„XXI amžiaus“ priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2007 m. spalio 10 d., Nr. 18 (155)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

Lyja Rytų fronte, lyja nuolatos...

Petras KATINAS

Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus kalbėdamas iš Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos tribūnos drįso pasakyti pasaulio lyderiams, kad Rusija naudoja savo milijardus, gautus už naftą ir dujas, ginklavimuisi. Tokia mūsų Prezidento kalba neliko nepastebėta ir Kremliuje. Žinoma, bandant paneigti akivaizdžius faktus. Šiomis dienomis Maskvos laikraštis „Tribuna“ paskelbė savo karinio apžvalgininko Maksimo Baškejevo straipsnį „Kodėl Rusija ginkluojasi“. Jame aprašomas neseniai vykęs Karinės-pramoninės komisijos posėdis, kuriame pirmininkavo buvęs gynybos ministras, dabar pirmasis vicepremjeras Sergejus Ivanovas. Jame buvo svarstomas valstybės karinių užsakymų 2008 metams ir tolesnių karinių valstybės užsakymų 2009-2010 metams projektas. Pabrėžiama, kad Rusija pirmą kartą pasinaudos trijų metų gynybos priemonių užsakymu, o ginklų gamintojai neturės teisės reikalauti padidinti kainas iki užsakymo įvykdymo. S.Ivanovas pabrėžė, kad valstybės užsakymai ginkluotei 2008 metams, palyginus su 2007-aisiais, išaugs 20,3 proc., o 2009-iesiems, palyginus su 2008 metais, padidės dar 10 procentų. Jeigu 2006 metais valstybiniai užsakymai ginklams siekė 150 mlrd. rublių, tai šiemet jau 302 mlrd., o 2008 metais pasieks 400 milijardų rublių. Šiemet Rusijos armija gaus 17 tarpkontinentinių šachtinių ir mobiliųjų raketų, 210 naujausios konstrukcijos T-90 ir T-80U tankų, 300 šarvuočių ir savaeigių pabūklų. Naują ginkluotę gaus 7 aviacijos ir 6 sraigtasparnių eskadrilės, o Rusijos kosminės karinės pajėgos – keturis žemės palydovus. Be to, karinės jūrų pajėgos pasipildys naujais atominiais povandeniniais „Borej“ klasės laivais, apginkluotais naujaisiais raketiniais „Bulava“ kompleksais. Ką jau kalbėti apie naujas vakuumines bombas, kurių išbandymas sukėlė daug triukšmo ir komentarų visame pasaulyje. Šios bombos, pavadintos „visų bombų tėveliu“, trotilo ekvivalentas sudaro 7500 kilogramų – tai net keturis kartus, o Rusijos generolų teigimu, daugiau kaip 20 kartų, viršija analogiškos amerikietiškos bombos galingumą. Kaip trimituojama visais Rusijos propagandiniais kanalais, vakuuminės bombos gali tapti tikra revoliucija ginkluotės ir visų bombų istorijoje. Štai ką rašo „Tribuna“: „Tendencija pakankamai aiški: Rusija ir toliau siekia sukurti pačius naujausius ir moderniausius ginklus ir jais aprūpinti savo armiją. Dabar dar negalima tvirtinti, kad tai sukels naujas ginklavimosi varžybas. Paprasčiausiai atėjo metas persiginkluoti“. Kaip aiškino Rusijos armijos generalinio štabo viršininko pavaduotojas Aleksandras Rukšinas, vakuuminės bombos pakeis nedidelio galingumo branduolines bombas ir kitus branduolinius užtaisus.

Tad nežinia, kodėl Rusijos politikai reiškia nepasitenkinimą Lietuvos prezidento JT Generalinėje Asamblėjoje išreikštu susirūpinimu dėl Rusijos ginklavimosi. Aišku, Rusija irgi labai liguistai reagavo į šiomis dienomis įvykusį Lietuvos, Latvijos ir Estijos premjerų susitikimą, kuriame jie derino savo bendrą poziciją įprastinės ginkluotės klausimu, kurios laikysis šį mėnesį Lisabonoje įvyksiančiame Europos Sąjungos ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikime. Mat Maskva nuolat kaltina Baltijos šalis, kad jos neva nepasirašo sutarties dėl įprastinės ginkluotės ir netgi kelia grėsmę Rusijai. Trijų Baltijos valstybių premjerai sutarė siekti, kad ES pareikalautų iš Rusijos išvesti savo kariuomenę iš Abchazijos, Pietų Osetijos ir Padniestrės. Be to, ar Rusijai dera kalbėti apie įprastinės ginkluotės sumažinimą, jeigu Lietuvos pašonėje esantis Kaliningrado anklavas tiesiog prikimštas ne tik įprastinių ginklų. Baltijos valstybių premjerai taip pat aptarė energetinio saugumo klausimus, o kartu akcentavo santykių su Rusija svarbą. Premjerai konstatavo, kad artimiausiu metu visos trys Baltijos šalys parengs bendrą energetinę strategiją, bet palaikys su Rusija politinį ir ekonominį dialogą. Ką gi, ketinimai gal ir geri, tačiau ar Rusija norės to dialogo – štai klausimas. Juk didelę įtaką Rusijos politikai darantis vicepremjeras Sergejus Ivanovas, kurį drąsiai galima vadinti vanagu, kaip ir senoji nomenklatūra (jau nekalbant apie armijos viršūnes) deklaruoja, kad tiktai jėga galima apginti Rusijos interesus. Žinoma, prie S.Ivanovo ir generolų šliejasi įvairūs marginalai, pradedant V.Žirinovskiu ir baigiant komunistų lyderiu G.Ziuganovu. Kitas vicepremjeras Dmitrijus Medvedevas, kuruojantis Rusijos socialines programas ir labai artimai susijęs su „Gazprom“, kalbėdamas Davose bandė įtikinti forumo dalyvius, kad Rusija sudarys visas sąlygas užsienio investuotojams, o Vakarai „palaipsniui pripras prie rusiško kapitalizmo“. Bet tai tiktai akių dūmimas. Kaip ir tai, kokią gi užsienio politiką Lietuvos atžvilgiu gali vykdyti „Gazprom“ interesams atstovaujantis D.Medvedevas. Tiesa, kartą jis pasakė, jog visai nesvarbu, kiek moderniausių bombonešių, naikintuvų ar raketų turės Rusijos armija, nes viską lems ekonominė diplomatija.

Tad mūsų, kaip, deja, ir kitų Rusijos kaimynių – Latvijos, Estijos deklaruojama orientacija į Vakarus, anot vieno rusų politologo, neturi jokios reikšmės. Svarbu, kad greičiau suktųsi Rusijos dujų ir naftos skaitikliai, kurie skaičiuoja milijonus dolerių, tekančių į Rusijos iždą. Todėl tikėtis, kad esant tokiai ekonominei priklausomybei Maskva abejingai žiūrės į mūsų politinę nepriklausomybę ar išsilaisvinimą iš Rusijos ekonominio jungo, nėra jokios prasmės. Visų mūsų nelaimei, viskas vyksta atvirkščiai: ekonominė ir energetinė priklausomybė didele dalimi lemia ir politinę priklausomybę. Ir visai nesvarbu mūsų premjero ar prezidento deklaracijos apie siekimą sumažinti energetinę priklausomybę. „Gazprom“ su savo milijonais gali praktiškai nupirkti visą be išimties lietuvišką kapitalą (jeigu jo dar liko ir jis dar ne visas nupirktas). Tai ne pesimizmas, bet akivaizdūs faktai.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija