Čekijos ir JAV lyderiai pasirašė svarbią sutartį

Giedrius GRABAUSKAS-KAROBLIS

JAV valstybės sekretorė Kandoliza Rais

Liepos 8 dieną Prahoje JAV vals­tybės sekretorė Kandoliza Rais ir Če­kijos užsienio reikalų ministras Kare­las Švarcenbergas pasirašė pagrin-dinį susitarimą dėl priešraketinės gy­nybos skydo elementų įkūrimo Čekijos teritorijoje. Sutartis dar bus ratifikuo­jama Čekijos parlamente, ratifikavimo procesas prasidės rudenį. Kalbėda­ma su gausiai susirinkusiais žurnalis­tais, K. Rais pareiškė, kad Čekijoje planuojamas dislokuoti galingas rada­ras dar yra tobulinamas: „Ši radarų sistema dartobulinama, apie tai mes informavome mūsų partnerius iš Ru­sijos". Be to, K. Rais atkreipė dėmesį į vis kylančią Irano grėsmę. Anot jos, Amerikos užsienio politikoje neįvyks esminių pokyčių ir po lapkritį įvyksian­čių JAV prezidento rinkimų. Čekijos užsienio reikalų ministras Karelas Švarcenbergas pareiškė, kad ši su­tartis ne mažiau svarbi už Lisabonos sutartį: „Sutartis, kurią šiandien pasi­rašėme, užtikrina saugumą čekijai ir visai Europai".

„Green Peace" organizacijos ak­tyvistai Prahoje surengė protesto ak­cijas. Jie miesto centre iškėlė milžiniš-ką „taikinį". Liepos 8 dienos vakare Vadavo aikštėje įvyko protesto mitin­gas, kuriame dalyvavo per tūkstantį žmonių. Kai kurie iš atėjusių į mitingą žmonių nešėsi įvairius šūkius bei Markso, Če Gevaros bei Ugo Čaveso portretus. Susirinkusių minioje plevė­savo ir raudonos vėliavos.

Čekija yra Rytų ir Vidurio Euro­pos kraštų, anksčiau priklausiusių komunistiniam blokui, lyderė. Šalies ekonomika sparčiau vystosi, nedi-delis ir Čekijos korupcijos indek­sas. Čekijoje, kurioje dabar gyvena 10,5 milijono gyventojų, yra pakan­kamai aukštas pragyvenimo lygis, gerai išvystyta socialinio aprūpini­mo sistema. Faktinės daugelio žmonių pajamos yra nuo 700 iki 1200 eurų per mėnesį. Šiam kraštui pavyksta išvengti didesnės infliaci-jos. Emigracija iš šalies taip pat vi­sai nedidelė, kur kas mažesnė lygi­nant su kai kuriomis naujosiomis Eu­ropos Sąjungos valstybėmis, kaip Rumunija, Bulgarija ar Lietuva. Ša­lies BVP yra aukščiausias visame regione ir siekia 18,3 tūkst. eurų. Žemiau skurdo ribos gyvena tik 3 proc. Čekijos gyventojų (Lietuvoje žemiau skurdo ribos gyvena 25 proc. šalies gyventojų, Lenkijoje-12 proc., Estijoje - 10 proc.). Vie­nas iš teigiamų veiksnių, nulėmusių sėkmingą Čekijos raidą buvo efek­tyvus liustracijos procesas. Teisės dalyvauti šalies valdyme neteko ko­munistinės nomenklatūros veikėjai ir komunistinių laikų saugumo darbuo­tojai bei agentai. Jei kaimyninėje Slovakijoje egzistuoja tam tikra trin­tis tarp slovakų ir gausios etninių vengrų mažumos tai Čekijoje tokių problemų nėra. Čekai sudaro 90 proc. valstybės gyventojų, pagrin­dinės etninės mažumos - slovakai, ukrainiečiai, vengrai ir vokiečiai.

Jau dabar aktyviai svarstoma, ar pavyks rudenį ratifikuoti sutartį Če­kijos parlamente. Čekijos opozicija, jungianti socialdemokratų ir komunis­tų partijas, jau dabar pareiškė, kad jie balsuos prieš sutarties ratifikavi­mą. Valdančioji dauguma labai trapi, ji turi tik kelių parlamento narių per­svarą. Ją sudaro pagrindinių valdan-čiųjų politinių jėgų – Krikščionių de-mokratų sąjungos ir Piliečių demokra-tinės partijos atstovai, vyriausybei vadovauja Mirekas Topolenekas. Da­bartinis Čekijos prezidentas Vacla-vas Klausas, prieš pradėdamas eiti prezidento pareigas, vadovavo Pilie-čių demokratinei partijai, užėmė įvai­rius įtakingus postus, buvo finansų ministras, vicepremjeras, premjeras. Jis vertinamas kaip nuosaikus eu­roskeptikas. Klauso politinės karje­ros sėkmė glūdi jo gebėjime laviruoti tarp skirtingų pažiūrų politikų.

Šį pavasarį jis buvo perrinktas ant­rajai prezidento kadencijai, trečiaja­me rinkimų ture įveikęs savo konku­rentą žinomą mokslininką profeso­rių JanąŠneimaną.

Rusijos valdžios atstovai pro­testuoja prieš JAV priešraketinės gynybos skydo programą. Rusijos gynybos ministerijos tarptautinės valdybos viršininkas generolas E. Bužinskis pareiškė, kad Rusija ryžtingai pasisako prieš modernių amerikiečių gynybos sistemų įkūri-mą Rytų ir Vidurio Europoje. Rusi­jos užsienio reikalų ministerijos pa­skelbtame pareiškime teigiama: „Rusijos pozicija aiški - mes pasi­sakome prieš amerikiečių priešra­ketinės gynybos projektą. Apgai­lestaujame, kad mūsų siūlyta alter­natyva - kolektyvinės saugumo sistemos sukūrimas - iš esmės bu­vo ignoruojama". Dokumento gale įspėjama: „Jeigu Čekijos ir JAV su­tartys bus ratifikuotos Čekijos par­lamente ir įgaus juridinę galią, tai reikš, kad prie mūsų sienų bus pra­dėta kurti amerikiečių priešraketi­nės gynybos sistema. Tada mes jau reaguosime ne diplomatiniais, o kariniais metodais".

Vis dar vyksta derybos tarp Lenkijos ir JAV valdžios pareigūnų dėl priešraketinės gynybos siste­mos dislokavimo. Prieš keletą die-nų pasibaigė dar vienas JAV ir Lenkijos atstovų derybų raundas. Lenkijos delegacijai vadovavęs šios šalies užsienio reikalų minist­ras Radoslavas Sikorskis pa­reiškė, kad derybose pasistūmėta į priekį, tačiau dar neaišku, per kiek laiko pavyks pasiekti galutinį susi­tarimą. Nuo birželio pradžios tarp­tautinėje erdvėje sklando gandai apie galimą JAV priešraketinės gy­nybos sistemos dislokavimą Lietu­voje, tačiau kol nėra oficialių pra­nešimų, nėra aišku, ar tai tik pro­pagandinis triukas, ar vyksta rea­lios dvišalės konsultacijos.

© 2008 „XXI amžius“