„XXI amžiaus“ priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2008 m. gruodžio 10 d., Nr.20 (179)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

Apetitai auga

Petras KATINAS

Tai, kad Rusija, apraizgiusi savo energetinių resursų čiuptuvais Europą,  nesustos, aišku visiems. Net ir Kremliaus pataikūnams, pavyzdžiui, Italijos premjerui Silvio Berluskoniui bei panašiems, kurių Europos Sąjungoje nors vežimu vežk. S. Berluskonis, V. Putiną ir D. Medvedevą vadindamas savo geriausiais draugais, lenkia netgi buvusius SSR „liaudies demokratijos“ komunistinio lagerio šalių lyderius – Bulgarijos Todorą Živkovą ar Rytų Vokietijos Eriką Honekerį. Gal tikisi už tą uolumą susilaukti „Rusijos didvyrio“ aukso žvaigždės ar prisikimšti kišenes „Gazprom“ milijonų, kaip buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Šrioderis. Bet apie juos kita kalba. Kur kas svarbiau ir pavojingiau yra tai, kad Maskva rezga dujų voratinklį, siekdama diktuoti dujų gavėjams savo politinę valią, ir grasina užsukti čiaupus.

Neseniai Irano sostinėje Teherane, kurio prezidentas ir karingi mulos Maskvai pritariant ir padedant mosuoja branduoliniu vėzdu, įvyko dujas eksportuojančių šalių – Rusijos, Irano ir Kataro aukšto lygio susitikimas ir derybos. Planas aiškus – sukurti „didžiąją dujų trojką“. Šios šalys, turinčios 60 proc. pasaulio dujų resursų, nusprendė sukurti „dujų OPEK“. Tai yra analogišką organizaciją, į kokią yra susibūrę naftą tiekiančios valstybės. Toną deryboms, kuriose dalyvavo Irano naftos ministras Golamas-Hoseinas Nazori ir Kataro vicepremjeras bei pramonės ir energetikos ministras Abdula bin Hamadas al Atijah, uždavė Rusijos delegacija, vadovaujama „Gazprom“ valdybos pirmininko Aleksiejaus Milerio. Pastarasis pareiškė: „Mūsų visų trijų (Rusijos, Irano ir Kataro – P. K.) tikslas bendras: sukurti ir plėtoti bendrą dujų rinką. Mūsų tikslai ir uždaviniai – sukurti nuolat veikiančią organizaciją siekiant užtikrinti stabilų dujų pristatymą ir paskirstymą visame pasaulyje“, – išdėstė „Gazprom“, o tiksliau, Kremliaus atstovas Aleksiejus Mileris. Ir pridūrė: „Mus vienija didžiausios pasaulyje  dujų atsargos, bendri strateginiai interesai, todėl mūsų forumas ir jame pasirašyti susitarimai padės mums visiems pasiekti savo tikslų“. Pasakyta tiesiai ir šviesiai. Tiktai nepasakyta, kad tai naujai „trojkai“ vadovauti nori Rusija su savo „Gazprom“.

Teherane nuspręsta, kad Rusija, Iranas ir Kataras pirmiausia skubiai sudarys aukščiausiąjį techninį komitetą iš specialistų ir ekspertų iš Rusijos „Gazprom“, Irano ir Kataro, kuris parengs konkrečius dujų pramonės ir eksporto projektus – nuo geologinių paieškų iki dujų tiekimo, eksporto ir, žinoma, bendrų kainų. Pirmasis šio komiteto išplėstinis posėdis netrukus įvyks Kataro sostinėje Dohoje.

Teherano susitikimo dalyviai neslėpė, kad juos sunervino naftos kainų kritimas pasaulio rinkose. Nuspręsta, kad Rusija, Iranas ir Kataras neleis nė centu sumažinti dujų kainos. Dargi jas didins – „kiek reikės“. Irano karingieji mulos ir Kataro šeichai labai pritarė tokiam „Gazprom“ šefo A. Milerio pasiūlymui.

Tačiau dujų voratinklio Maskvai dar negana. Atkakliai mėginama dar labiau suartėti su Kinija. Tuo tikslu į Maskvą su darbo vizitu buvo atvykęs Kinijos premjeras Van Dzibao. Jis vedė derybas su savo senu pažįstamu dabartiniu Rusijos premjeru V. Putinu. Abu svarstė pasaulį ištikusią finansinį krizę ir dvišalius ekonominius-prekybinius santykius. Konstatuota, kad tarpusavio prekybos apimtis šiemet išaugo iki 50 milijardų dolerių, tai dešimt kartų daugiau nei 2000 metais. Abiejų premjerų nuomone, tai labai mažai, palyginus, pavyzdžiui, su dešimt kartų didesne Kinijos prekybos apimtimi su JAV. Susitarta dėl naujo naftotiekio iš Rusijos į Kiniją tiesimo, taip pat dėl dujotiekių iš Rusijos tiesimo, o ypač dėl glaudesnio bendradarbiavimo karinėje ir atominės energetikos srityse. Taip pat svarstyta tarpusavio atsiskaitymų, vykstančių JAV doleriais, problema. Rusijos prezidentas D. Medvedevas išreiškė susirūpinimą, kad doleris tebėra tarptautinė problema, o jo kurso didėjimas verčia Rusijos centrinį banką didinti rublio kursą, kas, pasak Putino ir Medvedevo, Maskvai labai nuostolinga. Todėl V. Putinas pasiūlė savo kolegai iš Pekino rimtai pagalvoti apie tarpusavio atsiskaitymus rubliais ir kinų juaniais. Pasak V. Putino, pasaulio ekonomikoje, kuri remiasi doleriu, įvyko lūžis, o finansų rinkose susidarė sudėtinga situacija: „Tokioje situacijoje mums verta pagalvoti apie atsiskaitymų sistemą tarpusavio prekyboje“. Jei Rusija ir Kinija pradėtų tarp savęs atsiskaityti rubliais ir juaniais, kiltų labai daug neaiškumų. Pekino pozicijos tuo klausimu aiškiai skiriasi nuo Maskvos. Ir visai nesvarbu, kad Maskva su Pekinu varžosi, kuris iš jų yra geresnis antiamerikietiškų režimų – Venesuelos prezidento Ulgo Čaveso ir Irano prezidento Achmadinežado, visais balsais šaukiančių apie atsisakymą nuo dolerio, draugai. Ypač Kinija į tą klausimą žiūri gana rezervuotai.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija