Afganistano mazgas

Petras KATINAS

Lietuvos kariai susitinka su Švietimo departamento direktoriaus pavaduotoju Kamaludinu Moudidžiu

Afganistano Goro provincijoje, kurioje dislokuotas ir Lietuvos karių būrys ir kuri iki šiol buvo laikoma pa­lyginti ramia, buvo nušautas mūsų karys seržantas Arūnas Jarmalavi­čius. Sukurstyta beraščių, be poli­tinės nuovokos atskirų genčių minia puolė ne tik lietuvių karių stovyklą, bet ir Jungtinių Tautų atstovybę bei vyriausybinius pastatus. Nėra abe­jonės, kad po šio tragiško įvykio vėl pasipils kritikos strėlės valdžiai, kad ji velkasi amerikiečių uodegoje ir vykdo Vašingtono nurodymus. To­kiems veikėjams, kaip „tautos pa­žangietis", dabar aršus paksistas Seimo narys E. Klumbys tikriausiai vėl bus proga parėkauti, kaip buvo Seime ratifikuojant Lisabonos su­tartį. Esą ji yra ne tik žalinga, bet ir prieštarauja Lietuvos Konstitucijai. Kažkodėl dideliu patriotu beside-dančio E. Klumbio ir panašių pozici­jos labai jau sutampa su, pavyz­džiui, valstybininko B. Bradausko. Juk pastarasis dėl nepaliaujančio degalų kainų šuoliavimo kaltina „blo-giečius" konservatorius, kurie „Ma­žeikių naftą" atidavė ne tiems, t. y. ne Rusijos „Lukoil" ar „Gazprom". Vadinamieji „valstybininkai" nepa­liauja dūsauti, kad be Rusijos pra­žūsime, o Amerikos „imperializmas" yra didžiausias blogis, nes skriau­džia Iraką, puola Irano mulas, nemyli Kubos ir Šiaurės Korėjos komunis­tinių režimų, žudo Afganistano tali-bus.

Kas dėl Afganistano, tai padė­tis šioje valstybėje išties nepavydė­tina. Tuo labiau valstybės faktiškai ir nėra. Regionus valdo giminių ir genčių klanai, kurie nuolat riejasi tarpusavyje ne dėl politinės įtakos, bet dėl narkotikų srautų kontrolės. Tiksliau opiumo žaliavos.

Galima priminti, kad 2001 m. spalio 2 dieną NATO vadovybė pri­ėmė sprendimą panaudoti praktiko­je aljanso sutarties penktąjį punktą „Visi už vieną, vienas už visus". Tai reiškia, kad vienos NATO valstybės užpuolimas yra aljanso užpuolimas. Toks užpuolimas buvo įvykdytas prieš JAV Rugsėjo 11-ąją kai buvo susprogdinti Niujorko dangoraižiai. Tų teroro aktų kaltininkais buvo pri­pažinta islamistinė teroristinė „Al Qaeda", kurios didžioji dalis smogi­kų bazių ir apmokymo lagerių buvo Afganistane. Užgrobę valdžią Tali-bano islamistai radikalai net neslė­pė savo solidarumo su „Al Qaeda". Karinė operacija „Nenugalėtoji lais­vė" prieš Talibano režimą Afganis­tane prasidėjo 2001 m. spalio 7 die­ną. Į kvietimą stoti į antitalibų armiją netrukus atsiliepė Siaurės Afganis­tano tadžikų ir uzbekų gentys. Jie talibus išstūmė iš tų rajonų. Dabar vyriausybinėse Afganistano armi­jos karinėse pajėgose yra apie 60 tūkst. žmonių. Šias pajėgas sudaro penki armijos korpusai, dislokuoti Kabulo, Balcho, Gerato, Kandagaro ir Paktijos provincijose. Beje, iki 70 proc. naujos Afganistano armijos kariškių sudaro tie afganistaniečiai, kurie sovietų invazijos metu (1980-1990 metais) buvo vadinami modža-chedais, o vėliau perėjo talibų pu­sėn. Apie 30 proc. - jauni žmonės, nekariavę nei prieš sovietų okupan­tus, nei kartu su talibais. Daugelis jų neraštingi kareiviai, kurie priski­ria save savo genčiai ir net nesu­vokia esantys Afganistano valsty­bės piliečiais. Armijos karininkai rengiami tiek pačiame Afganistane, tiek užsienio karo mokyklose. Ten, be abejo, saugiau ir sočiau. Papras­tai visi kariai, ypač naktimis, tūno savo kareivinėse. Mat niekas neži­no, kokie kurios nors genties smo­gikai juos gali užpulti. Taigi, užsie­nio kariniai apžvalgininkai ir stebėtojai pripažįsta, kad kariauti ta armi­ja nesiveržia ir nenori, - tam yra NATO karinis kontingentas ISAF (In-ternatiojial Security Assistance Force). Šiame aljanso kontingente yra apie 40 tūkst. žmonių. Jie patruliuoja ir saugo pagrindinius kelius, valstybinius objektus. Nuo kovo pradžios NATO kontingentas jau ne­teko 500 karių: tarp jų 350 amerikie­čių, 40 britų, 30 kanadiečių, 19 is­panų, 18 vokiečių, 9 prancūzų, 6 italų. Dabar ir lietuviai neteko vieno. Be to, nukauta 5000 talibų, pusan­tro tūkstančio ,AI Qaedos" smogikų. Iš Afganistano armijos pusės žuvo 2000 kariškių ir policininkų. Žinoma, neišvengiama ir civilių gyventojų aukų. Manoma, kad jų žuvo apie 3500. Nors, tiesą sakant, niekas to tikslaus skaičiaus nežino.

Ir pagaliau - apie pagrindinį da-lyką - vis didėjantį narkotikų srautą iš Afganistano. Jeigu 2001-aisiais, talibų valdymo metais, buvo surink­tas 185 tonų opiumo aguonų derlius, tai pernai jis išaugo iki 15000 tonų. Be to, talibai dažnai atremia NATO pajėgų puolimus ir randa ben­drą kalbą su vietiniais, ypač su karingųjų puštūnų gentimis.

Todėl ISAF pajėgų branduolį sudarančiose šalyse, įskaitant JAV, Didžiąją Britaniją, Turkiją Ispaniją

Italiją, Prancūziją ir Vokietiją, imta abejoti, ar verta dalyvauti tokioje mi­sijoje, kurios galo nematyti. Pavyz­džiui, Anglija ir Ispanija jau atsisako siųsti į Afganistaną savo karius, to­dėl visą atsakomybę dėl Afganista­no operacijos užsikrauna ant savo pečių Jungtinės Amerikos Valstijos. Amerikiečiai vieninteliai nusprendė padidinti savo karių skaičių iki 26 tūkst. žmonių. O tai labai daug kai­nuoja. Nuo 2002 metų iš amerikiečių biudžeto Afganistane išleista jau 88 milijardų dolerių, Irake - 330 milijar­dų, o amerikiečių objektų užsienyje apsaugos sustiprinimui - dar 26 mi­lijardai dolerių. Pernai papildomoms antiteroristinėms priemonėms skirta dar 50 mlrd. dolerių.

Afganistano operacijos kritikai nesiliauja tvirtinti, kad nėra prasmės kišti milijardus į beviltišką operaciją Esą Osama bin Ladenas taip ir ne­sučiuptas, o antitalibų armija kontro­liuoja tik dar mažesnę Afganistano teritoriją nei kontroliavo „šuraviai", tai yra sovietų okupacinis korpusas (maždaug 3-5 proc. šalies teritori­jos). Ir ta teritorija tėra karinės ba­zės ir kai kurie miestai. Esant tokiai situacijai niekas nesiima progno­zuoti, kiek dar tęsis karo veiksmai šiame dykumų, plikų kalnų ir opiumo aguonų krašte.

© 2008 „XXI amžius“