Čečėnijos parlamento pirmininko nužudymas

Ruslanas Alichadžijevas Čečėnijos parlamento pirmininku buvo išrinktas 1997 m. sausio mėn. rinkimuose, kurių rezultatus oficialiai pripažino tarptautinių stebėtojų (ESBO, ET) komisija ir Rusijos valdžia.

1999 m. prasidėjus Rusijos karui prieš Čečėniją R.Alichadžijevas karo veiksmuose nedalyvavo. Mūsų turimomis žiniomis, jis buvo susitaręs su prezidentu A.Maschadovu, kad vykdys Parlamento vadovo pareigas, tarsis su Rusija dėl karo veiksmų sustabdymo, teisiškai atstovaus valdžiai. Tuo reikalu jis ieškojo kontaktų ir darė pareiškimus. Kadangi Rusijai nepavyko priversti R.Alichadžijevą savo noru pereiti į jų pusę, atsisakyti parlamentaro priesaikos, buvo nuspręsta jį nužudyti, nes apkaltinti jį kariavus nebuvo jokios galimybės.

Karo pradžioje (nuo 1999 m. spalio) jis viešai gyveno savo gimtinėje Šali gyvenvietėje ir Rusija jo kone 8 mėnesius nelietė. 2000 m. gegužės 15 d. jo namą apsupo dviem šarvuočiais atvykę kaukėti automatininkai. Virš namo skraidė sraigtasparnis. Rusų kariškiai suėmė R.Alichadžijevą, penkis jo kaimynus, surišę rankas ir užrišę akis, išvežė į Rusijos karinę bazę Chankaloje. Po kelių dienų kaimynus paleido, o apie R.Alichadžijevą iki šiol nieko nežinoma.

2000 m. gegužės 25 d. spaudos konferencijoje Rusijos kariuomenės vyriausiojo štabo viršininko pavaduotojas generolas Valerijus Manilovas pranešė, kad per specialiąją operaciją Čečėnijoje suimta keletas žinomų lauko vadų, tarp jų – ir R.Alichadžijevas. Rugsėjo mėnesį Valstybės Dūmos klausymuose generalinio prokuroro pirmasis pavaduotojas Jurijus Biriukovas tai neigia, sakydamas, kad kariškiai R.Alichadžijevo nesulaikę. Šali rajono prokuratūra iškėlė baudžiamąją bylą dėl R.Alichadžijevo pagrobimo.

2001 m. kovo mėn. R.Alichadžijevo motina Zura Strasbūro Žmogaus teisių teismui pateikė skundą Rusijai dėl sūnaus nužudymo. Žmogaus teisių teismas prioritetiškai bylos nenagrinėjo. Tik 2004 m. rugsėjo mėnesį teismas priėmė bylą įvertinti. Rusija oficialiai paaiškino, kad ji nežinanti, kur dingo R.Alichadžijevas. 2005 m. teismas nusprendė bylą priimti nagrinėti.

2007 m. liepos mėnesį teismas paskelbė 25 puslapių sprendimą, kuriame nurodoma, kad motinos Zuros ir sūnaus Ruslano atžvilgiu buvo pažeista Europos žmogaus teisių konvencija – teisė į gyvybę, laisvę, asmeninį neliečiamumą ir teisė į efektyvią teisinę gynybą. Teismas pripažino, kad nesant jokių žinių apie kareivių pagrobtą R.Alichadžijevą, jis laikomas žuvusiu.

Rusijos elgesys motinos Zuros atžvilgiu buvo įvertintas kaip nežmoniškas. Motina Zura 2006 m. vasario mėn. nuo infarkto mirė, todėl jai priteista moralinė žala – 40 tūkst. eurų ir 3150 eurų bei 1000 svarų sterlingų teismo išlaidų – atiteks parlamento pirmininko našlei Zaret.

2007 m. liepos mėn. Čečėnijos kolaborantinis prokuroras Valerijus Kuznecovas Europos teismo sprendimą pavadino skubotu, nes jie 7 metus R.Alichadžijevo dingimo bylą tiria ir ištirs.

Šis teismas patvirtina, kad Rusija vykdė ir tebevykdo kolonijinį karą ir naikinimo politiką Čečėnijoje.

Kalbėti apie Rusiją kaip teisinę valstybę nėra teisinio, politinio ir moralinio pagrindo. Rusijos skelbiama antiteroristinė operacija Čečėnijoje prieš tarptautinį terorizmą yra paprasčiausias melas ir apgaulė. Tai patvirtina ir Strasbūro žmogaus teisių teismas, nereikalavęs iš besikreipiančių pirmiausia pereiti nacionalines teisines instancijas – jų paprasčiausiai šiandien Čečėnijoje nėra, fiktyviomis institucijomis negalima pasitikėti, nes tai būtų pasityčiojimas iš teisingumo.

Pastaba. Šešeri metai bylos nagrinėjimui – per ilgas laikotarpis, priteista suma – per maža. Už Kuveito kare žuvusįjį JTO Kompensacijos komisijos buvo numatyta 100 tūkst. dolerių kompensacija. Bet čia vis dėlto Rusija!

Algirdas Endriukaitis

© 2007 „XXI amžius“