja Kenigsbergo gatvėmis.Tas filmas buvo pastatytas dar Stalinui su Hitleriu nesusidraugavus. Vėliau, žinoma, uždraustas.

Karšta vasara prie Temzės

Dešimt metų Didžiosios Britanijos premjero poste išbuvęs ir gegužės 17 dieną Leiboristų partijos vadovo posto netekęs Tonis Bleiras pažadėjo, kad birželio 27-ąją perduosiąs ministro pirmininko pareigas naujam valdančiosios partijos lyderiui 56-erių metų škotui Gordonui Braunui. Pastarasis visus tuos dešimt metų ėjo finansų ministro, Didžiojoje Britanijoje vadinamo iždo kancleriu, pareigas. Tai jam, ne tiek premjerui, priskiriami akivaizdūs Didžiosios Britanijos ekonominiai laimėjimai. Naujasis premjeras per visą savo politinės veiklos laikotarpį vengė viešumos, buvo laikomas uždaro būdo „asketu“, retai besišypsantis.

Dėl SSRS okupacijos žalos Lietuvai atlyginimo

Grupė Seimo narių, daugiausia iš Tėvynės sąjungos ir partijos „Tvarka ir teisingumas“ kreipėsi į Ministrą pirmininką Gediminą Kirkilą ir užsienio reikalų ministrą Petrą Vaitiekūną, primindami, kad „1992 m. birželio 14 d. Lietuvos Respublikos piliečiai visuotiniu balsavimu referendume dėl Rusijos kariuomenės išvedimo ir okupacijos žalos atlyginimo pareiškė Tautos valią ir reikalavimą „kad būtų atlyginta Lietuvos žmonėms bei Lietuvos valstybei padaryta žala“. 2000 m. priimtas Lietuvos Respublikos įstatymas dėl SSRS okupacijos žalos atlyginimo nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybei prievoles, tarp jų ir tokias: „inicijuoja derybas ir nuolatos siekia, kad Rusijos Federacija atlygintų Lietuvos žmonėms ir Lietuvos valstybei SSRS okupacijos padarytą žalą“ ir „... apie tai informuoja Jungtinių Tautų organizaciją, Europos Tarybą ir Europos Sąjungą bei nuolatos siekia šių tarptautinių organizacijų ir jų valstybių narių paramos sprendžiant SSRS okupacijos žalos atlyginimo Lietuvai klausimus“.