|
Klimato atšilimas: džiaugtis ar nerimauti?
Dr. Aldona KAČERAUSKIENĖ
Iš kosmoso Žemė atrodo kaip gražus, spalvotas
rutulys. Tačiau kartu ir trapi, tarsi velykinis kiaušinis, todėl
privalo būti globojama. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad taip ir daroma.
Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja 2008-uosius paskelbė Tarptautiniais
Žemės planetos metais (TŽPM). Ši programa pradėta vykdyti dar 2007
metais, ji tęsis iki 2009 metų pabaigos, tačiau 2008-ieji laikomi
svarbiausiais metais. Programos tikslas atkreipti visuomenės ir
politikų dėmesį į tai, kad vykstant globaliems gamtos ir visuomenės
pokyčiams būtų racionaliau naudojami gamtiniai ištekliai, labiau
saugoma gamta, puoselėjama aplinka, mažinamas pavojus žmogaus sveikatai.
Lietuvoje TŽPM programa vykdoma kaip pasaulinio renginio dalis,
atspindinti bendras žmonijos pastangas gerinti žmonių gyvenimo sąlygas
ir kokybę, siekiant išvengti pasaulinio masto problemų, gresiančių
mūsų civilizacijai, kartu paryškinant Lietuvos indėlį, atskleidžiant
ir sprendžiant šias problemas, teigia Lietuvos Mokslų Akademijos
narys korespondentas Algimantas Grigelis.
2007 metais Lietuvoje buvo surengtos kelios konferencijos,
skirtos klimato pokyčiams aptarti. Kad tai svarbi problema, rodo
ir paskutinioji 2007 metų Lietuvos Mokslų Akademijos (LMA) sesija.
Ji buvo pavadinta: Klimato kaita ir jos grėsmės žmonijai. Pranešimus
skaitė LMA prezidentas akademikas Zenonas Rokus Rudzikas, nepaprastasis
ir įgaliotasis Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadorius Lietuvoje
John Albert Cloud. Diskusijose dalyvavo ir savo žiniomis dalijosi
kelioms mokslo sritims atstovaujantys Leonardas Kairiūkštis, Antanas
Buračas, Antanas Kudzys, Vytautas Kontrimavičius, Juozas Vaitkus
ir kt.
Klimato šiltėjimą pastebime visi. Pašokus dujų
ir malkų kainoms, džiaugiamės, kad būsto šildymui reikia išleisti
mažiau pinigų.
LMA nario korespondento Algirdo Sliesoravičiaus
nuomone, Lietuvoje globalus atšilimas stebimas per pastaruosius
tris dešimtmečius. Temperatūra per tą laikotarpį nė karto nebuvo
žemesnė už daugiametį vidurkį, bet aukštesnė. Nuo praėjusio amžiaus
vidurio, lyginant su prieš tai buvusiu šimtmečiu, vidutinė metinė
oro temperatūra padidėjo 1,1 oC. Prognozuojama, kad iki 2030-ųjų
Lietuvoje vidutinė metinė oro temperatūra turėtų pakilti 1 laipsniu
ir siekti 8 laipsnius šilumos.
Klimato atšilimas mokslininkams kelia daug rūpesčių.
Pradėję tirpti ledynai pasiglemš naujus žemės gabalus, kuriuose
dabar auginamos maistinės kultūros. Be to, ledynai palaiko gamtos
stabilumą. Intensyviai šylant klimatui, prasidėjus vadinamajam šiltnamio
efektui, sutrinka gamtos pusiausvyra, padažnėja ekstremalių reiškinių:
potvynių, sausrų; plinta augalų, laukinių ir naminių gyvūnų ligos,
pradeda veistis iki tol nežinomi kenkėjai; dažniau serga žmonės,
atsiranda naujos ligos.
Klimato atšilimas problema, sukelta žmonių veiklos.
Intensyvėja pramonė, daugėja automobilių, gausėja buitinių atliekų,
o dėl to ir anglies dvideginio (CO2) bei metano dujų, kurios net
20 kartų stipriau nei CO2 pagreitina šiltnamio efekto procesus.
Nustatyta, kad labai daug metano dujų išskiria pūvantis popierius.
Mokslininkai įrodė, kad žemėje dėl žmonių veiklos trečdaliu padidėjo
CO2 koncentracija, o metano dujų pustrečio karto.
Klimato kaita daugelio mokslo sričių atstovų
rūpestis. Viena aišku, kad reikia mažinti CO2 ir metano dujų išmetimą
į atmosferą. Po Černobylio tragedijos, nusinešusios tūkstančius
žmonių gyvybių, Europos šalyse susidarė prieštaringa nuomonė dėl
naujų atominių elektrinių statybos ir senųjų eksploatavimo. Todėl
Ignalinos atominės elektrinės uždarymui Europos Sąjunga skyrė milijardines
lėšas. Tačiau dabar ši nuomonė keičiasi, nes daugiau niekur tokių
tragedijų kaip Černobylyje neįvyko, nors pasaulyje veikia apie 200
branduolinių reaktorių
Atominis kuras ne tik pigiausias, bet
ir švariausias, nes neišskiria anglies dvideginio. Žinoma, neatsisakoma
atsinaujinančių energijos šaltinių vėjo, vandens, saulės jėgainių,
bet šios nepajėgios pagaminti tiek energijos, kiek reikia industrinės
šalies poreikiams. Naujos atominės elektrinės statyba Lietuvoje
nėra prabanga, bet šių dienų realybės padiktuotas poreikis.
Skatinama naujų automobilių, išmetančių kuo mažiau
CO2, gamyba. Kiek įmanoma, reikėtų stabdyti beatodairišką miškų
kirtimą. Iškirtus būtina kuo skubiau atsodinti. Žalieji masyvai
tai gamtos plaučiai. Kuo daugiau jų bus žemėje, tuo daugiau bus
deguonies ir švaraus oro.
Kiekvienas mūsų taip pat galime prisidėti prie
minėtų problemų sprendimo. Ne be reikalo išrastos elektrą taupančios
lemputės. Vien Vilniaus rotušėje įprastų elektros lempučių pakeitimas
energiją taupančiomis kasmet leidžia sutaupyti daugiau nei 100 tūkstančių
eurų. Ne be reikalo prašoma rūšiuoti buitines atliekas, kurių kiekvienam
Lietuvos gyventojui per metus tenka apie 402 kg. Jas išrūšiavus
ir perdirbus, gaunamos naujos žaliavos. Paskaičiuota, jog perdirbant
toną popieriaus, sutaupoma 30 tūkstančių litrų vandens ir tiek energijos,
kad jos pakaktų metus apšildyti penkių kambarių namui bei 95 proc.
mažiau teršiamas oras. Pasaulyje iš makulatūros pagamintas popierius
sudaro 36 proc. visos popieriaus produkcijos.
Gamtoje veikia inercijos dėsnis. Nors ir stengsimės,
kad į aplinką kuo mažiau būtų išmetama CO2 ir metano dujų, taupysime
energiją, rezultatai pasimatys ne tuoj. Tačiau jais galės pasidžiaugti
mūsų vaikai ir vaikaičiai.
© 2008 XXI amžius
|
