„XXI amžiaus“ priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2008 gegužės 28 d., Nr.8 (167)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

Lietuvos archeologai užbaigė ekspediciją Afganistane

Gegužės 22 dieną Lietuvos archeologai, daugiau kaip mėnesį dirbę Afganistano Goro provincijoje, surinko daugybę liudijimų apie kadaise šiame kalnuotame krašte klestėjusias kultūras.

Keturi Archeologijos projektų centro „Antiqua“ archeologinės-paveldosauginės misijos dalyviai balandžio-gegužės mėnesiais Goro provincijoje tęsė pernai spalį pradėtą misiją, ieškodami istorijos, archeologijos ir kultūros paveldo liekanų.

„Antiqua“ projektą rėmė ir finansavo Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Kaip ir pernai, Afganistano Islamo Respublikos Kultūros ir informacijos ministerija į ekspediciją delegavo du paveldo apsaugos ir archeologijos specialistus. Iš Lietuvos tyrėjų afganų kolegos sėmėsi patirties ieškant senovės liekanų, jas identifikuojant, registruojant atrastą paveldą.

Archeologus apgyvendino ir kelionėse eskortavo Lietuvos vadovaujamos Goro provincijos atkūrimo grupės Čagčarane kariai.

Pasak ekspedicijos mokslinio vadovo, VU Istorijos fakulteto Archeologijos katedros vadovo, profesoriaus Aleksiejaus Luchtano, tyrėjai aptiko devynis iki šiol nežinomus archeologijos ir kultūros objektus. Tai kelių tūkstantmečių senumo gyvenviečių – „tapa“ – liekanos, turtinguose kultūriniuose sluoksniuose slepiančios įvairių kultūrų – nuo ankstyvosios žemdirbystės iki islamiškojo periodo – liudijimus. Atrastos kelių pilių ir kitokių gynybinių įtvirtinimų liekanos.

Vienas ryškiausių atradimų – Harirudo upės stačiame krante rankomis išskaptuoto buvusio budistų vienuolyno liekanos. Dirbtiniuose urvuose, į kuriuos archeologai rizikuodami užlipo beveik stačiomis sienomis, išliko liudijimų apie budistų vienuolių buitį. Manoma, kad vienuolynas galėjo klestėti pirmaisiais mūsų eros amžiais, kai dabartinio Afganistano teritorijoje buvo išplitęs budizmas, kurį vėliau išstūmė islamas.   

Archeologai aptiko ir nelegalių kasinėjimų, kurie buvo vykdomi ieškant lobių Talibano režimo valdymo metais, pėdsakų.

Ekspedicijos dalyvius svetingai priėmė vietos gyventojai, kurie ne tik kvietė prie stalo, bet ir dalijosi informacija apie jiems žinomus senovės paminklus.

Baigę ekspediciją, gegužės 21  dieną „Antigua“ archeologai pristatė rezultatus mokslo bendruomenei Kabule. Lietuvos archeologus lydėjo vietos žiniasklaidos dėmesys –  į spaudos konferenciją Kultūros ir informacijos ministerijoje susirinko beveik trys dešimtys žurnalistų.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija