NATO forumas Bukarešte

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Prezidentas Valdas Adamkus susitiko su Vokietijos kanclere Angela Merkel

Prezidentas Valdas Adamkus ir Lietuvos atstovai NATO valstybių ir vyriausybių vadovų susitikime Bukarešte bendrauja su Ukrainos prezidentu Viktoru Juščenka Nuotraukos iš president.lt

Rumunijos sostinėje Bukarešte balandžio 2-4 dienomis vyko NATO forumas. Buvo svarstytas klausimas ir dėl naujų narių priėmimo. Daug diskusijų kėlė Ukrainos ir Gruzijos galimos narystės NATO aljanse klausimas. Šių valstybių narystei organizacijoje prieštarauja ne tik Rusija, bet ir NATO šalys Vokietija, Prancūzija, Belgija ir Olandija. JAV prezidentas D. Bušas, atvykęs į Bukareštą kovo 1 dieną, pareiškė, kad kviečia NATO priklausančių valstybių vadovus pritarti Ukrainos ir Gruzijos narystei NATO, nepaisant Rusijos prieštaravimų ir kai kurių NATO šalių lyderių abejonių šiuo klausimu. Bušas teigė, kad abi šios valstybės – tiek Ukraina, tiek Gruzija yra pasirengusios stoti į NATO. Į Bukareštą dalyvauti NATO forume atvyko visų 26 šiai organizacijai priklausančių valstybių vadovai ir įtakingi politikai. Be to,čia dalyvavo ir dar 23 valstybių, pasirašiusių su NATO sutartį „Partnerystė vardan taikos“, atstovai. Iš viso į Bukareštą atvyko per 3 tūkstančius įtakingų politikų, diplomatų bei kariškių. Čia susirinko ir rekordinis žurnalistų skaičius – akredituota arti 2 tūkstančių žurnalistų.

NATO forume buvo sprendžiamas klausimas dėl Albanijos, Makedonijos ir Kroatijos narystės NATO, be to, didelis dėmesys forume buvo skiriamas situacijai Afganistane aptarti. Nuo praėjusio rudens Afganistane labai stiprėja Talibano judėjimo veikla, kai kuriose provincijose nuolat vyksta mūšiai tarp Talibano formuočių ir NATO dalinių. Tarp aljansui priklausančių šalių kildavo daug nesutarimų dėl karinių dalinių dislokavimo kai kuriuose regionuose. Vokietija vis atsisako dislokuoti savo dalinius neramiuose Afganistano provincijose ir didžiausias krūvis tenka JAV ir D.Britanijos kariškiams. Prancūzijos lyderiai Bukarešte pareiškė, kad prancūzų kariai bus siunčiami į Afganistaną. Jau artimiausiu metu žadama nusiųsti 1000 kareivių. Ir kitos valstybės sureagavo į JAV, Didžiosios Britanijos ir Kanados raginimus aktyviau prisidėti prie situacijos Afganistane sprendimo.

NATO forume priimtas nutarimas dėl Albanijos ir Kroatijos priėmimo į NATO. Makedonijos narystės klausimas atidėtas dėl Graikijos protestų. Graikija nepatenkinta tuo, kad sutampa Makedonijos respublikos ir vienos iš Graikijos provincijų pavadinimai. Makedonijai duota laiko iki gruodžio mėnesio suderinti šiuos klausimus.

NATO lyderiai pritarė amerikiečių planams įkurti priešraketinės gynybos bazes Rytų Europoje. Kaip teigė JAV gynybos sekretorius R. Geitsas, šios bazės bus įkurtos Lenkijoje ir Čekijoje, konkretūs bazių kūrimo klausimai bus aptarti su Lenkijos ir Čekijos vadovais. Tikimasi, kad tai pavyks padaryti iki vasaros.

Buvo svarstoma, kaip NATO forume elgsis V. Putinas, kokią jis pasakys kalbą. Dar prisimenama 2007 metais Miunchene pasakyta karinga retorika su kaltinimais Vakarų šalių vyriausybėms V. Putino kalba. Rusijos atstovas prie NATO D. Rogozinas pareiškė, kad Putino kalba bus trumpa ir „tikriausiai nebus sensacinga“. Šį kartą Putino kalba buvo gana nuosaiki: „Niekas nesuinteresuotas, kad pasaulyje vyktų šaltasis karas, kaip buvo prieš tris dešimtmečius. Yra, žinoma, tam tikros jėgos, kurios norėtų drumsti vandenį ir tame vandenyje kokią žuvelę pasigauti“. Karinga retorika šį kartą pasižymėjo D. Rogozinas: „Rusija pasirengusi panaudoti jėgą, jei jos interesams kils reali grėsmė“.

Kovo 2 dieną Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Rusija rengiasi pripažinti Abchazijos ir Pietų Osetijos nepriklausomybę. Anot jo, tai atsakas į Gruzijos rengimąsi stoti į NATO. Užsienio reikalų ministerijos departamento direktorius S. Riabkinas, komentuodamas Rusijos valdžios požiūrį į dabartinius procesus, pareiškė: „Manome, kad NATO plėtimosi procesas yra klaidingas. NATO plečiasi į Balkanus, dabar narystės šioje organizacijoje siekia Ukraina ir Gruzija. Rusija vis labiau apjuosiama valstybių – NATO narių žiedu. NATO plėtimasis į Rytus, priešraketinių bazių kūrimas Lenkijoje ir Čekijoje yra agresyvūs žingsniai, kurie vis labiau atšaldo Rusijos ir NATO santykius“.

Dalis NATO valstybių – Vokietija, Prancūzija, Belgija, Olandija išreiškė daug abejonių dėl Ukrainos ir Gruzijos priėmimo į NATO aljansą. Vokietijos kanclerės A. Merkel nuomone, tiek Ukraina, tiek Gruzija yra nestabilios valstybės ir jų priėmimas į NATO sukeltų daug problemų aljansui. Panašios nuomonės laikosi ir Prancūzijos prezidentas N. Sarkozy. Dėl Ukrainos ir Gruzijos priimtas principinis nutarimas palaikyti šių valstybių siekius įstoti į NATO. Šių valstybių narystės klausimas bus sprendžiamas palaipsniui. Tai gali įvykti per artimiausius dvejus metus. Konkretūs Ukrainos ir Gruzijos narystės klausimai bus sprendžiami kitame NATO forume, vyksiančiame gruodžio mėnesį.

Bukarešte vykstant NATO forumui, imtasi ypatingų saugumo priemonių. Tvarką mieste užtikrino 25 tūkstančiai Rumunijos pareigūnų, be to, čia atvyko daug NATO šalių specialiųjų tarnybų pareigūnų. Miesto centras kurį laiką buvo blokuojamas, visur budėjo snaiperiai.

Kovo 6 dieną Sočyje įvyko Rusijos prezidento V. Putino ir JAV prezidento D. Bušo derybos. Jose didelis dėmesys buvo skiriamas tarpvalstybiniams santykiams. D. Bušas, aptardamas susitikimo rezultatus, sakė: „Suprantu, kad klausimai, susiję su priešraketinės gynybos bazėmis, kelia ponui Putinui susirūpinimą. Puikiai suprantu, kad šis susirūpinimas nepraeis staiga ir per vieną sekundę man nepavyks jo įtikinti“. Kalbėdamas apie priešraketinės gynybos sistemų įkūrimą Europoje Bušas teigė: „Tai gynybinė sistema. Ji nenukreipta prieš Rusiją“. V. Putinas, aptardamas derybų rezultatus, sakė: „Mes neišsprendėme visų problemų, susijusių su priešraketinės gynybos sistemomis. Mes įsitikinome, kad mūsų partneriai amerikiečiai supranta mūsų susirūpinimą ir stengiasi šį susirūpinimą išsklaidyti“. Kalbėdamas apie NATO plėtrą Putinas teigė: „Tam, kad gerėtų santykiai su Rusija, reikia ne įtraukti į NATO aljansą buvusias Sovietų sąjungos respublikas, o gerinti santykius su pačia Rusija. Ir tada į NATO veiksmus nebus taip aštriai reaguojama mūsų šalyje“. Bušas Sočyje susitiko ir su būsimuoju Rusijos prezidentu D. Medvedevu. Jie bendravo 20 minučių. V. Putinas užtikrino, kad nuo gegužės 7 dienos užsienio politiką tvarkys jau naujasis prezidentas.

Šio NATO forumo rezultatai turės didelę reikšmę. Ukrainos ir Gruzijos narystės svarstymai parodė NATO valstybių susiskaldymą. Tačiau šis susiskaldymas nėra toks ryškus, kokiu jį bando pavaizduoti prokremlinė Rusijos žiniasklaida ir panašios krypties žiniasklaidos priemonės įvairiuose pasaulio kraštuose. Vis dėlto durys į NATO Gruzijai ir Ukrainai neužtrenktos. Žinoma, kyla tam tikrų abejonių dėl tolesnio šių valstybių priėmimo į NATO proceso, tačiau bet kuriuo atveju šis procesas bus tęsiamas. Rusijoje įsigalėjus antidemokratinėms jėgoms ir vis ryškiau plečiantis jos įtakos sferoms užsienyje, šie nutarimai turės didelę įtaką tolesnei Ukrainos ir Gruzijos raidai. Gruzijoje, nors buvo bandoma kurstyti vidinius konfliktus, prorusiškai opozicijai grasinant masinėmis akcijomis, jokių ypatingų grėsmių nebuvo sukurta. Ir vietoj prognozuojamų šimtatūkstantinių minių, protestuojančių prieš M. Saakašvilį, opozicijai tepavyksta į savo mitingus surinkti tris-penkis tūkstančius žmonių. Gerokai kitokia padėtis Ukrainoje. Vakarų Ukrainoje yra daug NATO šalininkų, o Donecko srityje ar Kryme vyrauja visai kitokios nuotaikos. Čia didelė dalis gyventojų yra nusiteikę prieš NATO, čia dažnai rengiami antivakarietiški mitingai. Oligarchinių klanų valdoma Donecko sritis, kurioje karaliauja R. Achmetovas, V. Janukovyčius ir kiti prorusiški veikėjai, minimali net centrinės Kijevo valdžios įtaka.

Gruzijos ir Ukrainos sėkmingam keliui į NATO reikia kelių prielaidų. Pagrindinės yra trys. Pirma, svarbu, kaip toliau klostysis situacija NATO viduje. Antra, kaip klostysis Rusijos ir NATO santykiai. Ir trečia, ar Ukrainoje ir Gruzijoje išsilaikys provakarietiškos vyriausybės, siekiančios narystės NATO. Šiame NATO forume pasiekta pažangos Afganistano klausimu – po pasiektų susitarimų tarp NATO valstybių atsirado vilčių išspręsti įsisenėjusias problemas. Albanijai ir Kroatijai tapus NATO narėmis, sustiprės šių Balkanų šalių tarptautinės pozicijos, jos įgaus saugumo garantijas. Prieš daugybę metų Albanija buvo atsidūrusi ties pilietinio karo slenksčiu, kai konkuruojančios politinės jėgos sprendė aštrius nesutarimus. Buvo įvertinta Kroatijos pažanga. Per paskutinius aštuonerius metus ši valstybė sustipėjo ekonomiškai, čia mažėja korupcijos, Kroatijos tarptautiniai ryšiai ir bendradarbiavimas su JT Tribunolu Hagoje leido įsitikinti, kad tai patikima valstybė.

© 2008 „XXI amžius“