Kosovo mazgas

Kosovo kaimo peizažas Reuters nuotrauka

Metams baigiantis Serbijos skupščina (parlamentas) didžiule balsų dauguma (220 deputatų balsavo „už“ ir tik 14 – „prieš“) priėmė rezoliuciją, kuria atmetama bet kokia galimybė suteikti Kosovo provincijai nepriklausomybę. Ypač pabrėžiamas ne tik Serbijos teritorijos vientisumas, bet ir tai, kad Kosovas yra serbų nacionalinės kultūros, stačiatikybės židinys. Taip pat Belgradas reikalauja, kad klausimą dėl Kosovo provincijos, kurioje gyventojų daugumą sudaro albanai, svarstytų ne Europos Sąjungos, tuo labiau NATO institucijos, o Jungtinių Tautų Saugumo Taryba. Tai ir suprantama. Belgradas puikiai žino, kad veto teisę Saugumo Taryboje turinti Rusija niekada nesutiks su Kosovo nepriklausomybe. Tokiai pozicijai pritaria ir Kinija. Mat Kremlius, ypač paskutiniuoju metu, stengiasi atkurti savo įtaką Balkanuose, o Serbija faktiškai yra likusi vienintele Rusijos sąjungininke, nors premjero Voislavo Koštunicos politika Maskvai nelabai patinka. Ypač jo nusiteikimas siekti kuo greitesnio Serbijos įstojimo į Europos Sąjungą ir netgi NATO. Tačiau Serbijos parlamento rezoliucijoje akcentuojama, kad Serbija gali atidėti svarstymą dėl Serbijos įstojimo į NATO. Taip pat nepritariama tam, kad Europos Sąjunga Kosovo nepriklausomybės atkūrimo atveju atsiųstų savo specialią misiją vykdyti administracinių įgaliojimų Kosovo krašte. Tuos įgaliojimus Kosove nuo 1999 metų vykdo Jungtinės Tautos. Be to, Serbijos parlamentas pagrasino, kad į bet kokią ES ir kitą pasaulio valstybę, kuri pripažins Kosovo nepriklausomybę, bus žiūrima kaip į priešišką Serbijai valstybę ir net grasinama diplomatinių santykių nutraukimu. Šiaip ar taip Kosovo laužą labiausiai kursto Rusija siekdama savo interesų. O interesų ji turi ne tik Balkanuose, bet ir globalinių. Pirmiausia, Maskva nedviprasmiškai grūmoja, kad Kosovui paskelbus nepriklausomybę, Rusija oficialiai pripažins nuo Gruzijos atplėštų Abchazijos ir Pietų Osetijos „respublikų“ nepriklausomybę ir netgi patenkins tų „respublikų“ liaudies prašymą prijungti Abchaziją ir Pietų Osetiją prie Rusijos Federacijos. Neatsitiktinai Pietų Osetijos „prezidentas“ Eduardas Kokoity Maskvoje būna daugiau nei savo tėvynėje ir nuolat rengia spaudos konferencijas, kuriose grasina Gruzijai. Pasak E. Kokoity, instruktoriai ir patarėjai iš „įtakingųjų Vakarų valstybių“ konsultuoja Gruzijos kariškius, kaip užgrobti Cchinvalį. Paskutinėje savo kalboje E. Kokoity pabrėžė, kad jeigu gruzinai imsis karinių provokacijų prieš Pietų Osetiją, tai jis kreipsis pagalbos į Rusiją. Jo teigimu, „visos Šiaurės Kaukazo tautos“ yra pasirengusios ateiti į pagalbą Pietų Osetijai. E. Kokoity ypač akcentavo, kad 95 proc. Pietų Osetijos gyventojų yra Rusijos piliečiai. „Prezidentas“ E. Kokoity iš anksto atmetė prielaidas, kad galimo valdžios pasikeitimo Tbilisyje atveju Pietų Osetija galėtų plačios autonomijos ar net konfederacijos teisėmis grįžti prie Gruzijos: pasak E. Kokoity, Pietų Osetija niekada neišėjusi iš Rusijos sudėties, nes dar 1774 metais savanoriškai, prašant gyventojams, buvo priimta į Rusijos imperijos sudėtį.

Panašiais argumentais vadovaujasi ir Serbijos politikai.

Žinoma, Kosovo gyventojai šiuo metu gyvena gana sunkiai. Nepaisant to, kad Kosovo provincijoje iškasama daug anglies, dažnai trūkinėja elektros tiekimas, šalyje labai daug bedarbių. Tačiau užsienio stebėtojai ir Jungtinių Tautų misijos atstovai, dirbantys Kosove, teigia nesutikę nė vieno Kosovo albano, kuris nepritartų krašto nepriklausomybei. Šiuo metu Kosove gyvena 95 proc. albanų ir tik 5 proc. serbų. Be to, albanai nekenčia serbų pirmiausia dėl serbų vykdyto tikro albanų genocido buvusios Jugoslavijos byrėjimo metais.

Kaip klostysis įvykiai, dar sunku pasakyti. Tačiau Kosovo valdžia jau pareiškė, kad nežiūrint į priešišką Serbijos ir Rusijos poziciją, Kosovo nepriklausomybė bus paskelbta jau sausio mėnesį, galbūt net sausio 10 dieną. Kaip žinoma, gruodžio 10 dieną galutinai žlugo tarptautinės derybos dėl Kosovo statuso. O Kosovo vyriausybė tikisi, kad paskelbus nepriklausomybę, Europos Sąjunga, JAV ir kitos demokratinio pasaulio valstybės suteiks ekonominę ir finansinę pagalbą. Beje, Kosove parduotuvėse ir kitur atsiskaitoma eurais, o ne Serbijos dinarais ar kita valiuta.

Šioje labai sudėtingoje situacijoje atsidūrė naujoji ES narė, buvusios Jugoslavijos dalis – Slovėnija, nuo sausio 1-osios perėmusi pirmininkavimą Europos Sąjungai iš Portugalijos. Neabejotina, kad pirmininkaujant Slovėnijai Kosovo problema bus viena svarbiausių.

Petras KATINAS

© 2008 „XXI amžius“