Naujosios elektrinės ateitis dar neaiški

Naujieji politikų ir valdžios atstovų pareiškimai kelia abejones dėl būsimos keturšalės atominės elektrinės Lietuvoje statybos. Naująją jėgainę statys Nacionalinis investuotojas, o strateginiai partneriai bus Latvijos, Lenkijos ir Estijos investuotojai. Praėjusį ketvirtadienį Lietuvos ūkio ministras Vytas Navickas pareiškė, kad apie naujų valstybių dalyvavimą naujos atominės jėgainės statybos projekte nediskutuojama, tačiau tuo metu Baltarusijos premjeras Sergejus Sikorskis, grįžęs iš vizito Vilniuje, teigė, jog Baltarusija turi teisę kelti klausimą dėl dalyvavimo naujos jėgainės projekte. „Baltarusijos pusei turi būti suteikta teisė dalyvauti projekte, į kurį dabar įsitraukusios Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija“, – sakė Baltarusijos premjeras. Tokią savo šalies valdžios poziciją Sergejus Sidorskis paaiškino tuo, jog naujoji jėgainė bus statoma šalia Baltarusijos sienos, prie Drūkšių ežero, kurio 40 proc. priklauso Baltarusijai. Anot S. Sidorskio, Baltarusijos dalyvavimo naujos atominės jėgainės projekte klausimas buvo aptartas su Lietuvos valdžia. „Šiuo klausimu radome bendrą kalbą. Su Gediminu Kirkilu sutarėme sudaryti bendrą darbo grupę ekonomikos ministerijų lygyje“, – teigė Baltarusijos vyriausybės vadovas. Tokią Lietuvos poziciją patvirtina ir Premjeras – susitikimo su Baltarusijos premjeru dieną Gediminas Kirkilas „Žinių radijui” sakė, kad Baltarusija ir Lietuva yra sąjungininkės energetikos srityje. Esą į Rusijos nemalonę patekusi Baltarusija yra ne oponentė, o greičiau Lietuvos sąjungininkė energetikos srityje. „Žinių radijui” G.Kirkilas taip išsakė naują „problemos” variantą: „Gal mes labiau sąjungininkai, nes Baltarusija taip pat patiria spaudimą – ir kainų, ir dujų, ir kt. Taip pat ji turi problemų dėl naftos tiekimo. Yra planų, jie vakar pateikė kai kuriuos pasiūlymus. Aš manau, kad viena sritis, kur mes, kaip kaimynai, neišvengiamai susiję, nes iš esmės tranzitiniai vamzdžiai eina per Baltarusiją. Kitas dalykas yra tai, kad mes turime bendrą ežerą, ties kuriuo jau dabar yra elektrinė ir ties kuriuo bus statoma naujoji, todėl šiuo klausimu mes turime nemažai bendrų problemų“.

Kaip minėta, Lietuvos ūkio ministras Vytas Navickas paneigė žinią, kad Baltarusija išsakė norą prisijungti prie naujos atominės elektrinės statybos. „Vakar kalbėjausi su Baltarusijos žurnalistais. Jie domėjosi, kokie mūsų ryšiai su baltarusiais elektros srityje. Taip pat domėjosi, koks galėtų būti bendradarbiavimas statant naująjį reaktorių. Atsakiau, kad viskas jau nuspręsta ir kad jau esame pasirinkę partnerius šiame raidos etape ir apie naujų valstybių dalyvavimą niekas nediskutuoja“, – sakė V. Navickas. Tiesa, jis pridūrė, kad su oficialiais Baltarusijos asmenimis nebuvo susitikęs.

G.Kirkilas dieną iki susitikimo su Baltarusijos premjeru pareiškė, jog Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija susitarimą dėl naujos atominės jėgainės statybų galėtų pasirašyti jau šią savaitę. Iki šiol teigiama, kad nauja atominė elektrinė galėtų pradėti veikti apie 2015 m. Pagal galimybių studijos rezultatus, ji kainuos nuo 2,5 iki 4 mlrd. eurų. Tačiau dabar teigiama, kad elektrinė gali būti pastatyta vėliau ir kainuoti brangiau.

Praėjusios savaitės pabaigoje kilo dar didesnių neaiškumų dėl naujosios atominės elektrinės statybos. Lietuvoje viešėjęs Lenkijos ekonomikos ministras Piotras Vozniakas pareiškė, kad „viena iš sąlygų yra Lenkijos dalyvavimas naujos atominės elektrinės statybose Lenkijai užtikrinant 1200 megavatų jos pagaminamos elektros energijos”. Lenkijos ekonomikos ministro teigimu, Lenkijai reikia 1200 megavatų elektros, o „su dideliu skausmu – 1000 megavatų”. Negaudama tokio energijos kiekio, Lenkija elektros jungčių su Lietuva neskubins ir nespartins tol, kol nesulauks konkretaus atsakymo. Be šio elektros tilto Lietuva techniškai negali įsijungti į vienalytę europietišką energetinę UCTE sistemą, ir tai sudarytų sunkumų Lietuvai energetikos srityje.

Baltijos šalys yra užsibrėžusios tikslą prie UCTE prisijungti iki 2015 metų, o elektros tiltas su Lenkija, optimistiniais vertinimais, galėtų būti pastatytas 2012 metais, tačiau kai kurie specialistai mano, kad tai gali užtrukti iki 2015 metų. Reaguodami į šiuos oficialių Lenkijos pareigūnų pareiškimus Lietuvos vadovai – prezidentas Valdas Adamkus ir premjeras Gediminas Kirkilas – atšaukė penktadienį numatytus oficialius susitikimus su Vilniuje viešėjusiu P.Vozniaku.

Oficialiai susitikimo atšaukimo premjero atstovai nekomentavo, tačiau, neoficialiomis žiniomis, susitikimai su Lenkijos ūkio ministru atšaukti būtent dėl kaimyninės šalies atstovų pareiškimų, jog nesutarus dėl trečdalio naujosios atominės elektrinės elektros Lenkijai, strigs ir elektros tilto su Lietuva projektas. Lietuvos Prezidentas stebisi Lenkijos ūkio ministro pareiškimu, kad Lenkijai negavus norimo elektros kiekio iš naujos atominės elektrinės, bus vilkinamas elektros tilto su Lenkija projektas. Juk V.Adamkus vos prieš dvi dienas viešėdamas Lenkijoje tarėsi su Lenkijos prezidentu energetikos, taip pat ir naujos atominės elektrinės statybos klausimais ir sutarė, kad visas projektas bus užbaigtas. „Kaip minėjau, kad ministras bus Vilniuje prieš pačią Vilniaus konferenciją, ir užbaigsime reikalingus klausimus. Taigi čia man staigmena, bet aš tikiuosi, kad mano susitarimas su Lenkijos prezidentu galioja ir mes tą klausimą baigsime per keletą dienų, ir Vilniuje per konferenciją elektros tilto klausimas bus pasirašytas“, – „Žinių radijui“ sakė V.Adamkus.

Tačiau Lietuvos prezidentas nemano, kad Lenkijos ministro pareiškimas sutrukdys šią savaitę rengiamai energetikos konferencijai. Spalio 10-11 dieną Vilniuje vyksiančiame tarptautiniame energetikos forume tikėtasi pasirašyti susitarimą dėl bendros įmonės steigimo tilto statyboms. Tilto statybos galėtų kainuoti apie 1 mlrd. eurų. Naujos jėgainės planuojama galia – 3200-3400 megavatų. Dėl Lenkijos reikalavimo gauti trečdalį naujos atominės pagaminamos elektros dar nėra pasirašytas keturių šalių komunikatas dėl jėgainės statybos. Lietuva kartu su Estija, Latvija ir Lenkija naują atominę jėgainę tikisi pastatyti iki 2015 metų, tačiau jau dabar pasirodo pranešimų, kad ji gali vėluoti.

Reaguodama į Lenkijos ūkio ministro reikalavimus, Lenkijos žiniasklaida prabilo apie galimą santykių krizę su Lietuva. „Ar tai Varšuvos ir Vilniaus santykių krizė?“ – klausė Lenkijos komercinė televizijos stotis TVN 24. „Atominis skandalas Vilniuje“ – taip šeštadienį rašė dienraštis „Gazeta Wyborcza“. Laikraštis pabrėžė, kad Lenkijos ūkio ministras šantažuoja lietuvius energetinėse derybose.

Prancūzijos Respublikos prezidentas Nicolas Sarkozy apgailestaudamas pranešė, kad negalės dalyvauti Vilniaus energetikos saugumo konferencijoje dėl jo vizito į Rusiją. Apie tai jis informavo telefonu kalbėdamas su Lietuvos Respublikos prezidentu V.Adamkumi. Šiame svarbiame Vilniaus forume vienai didžiausių Europos Sąjungos valstybių atstovaus antras pagal rangą Prancūzijos Vyriausybės pareigūnas – Prancūzijos valstybės ministras, ekologijos ir tvaraus planavimo bei plėtros ministras Jean-Louis Borloo. Prancūzijos prezidentas pažymėjo, kad Prancūzija palaiko Lietuvą ir mūsų valstybės poziciją.

© 2007 „XXI amžius“