„Šaltasis karas“ tarp Britanijos ir Rusijos

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Rusijos ir Didžiosios Britanijos santykiai vis blogėja ir įgauna ,,šaltojo karo “ pobūdį. Santykių atšalimas prasidėjo po to, kai 2006 metų lapkričio pradžioje Londone buvo nunuodytas politinis emigrantas iš Rusijos, buvęs FSB pulkininkas Aleksandras Litvinenka, kuris lapkričio 23 dieną ligoninėje mirė.

Britų teisėsauga, tirdama nužudymą, įsiaiškino, kad šio nusikaltimo vykdytojai – Rusijos piliečiai Andrejus Lugovojus, Dmitrijus Kovtunas ir Viačeslavas Sokolenka. Šiai buvusių saugumiečių grupei vadovavo Andrejus Lugovojus. D. Britanija 2007 metų pradžioje pareikalavo Rusijos išduoti Andrejų Lugovojų, tačiau Rusija to nepadarė. 2007 metų birželį Britanijos teisėsauga atskleidė rengiamą pasikėsimą į Londone gyvenantį Borisą Berezovskį. Šiam verslininkui suteiktas prieglobstis dar 2001 metais, kai Londono teismas pripažino, kad B. Berezovskis yra persekiojamas Rusijos valdžios politiniais motyvais. 2007 metų liepos pradžioje Britanijos valdžia išsiuntė iš šalies keturis rusų diplomatus ir paskelbė apie tai, kad imsis dar kai kurių priemonių (tarp jų neišduos Britanijos vizų kai kuriems Rusijos valdžios pareigūnams).

Susidorota su neįtikusiais Rusijai

Aleksandras Litvinenka dažnai rašydavo straipsnius į britų spaudą. Jo straipsniai buvo spausdinami Prancūzijos, Lenkijos ir kitų šalių spaudoje. Kartu su JAV istoriku Jurijumi Felštinskiu jis parašė knygą „FSB sprogdina Rusiją“, kurioje pateikiami konkretūs faktai ir duomenys, kaip Rusijos saugumiečiai organizuoja teroristinius aktus, nužudymus, užsiima reketu ir finansinėmis machinacijomis. Vienas iš pagrindinių knygos teiginių – FSB darbuotojai organizavo gyvenamųjų namų sprogdinimus Maskvoje ir Volgodonske 1999 metų rudenį. Po to šiais sprogdinimais buvo apkaltinti čečėnai ir todėl prasidėjo antrasis Čečėnijos karas.

2000 metų pavasarį Rusijos Dūmoje buvo sudaryta komisija gyvenamųjų namų sprogdinimams tirti. Komisiją sudarė Dūmos nariai: S. Jušenkovas, S.Kovaliovas, J. Ščekočichinas ir žurnalistas V. Lacis. Tiriant paaiškėjo daug įdomių faktų. Buvo atskleista, kad 1999 metų rudenį Maskvos milicijos pareigūnai apsilankė viename iš namų, kuris po kelių dienų buvo susprogdintas. Namo rūsyje buvo sutikti dėžes nešantys vyriškiai ir pareikalavus paaiškinti ką jie čia veikia, pastarieji pateikė Federalinės saugumo tarnybos darbuotojų pažymėjimus ir pasakė, kad vykdo tarnybinę užduotį.

2003 metais prieš minėtos komisijos narius buvo imtasi represijų – S. Jušenkovas nušautas Maskvoje 2003 metų balandžio 17dieną. Po kelių mėnesių buvo nunuodytas ir mirė ligoninėje J. Ščekočichinas. Praėjus savaitei po J. Ščekočichino laidotuvių keli užpuolikai sumušė V. Lacį. Jis ilgai gydėsi nuo patirtų sužalojimų. Ketvirtajam komisijos nariui, žymiam disidentui Sergejui Kovaliovui, buvo grasinama, sudegintas jo sodo namelis. Persekiojimus patyrė ir daug komisijai padėjęs buvęs FSB darbuotojas Michailas Trepaškinas. Jis areštuotas 2001 metų vasarą ir nuteistas 6 metų kalėjimo bausme.

Rusijos taikinys – britų taryba

Santykiai tarp Rusijos ir D. Britanijos dar labiau paaštrėjo 2007 metų pabaigoje. Rusijos valdžios atstovai įspėjo keliuose Rusijos miestuose veikiančia Britų tarybą (kultūrinę organizaciją, įsteigusią savo atstovybes daugelyje pasaulio šalių, organizuojančią anglų kalbos kursus, įvairius seminarus, paskaitas, skatinant kultūrinį ir mokslinį bendradarbiavimą), kad ši turi nutraukti veiklą šalyje, ir, kad nuo 2008 metų sausio 1 dienos jos veikla bus vertinama kaip neteisėta. Jau pirmomis šių metų dienomis Britų tarybos darbuotojai pajuto spaudimą iš Federalinės saugumo tarnybos ir kitų Rusijos institucijų. Buvo pradėta grasinti Peterburge esančio BT filialo darbuotojams – juos, važiuojančius automobiliais, pastoviai stabdė milicijos pareigūnai. Peterburgo filialo vadovas Stefenas Kinokas, ne tik buvo stabdomas milicijos darbuotojų, bet ir jo mašinoje padaryta krata. Sausio 12 dieną jis buvo sustabdytas FSB darbuotojų, nuvestas į milicijos automobilį ir ten jam pagrasinta, pareiškus, kad jo šeimos nariai ilgai negyvens. S. Kinokas buvo nugabentas į FSB būstinę, bet po valandos, pareikalavus D. Britanijos konsului Peterburge, paleistas ,.

Spaudimas vykdomas ir prieš Britų tarybos Jekaterinburgo filialo darbuotojus. Į biurą buvo skambinama ir reikalaujama nutraukti darbą, o viena iš darbuotojų vakare buvo sustabdyta kelių vyriškių, kurie įsodino ją į savo automobilį, įrėmė pistoletą į galvą ir pareiškė: „Pakluskite geruoju, nes kitaip teks imtis griežtesnių priemonių“. Keletas darbuotojų buvo iškviesti į FSB būstinę, ten su jais kalbėjęs Vidaus reikalų ministerijos pareigūnas pareikalavo nutraukti Britų tarybos veiklą Jekaterinburge.

Peterburge sausio 11-14 dienomis į Federalinės saugumo tarnybos būstinę buvo iškviesta 20 Britų tarybos darbuotojų rusų. Jie buvo apklausiami ir įspėti, kad dirbdami šioje organizacijoje kenkia Rusijai ir jei nenutrauks darbo, jų veikla bus tiriama.

Taryba sustabdo savo veiklą

Britų taryba pareiškė nuo sausio 17 dienos sustabdanti savo veiklą Peterburge ir Jekaterinburge. Jos vadovas D. Davidsonas pareiškė, kad: „Kremlius veikia klasikiniais KGB metodais, o mes nenorime rizikuoti savo darbuotojų saugumu, todėl nutraukiame organizacijos veiklą Peterburge ir Jekaterinburge. Toliau tęsime savo veiklą Maskvoje.“ Britanijos užsienio reikalų sekretorius Davidas Milibandas patikino, kad jei „Rusija ir toliau ketina imtis veiksmų prieš Britų tarybą Maskvoje, mes reaguosime į tokius Rusijos Vyriausybės veiksmus. Tokie grasinimai tik pablogins santykius tarp šalių.“ Pasak jo, kultūrinių ir mokslinių ryšių painiojimas su politiniais klausimais yra didelė klaida.

Iš Londono jau gaunami pranešimai, kad ruošiamasi išsiųsti iš D. Britanijos grupę Rusijos diplomatų. Jei ir toliau Rusijoje bus persekiojami Britų tarybos darbuotojai numatoma imtis ir kitų atsakomųjų priemonių.

Rusija neketina nutraukti šantažo

Sprendžiant iš Rusijos valdžios atstovų pareiškimų ir veiksmų, jie patenkinti dabartine įvykių eiga ir toliau ruošiasi spausti Rusijoje esančias Vakarų kultūrines ir labdaros organizacijas. Prieš jas vykdomos propagandinės atakos. Kremliaus atstovai ir FSB pareigūnai kaltina vakarietiškų organizacijų atstovus ardomąja veikla. Pats terminas „ardomoji veikla“ primena sovietmečio propagandą. Kremliui naudinga kurstyti antivakarietiškas nuotaikas. Rusijoje per paskutinius kelerius metus antivakarietiškos, imperialistinės nuotaikos tampa vis populiaresnės. Rusijos istorikas L. Kleinas teigia: „Nuo 2000 metų šalyje vis labiau įsigali prievarta, plinta ksenofobija.Valdžia dažnai naudoja kriminalinius metodus. Dabartinė Rusija primena Musolinio laikų Italiją“.

Kuo Anglija neįtiko Rusijai

Didžiojoje Britanijoje yra daug politinių emigrantų iš Rusijos. Dar nuo sovietinių laikų čia gyvena buvęs GRU darbuotojas, dabar rašytojas ir istorikas Viktoras Suvorovas (Vladimiras Rezunas); buvęs KGB pulkininkas Olegas Gordijevskis. Taip pat kiti veikėjai, emigravę iš Rusijos 2000-2007 metais – B. Berezovskis, A. Zakajevas, M. Gucerijevas. Todėl neatsitiktinai Rusijos puolimas nukreiptas prieš D. Britanijos organizacijas. Ši šalis dažnai pasmerkdavo Rusijoje vykdomus žmogaus teisių pažeidimus, represijas prieš opoziciją ir nepriklausomą žiniasklaidą. Nėra abejonių, kad valdantysis Rusijos režimas ir toliau tęs tokią politiką, kai pagrindiniai būdai tam tikriems tikslams pasiekti yra provokacijos, grasinimai ir propagandinis karas. Tokios priemonės kartu su „energetine politika“ ir užtikrina Rusijos įtaką pasaulyje. Jei 2003-2004 metais tokia tvarka dar atrodė neįprasta, tai dabar jau tampa kasdienybe. Vis daugiau apžvalgininkų, aptardami Rusijos ir D. Britanijos santykius, naudoja terminą „šaltasis karas“. Kaip toliau klostysis šių šalių santykiai, priklausys nuo to, kaip į besiklostančius įvykius reaguos kitos Vakarų šalys ir tarptautinės organizacijos.

© 2008 „XXI amžius“