„XXI amžiaus“ priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2008 m. sausio 9 d., Nr. 1 (160)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

Klimato atšilimas: džiaugtis ar nerimauti?

Dr. Aldona KAČERAUSKIENĖ

Iš kosmoso Žemė atrodo kaip gražus, spalvotas rutulys. Tačiau kartu ir trapi, tarsi velykinis kiaušinis, todėl privalo būti globojama. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad taip ir daroma. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja 2008-uosius paskelbė Tarptautiniais Žemės planetos metais (TŽPM). Ši programa pradėta vykdyti dar 2007 metais, ji tęsis iki 2009 metų pabaigos, tačiau 2008-ieji laikomi svarbiausiais metais. Programos tikslas – atkreipti visuomenės ir politikų dėmesį į tai, kad vykstant globaliems gamtos ir visuomenės pokyčiams būtų racionaliau naudojami gamtiniai ištekliai, labiau saugoma gamta, puoselėjama aplinka, mažinamas pavojus žmogaus sveikatai. „Lietuvoje TŽPM programa vykdoma kaip pasaulinio renginio dalis, atspindinti bendras žmonijos pastangas gerinti žmonių gyvenimo sąlygas ir kokybę, siekiant išvengti pasaulinio masto problemų, gresiančių mūsų civilizacijai, kartu paryškinant Lietuvos indėlį, atskleidžiant ir sprendžiant šias problemas“, – teigia Lietuvos Mokslų Akademijos narys korespondentas Algimantas Grigelis.

2007 metais Lietuvoje buvo surengtos kelios konferencijos, skirtos klimato pokyčiams aptarti. Kad tai svarbi problema, rodo ir paskutinioji 2007 metų Lietuvos Mokslų Akademijos (LMA) sesija. Ji buvo pavadinta: „Klimato kaita ir jos grėsmės žmonijai“. Pranešimus skaitė LMA prezidentas akademikas Zenonas Rokus Rudzikas, nepaprastasis ir įgaliotasis Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadorius Lietuvoje John Albert Cloud. Diskusijose dalyvavo ir savo žiniomis dalijosi kelioms mokslo sritims atstovaujantys Leonardas Kairiūkštis, Antanas Buračas, Antanas Kudzys, Vytautas Kontrimavičius, Juozas Vaitkus ir kt.

Klimato šiltėjimą pastebime visi. Pašokus dujų ir malkų kainoms, džiaugiamės, kad būsto šildymui reikia išleisti mažiau pinigų.

LMA nario korespondento Algirdo Sliesoravičiaus nuomone, Lietuvoje „globalus atšilimas stebimas per pastaruosius tris dešimtmečius. Temperatūra per tą laikotarpį nė karto nebuvo žemesnė už daugiametį vidurkį, bet aukštesnė. Nuo praėjusio amžiaus vidurio, lyginant su prieš tai buvusiu šimtmečiu, vidutinė metinė oro temperatūra padidėjo 1,1 oC. Prognozuojama, kad iki 2030-ųjų Lietuvoje vidutinė metinė oro temperatūra turėtų pakilti 1 laipsniu ir siekti 8 laipsnius šilumos.“

Klimato atšilimas mokslininkams kelia daug rūpesčių. Pradėję tirpti ledynai pasiglemš naujus žemės gabalus, kuriuose dabar auginamos maistinės kultūros. Be to, ledynai palaiko gamtos stabilumą. Intensyviai šylant klimatui, prasidėjus vadinamajam šiltnamio efektui, sutrinka gamtos pusiausvyra, padažnėja ekstremalių reiškinių: potvynių, sausrų; plinta augalų, laukinių ir naminių gyvūnų ligos, pradeda veistis iki tol nežinomi kenkėjai; dažniau serga žmonės, atsiranda naujos ligos.

Klimato atšilimas – problema, sukelta žmonių veiklos. Intensyvėja pramonė, daugėja automobilių, gausėja buitinių atliekų, o dėl to ir anglies dvideginio (CO2) bei metano dujų, kurios net 20 kartų stipriau nei CO2 pagreitina šiltnamio efekto procesus. Nustatyta, kad labai daug metano dujų išskiria pūvantis popierius. Mokslininkai įrodė, kad žemėje dėl žmonių veiklos trečdaliu padidėjo CO2 koncentracija, o metano dujų – pustrečio karto.

Klimato kaita – daugelio mokslo sričių atstovų rūpestis. Viena aišku, kad reikia mažinti CO2 ir metano dujų išmetimą į atmosferą. Po Černobylio tragedijos, nusinešusios tūkstančius žmonių gyvybių, Europos šalyse susidarė prieštaringa nuomonė dėl naujų atominių elektrinių statybos ir senųjų eksploatavimo. Todėl Ignalinos atominės elektrinės uždarymui Europos Sąjunga skyrė milijardines lėšas. Tačiau dabar ši nuomonė keičiasi, nes daugiau niekur tokių tragedijų kaip Černobylyje neįvyko, nors pasaulyje veikia apie 200 branduolinių reaktorių… Atominis kuras – ne tik pigiausias, bet ir švariausias, nes neišskiria anglies dvideginio. Žinoma, neatsisakoma atsinaujinančių energijos šaltinių – vėjo, vandens, saulės jėgainių, bet šios nepajėgios pagaminti tiek energijos, kiek reikia industrinės šalies poreikiams. Naujos atominės elektrinės statyba Lietuvoje nėra prabanga, bet šių dienų realybės padiktuotas poreikis.

Skatinama naujų automobilių, išmetančių kuo mažiau CO2, gamyba. Kiek įmanoma, reikėtų stabdyti beatodairišką miškų kirtimą. Iškirtus būtina kuo skubiau atsodinti. Žalieji masyvai – tai gamtos plaučiai. Kuo daugiau jų bus žemėje, tuo daugiau bus deguonies ir švaraus oro.

Kiekvienas mūsų taip pat galime prisidėti prie minėtų problemų sprendimo. Ne be reikalo išrastos elektrą taupančios lemputės. Vien Vilniaus rotušėje įprastų elektros lempučių pakeitimas energiją taupančiomis kasmet leidžia sutaupyti daugiau nei 100 tūkstančių eurų. Ne be reikalo prašoma rūšiuoti buitines atliekas, kurių kiekvienam Lietuvos gyventojui per metus tenka apie 402 kg. Jas išrūšiavus ir perdirbus, gaunamos naujos žaliavos. Paskaičiuota, jog perdirbant toną popieriaus, sutaupoma 30 tūkstančių litrų vandens ir tiek energijos, kad jos pakaktų metus apšildyti penkių kambarių namui bei 95 proc. mažiau teršiamas oras. Pasaulyje iš makulatūros pagamintas popierius sudaro 36 proc. visos popieriaus produkcijos.

Gamtoje veikia inercijos dėsnis. Nors ir stengsimės, kad į aplinką kuo mažiau būtų išmetama CO2 ir metano dujų, taupysime energiją, rezultatai pasimatys ne tuoj. Tačiau jais galės pasidžiaugti mūsų vaikai ir vaikaičiai.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija