Pekino komunistai kurs demokratiją...

Petras KATINAS

Daugelis dar puikiai prisimena, kaip garsusis SSKP CK generalinis sekretorius, didysis kukurūzininkas eiliniame „istoriniame“ SSKP suvažiavime paskelbė džiugią žinią, jog „dabartinė sovietinių žmonių karta gyvens komunizmo sąlygomis“. Tada buvo labai daug juoko, o anekdotų kūrėjams prasidėjo aukso amžius. Netrukus N. Chruščiovas buvo nuverstas, o jo įpėdinis L.Brežnevas, paskelbęs „brandų socializmą“, komunizmo pastatymą atidėjo neapibrėžtam laikui. Panašius šūkius nuolat skelbė ir kitų komunistinių šalių gensekai, „didžiausiais mokytojais“ ir netgi tėvais pavadinti. Pakanka prisiminti Kinijos Mao Czeduną ir jo „kultūrinę revoliuciją“. Dabar gal tik stalinistinės Šiaurės Korėjos tėvas Kim Čen Iras švaistosi panašiais šūkiais ir piešia pasakų miražus. Pavyzdžiui, Kinijos komunistinių vadų žodyne netgi atsirado naujas žodis – demokratija.

Neseniai įvykusiame Kinijos komunistų partijos XVII suvažiavime Kinijos kompartijos centro komiteto generalinis sekretorius ir valstybės pirmininkas Hu Czintiao, dalyvaujant buvusiam Kinijos liaudies respublikos pirmininkui Czian Czemini ir buvusiems premjerams Li Penui ir Cžu Žunczi, kaip „specialiai pakviestiems“, savo pranešime daugiau kaip 60 kartų pakartojo šį magišką žodį – „demokratija“. Kinijos komunistų partijos gensekas kalbėjo: reikia tobulinti demokratinius institutus, rengti rinkimus demokratiniu būdu, demokratiškai svarstyti ir priimti sprendimus visų lygių valdžios ir partijos institucijose ir t.t. Dar daugiau, ministrais buvo paskirti net du nepartiniai, o Hu Czintiao pažadėjo, kad „partija sieks į aukštus, netgi labai aukštus vyriausybės ir valstybės postus skirti dar daugiau pasižymėjusių žmonių, nepriklausančių Kinijos kompartijai“. Pačioje komunistų partijoje KKP generalinis sekretorius žadėjo vystyti vidinę partinę demokratiją, o su sprendimais, priimamais partijos institucijose, plačiau supažindinti visuomenę. Skelbiama, kad dabar Kinijos komunistų partijai priklauso 73 milijonai žmonių, kuriems suvažiavime atstovavo 2213 delegatų. Generalinio KKP sekretoriaus pranešimas vadinosi „Aukštai iškėlę, nešame kiniškos specifikos didžiąją socializmo vėliavą kovoti už naujas pergales siekiant sukurti vidutinio pragyvenimo lygio visuomenę“. Kinijos komunistų gensekas iškėlė uždavinį per 20 metų (iki 2020-ųjų) keturis kartus padidinti visų Kinijos žmonių pajamas, skaičiuojant nuo 2000-ųjų, kada vidutinės pajamos buvo 800 dolerių per metus. Partija taip pat paskelbė apie planus „teisingai“ tenkinti socialinius poreikius. „Jeigu ankstesniuose partiniuose forumuose buvo kalbama tik apie Bendrojo vidaus produkto augimą, tai dabar prasidės viso ekonominio ir socialinio gyvenimo pertvarka siekiant suteikti tam gyvenimui „daugiau bendražmogiškumo“, – sakė Kinijos vadovas.

Kinijos komunistų ir valstybės vadovas savo pranešime daug dėmesio skyrė korupcijos problemoms. Jis priminė, jog per paskutiniuosius penkerius metus įtarimai korupcija buvo pateikti šimtams tūkstančių valdininkų, įskaitant paties aukščiausio lygio valstybės pareigūnus.

Daug dėmesio pranešime suvažiavimui Hu Czintiao skyrė Taivano problemai. Pirmiausia KKP generalinis sekretorius akcentavo: „Kinija niekada ir niekam neleis atplėšti Taivano nuo tėvynės, nežiūrint kokiais tikslais tai būtų daroma“. Kartu Kinijos lyderis pažadėjo nuoširdžiai, negailint jėgų ir toliau siekti taikiai suvienyti Kinijos liaudies respubliką ir Taivaną.

Kinijos kompartijos suvažiavimas patvirtino naujus partijos įstatus, priimtus uždarame Centro komiteto posėdyje, apie kuriuos delegatai išgirdo tiktai suvažiavimo metu. Nors naujieji įstatai bus paskelbti tiktai partinėse organizacijose, bet Pekino partiniai funkcionieriai iš visų tribūnų ėmė skelbti, jog pagrindinė idėja yra „harmoningos socialistinės visuomenės sukūrimas“. Kokiu keliu pasuks „suburžuazėjusi“ ir ekonominę bei karinę galybę stiprinanti didžioji valstybė po eilinio suvažiavimo, sunku pasakyti. Vargu ar galima tikėti KKP genseku, net 60 kartų savo pranešime pakartojusiu žodį „demokratija“. Tuo labiau kad vos pasibaigus suvažiavimui aukščiausi Kinijos kompartijos ir vyriausybės vadovai užsipuolė JAV ir Vokietijos vadovus Džordžą Bušą ir Angelą Merkel, kad šie drįso susitikti su Tibeto Dalai Lama.

© 2008 „XXI amžius“