2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Pasaulis atsisveikino su operos legenda

Lučianas Pavarotis

Šeštadienį Italija ir visas muzikos pasaulis atsisveikino su rugsėjo 6 d. mirusiu Italijos operos legenda Lučianu Pavaročiu. Dešimtys tūkstančių gedinčiųjų, tarp jų ir žinomi politikos bei pramogų pasaulio žmonės, susirinko į nedidelį Modenos miestą atiduoti paskutinę pagarbą garsiajam dainininkui. Atvyko buvęs Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Kofis Ananas, Italijos ministras pirmininkas Romanas Prodis, kultūros ir gynybos ministrai. Laidotuvių ceremonijai vadovavo Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Tarcizijus Bertonė. Aklas italų tenoras Andrea Bočelis ir sopranas iš Bulgarijos Raina Kabaivandska giedojo per laidotuvių šv. Mišias UNESCO pasaulio paveldui priklausančioje Modenos katedroje, kurioje L.Pavarotis buvo pakrikštytas.

Penktosios ir įvairiausios kitos kolonos

Petras KATINAS

Galima priminti tiems, kurie jau pamiršo, ką ne kartą yra pasakęs Rusijos prezidentas V.Putinas: „Rusija šiandien ateina ne su kalašnikovais ir tankais, o su pinigais“. Išties taip yra, tik Rusijos vadovas pamiršo paminėti dar vieną dalyką: yra ir dar vadinamoji kultūrinė, o ypač informacinė invazija. Stebint Rusijos televizijos kanalų programas ir klausantis Rusijos, deja, ir kai kurių Europos šalių, politikų pasisakymų tarptautiniuose forumuose, aiškiai matyti, kad šmeižtas, informacinė invazija darosi vis agresyvesnė. Tiesa, Maskvoje dažnai piktinamasi, kai koks nors Lietuvos politikas ar laikraštis kai kuriuos Lietuvoje gyvenančius rusus pavadina penktąja kolona. Štai europarlamentaras Aloyzas Sakalas neseniai vėl susilaukė priekaištų ne tik iš Maskvos, bet ir iš mūsų vietinių prorusiškų veikėjų, kai jis prieš ketverius metus vadovavo Lietuvos Seimo parlamentinei komisijai, tyrusiai pavojų, kurį Lietuvos saugumui kėlė Rolando Pakso ir jo aplinkos, konkrečiai, Rusijos piliečio Jurijaus Borisovo, veikla. Dabar Rusijos spauda vėl užsipuolė europarlamentarą, kad jis pareiškė „nusistebėjimą ir nepasitenkinimą“ tuo, kad J.Borisovo kompanija „Avia Baltika“ laimėjo konkursą sumontuoti karinį sraigtasparnį. Kaip žinoma, A.Sakalas pagrįstai piktinosi, kad nei Valstybės saugumo departamentas, nei Krašto apsaugos ministerijos Antrasis departamentas tuo klausimu nieko nedarė. Užtat pagiriamas premjeras G.Kirkilas, pataręs A.Sakalui nevertinti verslo politiniu aspektu...

Kova su terorizmu vyksta ir taikiai

Iš Rasos Juknevičienės rugsėjo 10-osios spaudos konferencijos

Štai ir rugsėjo 11-oji. Septyneri metai prabėgo po įvykių Jungtinėse Amerikos Valstijose, sukrėtusių visą pasaulį. Kaip tik prieš porą dienų grįžau iš Afganistano, kur buvau pakviesta kartu su kitų NATO valstybių – Portugalijos, Didžiosios Britanijos, Kanados, JAV, Estijos – ir Lietuvos parlamentarais į Parlamentinės asamblėjos gynybos komiteto delegaciją Afganistane. Afganistanas yra kaip tik ta vieta, kurios dabartiniai procesai ir įvykiai tiesiogiai susiję su Rugsėjo 11-ąja. Tai yra po Rugsėjo 11-osios susiklosčiusi situacija, todėl sėkmė tame regione, sėkmė tame krašte (kuri galbūt ateis dar labai negreitai) yra tiesiogiai susijusi netgi su mūsų gyvenimu. Valstybių vadovai (taip pat ir NATO valstybių) tvirtina, kad NATO sėkmė Afganistane gali pakreipti NATO egzistencijos esmę ir tolesnį NATO, kaip organizacijos, likimą.

Demokratinis genocidas

Dr. Rūta Gajauskaitė

kriminologė

Kas yra sovietinis genocidas – žinome. Jį simbolizuoja Sibiro tremtys, gulagai, psichiatrijos ligoninės ir alkoholizmas, o vainikuoja apie šimtas milijonų sunaikintų žmonių. Ką reiškia demokratinis genocidas – dar tik pradedame pajusti. Bet vis dar netikime, kad gerumo panacėja – demokratija – ne tik ne geresnė, bet ir keletą kartų blogesnė už sovietinę santvarką!

Apie visuomenės saugumą: „Ne galybe, ne jėga, bet mano Dvasia“ (Zch 4, 6)

Tarptautinė religinė konferencija Šiaurės Airijoje ieškojo atsakymų į šių dienų problemas

Livija ŠIUGŽDIENĖ

Gabi ir Helmut Jung iš Vokietijos – aktyvūs CP nariai, dažnai dalyvaujantys konferencijose

Birželio 14-17 dienomis Šiaurės Airijos Ballycastle miestelio Corrymeelos bendruomenėje vyko tarptautinė religinė konferencija, skirta pažeidžiamumui ir saugumui. Jos esmė ryškėja iš pavadinimo: „Ne galybe, ne jėga, bet mano Dvasia (Zch 4, 6) – konferencija apie pažeidžiamumą ir saugumą“. Corrymeelos bendruomenė labai tiko šiai konferencijai, nes ji turi 30 metų patirtį susitaikymo ir taikos Šiaurės Airijoje darbe. Konferenciją organizavo krikščioniškų bendruomenių, Bažnyčių ir organizacijų ekumeninis tinklas „Bažnyčia ir taika“ („Church and Peace“, sutr. CP). Į renginį susirinko daugiau nei šimtas dalyvių iš 13 šalių.

Europos saulėlydis

Prieš šimtą metų Europoje gyveno ketvirtis viso pasaulio gyventojų. 1950 metais europiečiai sudarė 21,7 proc., o šiandien jų dalis planetoje yra sumažėjusi iki 7 proc. Mažėjant pasaulyje europiečių, kurių dauguma yra krikščionys, dideliais tempais pasaulyje augo musulmonų skaičius. Per penkias kartas, nuo 1900-ųjų iki 2000-ųjų, pasaulyje musulmonų padaugėjo nuo 150 mln. iki 1,2 milijardo. Praėjusiame amžiuje musulmonų daugėjo dukart greičiau nei likusiojo pasaulio gyventojų dalis.

Legendinis prezidentas

Petras KATINAS

JAV prezidentas Džonas Ficdžeraldas Kenedis

Amerika ir visas pasaulis paminėjo buvusio JAV prezidento Džono Ficdžeraldo, bičiulių ir priešų dažniausiai vadinto Džeku, Kenedžio 90 metų jubiliejų. Jis gimė 1917 m. gegužės 29 d. Brukline, Masačuseto valstijoje. Džonas buvo antras vaikas airių katalikų devynių vaikų šeimoje. Ši šeima per gana trumpą laiką tapo viena iš turtingiausių Jungtinių Amerikos Valstijų šeimų. Šeimos tėvas Džozefas XX a. antrojo dešimtmečio pradžioje sėkmingų spekuliacijų biržoje dėka padėjo šeimos turto, siekusio 200 mln. dolerių, pagrindus. Jis auklėjo savo vaikus siekdamas jų fizinio tobulumo ir daug dėmesio skyrė skatindamas jų protų konkurenciją. Savo ruožtu motina Roza labai mylėjo nepriekaištingą tvarką, tačiau vaikų auklėjime nereiškė jokių emocijų. Konektikuto internate Džonas mokėsi gana vidutiniškai, o studijuodamas Prinstono ir Harvardo universitetuose dažnai sirgo. Jis sirgo Adisono liga ir nuo medikamentų vartojimo kildavo naujų negalavimų. Ši ilgai slėpta liga gana dažnai sukeldavo baisius skausmus, be abejo, turėjo įtakos vykdant prezidento pareigas.

Patys prisidirbę, ieško kaltų

Petras KATINAS

Visi pripažįsta, jog daugelio pasaulio teroristų mėgstamiausias ginklas yra sovietinis – rusiškas garsusis Kalašnikovo automatas, trumpiau vadinamas „kalašu“. Tais „kalašais“ Kremlius dosniai apginkluodavo viso pasaulio teroristines grupuotes beveik visuose žemynuose. Pradedant Italijos „Raudonosiomis brigadomis“, baigiant Lotynų Amerikos bei dabar Palestinoje į valdžią atėjusiu „Hamas“, visokiais „Islamo džihadais“ bei pan. Ir dabar visose nuotraukose pasaulio teroristas Nr. 1 Osama bin Ladenas puikuojasi su „kalašu“ rankose. Taip pat Maskva dosniai dalijo šių automatų gamybos licencijas savo satelitams ne tik Varšuvos bloke, bet ir kitoms „pažangių“ režimų valdomoms šalims. Ir štai dabar Rusijos ginklų eksportu užsiimantis „Rossoboroneksport“ pagrasino imtis ryžtingų veiksmų ginant savo „intelektualinę nuosavybę“ ginklų gamybos sferoje. Pirmiausia Kalašnikovo automatų. Kaip teigia Rusijos karinis apžvalgininkas S.Iščenka, Maskvos praradimai dėl šių automatų nelegalios gamybos ir prekybos yra milžiniški. Pasak S.Iščenkos, pirmiausia bus imtasi priemonių prieš Bulgarijos firmą „Arsenal“, parduodančią visiems norintiems „piratines šių automatų kopijas“.

Pseudoteisė Čečėnijoje – nusikaltimų žmoniškumui priedanga

Algirdas ENDRIUKAITIS

Prancūzų filosofas Andrė Gliuksmanas savo 2006 metų knygą „Neapykantos filosofija“ dedikavo Vienai Čečėnijos rožei, mielai širdžiai ir labai tolimai. Man regisi, mūsų diskusija primins, kad pasaulio sąžinė be apribojimų gali pretenduoti į įstatymų teisės pirmenybę, antraip neliktų mūsų, turinčių teisę kalbėti, žmogiškojo egzistavimo prasmės.

Žmogiškumo vertybės vienodos visiems

Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus miesto taryba išplatino kreipimąsi dėl čečėnų tautos beteisiškumo, kurį adresavo Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos pirmininkui Renė van der Lindenui, Europos Parlamento pirmininkui Hansui Gertui Pioteringui, Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos pirmininkui Migeliui Angelui Moratinosui.

Jeigu karas rytoj...

Sovietinei armijai okupavus Lietuvą 1940 metų birželį, visur skambėjo ne tik garsioji rusiška „Katiušos“ daina, bet ir „Jeigu karas rytoj“. Toje dainoje buvo šlovinama nenugalimoji Raudonoji armija, kuri kilus karui bemat sumals visus savo priešus į šipulius. (1940 metais okupuotoje Lietuvoje ši daina buvo bemat perdirbta: Jeigu karas rytoj – lašinių nebus tuoj,/ Apie sviestą nėr ko ir galvoti./ Jau ir Stalinas čia su arbūzų kaše,/ Viršila mus veda į kovą...)