Antikolonijinis išsivadavimo karas tęsiasi

Europos žmogaus teisių teismo sprendimas dėl Sankt Peterburgo OMON’o žudynių Čečėnijoje

2007 m. liepos 26 d. Europos žmogaus teisių teismas išnagrinėjo bylą ir nukentėjusiems Jusupui Musajevui, Suleimanui Magomadovui, Malikai Labazanovai, Hasanui Abdulmežidovui ir Tamarai Magomadovai priteisė atlyginti moralinę žalą – 143 tūkst. eurų. Nustatyta, kad žuvo 11 jų giminaičių. Čečėnams teisme padeda rusų organizacijos „Memorial“ visuomenininkai. Tai buvo šio teismo 13-oji čečėnų žudynes pasmerkusi byla.

Žudynės įvyko 2000 m. vasario 5 d. Novyje Aldy gyvenvietėje. Tą dieną per „valymą“ („začistka“ – tai žmonių teorizavimas, plėšimas ir žudymas) buvo nužudyti 56 žmonės. Kaip nurodo marionetinis Čečėnijos prokuroro pavaduotojas Nikolajus Kaluginas, tik 2000 m. kovo 5 d. (tai yra po mėnesio) dėl nužudymo buvo iškelta baudžiamoji byla ir nustatyta, kad žudynes įvykdė Sankt Peterburgo OMON’as. Buvo nustatytas ir vienas įtariamasis – to būrio dalyvis Sergejus Babinas. Nors Sankt Peterburge šis įvykis buvo tiriamas dar keturis mėnesius, bet viskas baigėsi be rezultatų.

Europos teismo sprendime sakoma: „Rusijos vyriausybė atsisakė pateikti Europos teismui baudžiamosios bylos medžiagos kopiją, pasiaiškindama, kad tai yra paslaptis“ („Komersant“, 2007 07 27).

Nukentėjusioji 52 metų M.Labazanova, kurios namą sudegino, apie nužudytus tris savo giminaičius pasakojo: „Visi trys buvo sušaudyti, nes negalėjo surinkti už gyvybę kariškių reikalaujamų sumų. (...) Aš niekuomet neužmiršiu šios būsenos – mirties laukimo... Iš kur aš galėjau paimti tokius pinigus? Jeigu juos būčiau turėjusi, mes iš čia būtume išvažiavę. Aš radau tik 300 rublių ir atidaviau auskarus... Kareivis buvo girtas, vos pastovėjo ant kojų. Aš prašiau jo manęs neužmušti, o jis šaukė, kad jeigu manęs neužmuš, tai užmuš jį patį. Po to jis pastūmė mane į šalį ir iššovė į sieną, paprašė nejudėti... Nieko negailėjo – nei žmonių, nei gyvulių. Degino tvartus, kur buvo avys ir karvės... „Mums įsakyta visus jus užmušti!“ – šaukė jie. „Per Maskvos televiziją tąsyk buvo parodyta, kad federalinės pajėgos išvadavo Novyje Aldy gyvenvietę nuo smogikų“ (www.chechensociety.net, 2007 09 04).

Teismo sprendime sakoma: „Nepaisant pagrįstų nacionalinio ir tarptautinio lygio protestų dėl šaltakraujiško daugiau kaip 50 taikių gyventojų nužudymo, kone po šešerių metų po tragiškų įvykių Novyje Aldy nepasiekta reikšmingų rezultatų nustatant asmenybes ir persekiojant asmenis, įvykdžiusius nusikaltimus... Teismo nuomone, pribloškiantį teisinių organų neveiklumą šioje byloje galima įvertinti tik kaip tylų pritarimą tam, kas įvyko“.

Žmogaus teisių Europos centro (EHRAC) direktorius Filipas Ličis šio teismo formuluotes pavadino „beprecedentėmis“. Maskva ir Čečėnija savo reakcijos dėl šios bylos nepareiškė.

Isa Gandarovas, organizacijos „Memorial“ ir EHRAC Čečėnijoje atstovas, aiškino, kad prokuratūra siekia pridengti nusikaltėlius: „Tai patvirtina faktas, kad per septynerius metus nė vienas konkretus asmuo tardymu nenustatytas ir nenubaustas, nors žinomi konkretūs kariškių daliniai, kurie atliko vadinamuosius „valymus“ ir žinomi nepaneigiami jų dalyvavimo įrodymai“ (ten pat).

Šie faktai dar kartą patvirtina, kad Čečėnijoje vyksta antikolonijinis nacionalinio išsivadavimo karas, o ne „antiteroristinė operacija prieš tarptautinį terorizmą“.

Algirdas ENDRIUKAITIS

© 2007 „XXI amžius“