„XXI amžiaus“ priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2009 m. sausio 7 d., Nr.1 (180)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

Rytų ir Vakarų kryžkelėje

Giedrius GRABAUSKAS-KAROBLIS

Lietuvoje pasikeitus įstatymų leidžiamajai ir vykdomajai valdžiai ir keičiantis situacijai Europoje bei visame pasaulyje daug svarstoma apie naujas realijas. Globalios finansų krizės, terorizmo, vis labiau stiprėjančio tarptautinio organizuoto nusikalstamumo akivaizdoje vis svarbesnis tampa pasaulio valstybių bendradarbiavimas. Pagrindiniai to aspektai – tarptautinis bendradarbiavimas siekiant taikos bei ekonominio stabilumo ir tarptautinis bendradarbiavimas kovoje su organizuotu nusikalstamumu bei korupcija. Lietuvos užsienio reikalų ministerijai nuo gruodžio vidurio ėmė vadovauti Vygaudas Ušackas. Teigiamu ženklu laikoma tai, kad V. Ušackas nepriklauso vadinamųjų valstybininkų klanui. Apie šį klaną nemažai rašoma spaudoje, dar daugiau apie jį kalbama. Net susidaro įspūdis, kad šis klanas kartais mitologizuojamas. Tokią situaciją lemia informacijos stoka, ir tai savaime suprantame, nes valstybininkų klanas – slapta organizacija. Jos lyderių ratą sudaro abejotinos reputacijos naujosios kartos valdininkai ir teisėjai, iš komunistinės nomenklatūros gretų kilę oligarchai ir kai kurie politikai, ties kuriais jau senokai sklando bendradarbiavimo su Rytų spec. tarnybomis šešėlis, kai kurie iš jų yra įvardyti kaip KGB rezervistai.

Ministras V. Ušackas patikino daug dėmesio skirsiantis energetinės nepriklausomybės klausimams, be to, anot jo, toliau bus tęsiama aktyvi Rytų politikos kryptis. Ministro žodžius patvirtino po Kalėdų įvykę keli jo pirmieji vizitai – V. Ušackas lankėsi Ukrainoje ir Gruzijoje, vėliau apsilankė ir Baltarusijos sostinėje Minske. Kitais metais Užsienio reikalų ministerijos finansavimas iš valstybės biudžeto sumažintas 17 procentų. Per pusę teks sumažinti ambasadų reprezentacines išlaidas, 40 procentų – išlaidas transportui, teks atsisakyti dalies lėšų URM pastato Vilniuje atnaujinimui. Be to, pasak V. Ušacko, neatmetama galimybė, kad bus uždarytos trys Lietuvos ambasados užsienyje.

Lietuvoje vienas pagrindinių yra diplomatų patikimumo klausimas. Kol diplomatų gretose neįvykdyta liustracija, tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėse svarstoma apie diplomatus, kurie palaikė ar palaiko ryšius su Rytų spec. tarnybomis, yra buvę KGB bendradarbiais. Teigiama, kad net apie 80-90 Lietuvos diplomatų gali patekti į šią kategoriją. Abejotini diplomatai skirstomi į komunistinės nomenklatūros veikėjus, KGB rezervistus, KGB slaptuosius bendradarbius ar asmenis, pradėjusius bendradarbiauti su Rytų slaptosiomis tarnybomis po 1991 metų. Seimo Nacionalinio saugumo komiteto pirmininkas A. Anušauskas ir Užsienio reikalų komiteto pirmininkas A. Ažubalis rengia  naują programą, pagal kurią bus pradėti diplomatų patikrinimai.

 Lietuvos užsienio politika yra pakankamai aktyvi, tačiau vis dažniau keliami klausimai apie Lietuvos užsienio politikos efektyvumą. Neabejotina, kad Lietuvos užsienio politikos kryptys yra  strategiškai orientuotos, tik ar jos efektyvios? Nedidelei valstybei sunku pasiekti ryškesnių rezultatų tarptautinėje erdvėje savo pastangomis. Čia labai padėtų bent kelių valstybių bendradarbiavimas, tęsiant dialogą su artimiausiais kaimynais ir palaikant ryšius su Lietuvos poziciją remiančiomis stambiomis ES ir NATO valstybėmis.

Jau svarstoma, kad gali tekti uždaryti kai kurias ambasadas ar konsulatus, o kai kurių diplomatinių įstaigų darbą apriboti ir gerokai sumažinti juose dirbančių Lietuvos diplomatų skaičių. Gruodžio antroje pusėje kai kurie politikai ir diplomatai neoficialiai prakalbo, kad gali tekti uždaryti Lietuvos atstovybę prie UNESCO. Tačiau oficialių URM atstovų pareiškimų kol kas nėra. Lietuvos ambasadorė prie UNESCO Ina Marčiulionytė tikina, kad tokie planai jai buvo tikra staigmena: „Manau, kad atstovybės uždarymas būtų žalingas Lietuvai. Ypač šiuo metu, kai Lietuva vis aktyviau įsitraukia į įvairius UNESCO projektus. Tikiuosi, kad šių planų bus atsisakyta“.

Tarptautinis bendradarbiavimas kovoje su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija gana aktyvus. Lietuva šioje srityje gana sėkmingai bendradarbiauja su Didžiąja Britanija, Vokietija, Belgija, Olandija bei kitomis Vakarų valstybėmis. Vien per 2007–2008 metus Lietuvos teisėsaugos pareigūnai dalyvavo keliolikoje stambių operacijų kartu su Vakarų kolegomis. Tuo tarpu bendradarbiavimas su Rusija šioje srityje yra minimalus. Ir tai nestebina, nes padėtis saugumiečių klanų valdomoje Rusijoje darosi vis labiau komplikuota. Kriminalinė padėtis čia vis prastėja. Kas lemia tokią situaciją? Saugumiečiai yra pagrindinė valdančioji jėga, tačiau jie savo interesus derina su įtakingiausiais kriminaliniais  lyderiais, turinčiais didelę įtaką tiek Maskvoje, tiek ir visoje šalyje. Padėtis šalyje stebina vietos apžvalgininkus ir užsienio ekspertus. Praėjusių metų lapkričio 26 dieną nušautas Vladikaukazo merasVitalijus Karajevas, tą pačią dieną sunkiai sužeista Samaros apygardos teismo pirmininkė Liubovė Drozdova. Gruodžio 7 dieną ligoninėje ji mirė. Lapkričio 26 dieną Maskvos centre į visureigį buvo paleisti du užtaisai iš prieštankinio granatsvaidžio: užtaisai į automobilį nepataikė, tik apgriovė privataus namo tvorą. Lapkričio 28 dieną Maskvoje nušautas su Vladikaukazo meru V. Karajevu siejamas gruzinų verslininkas. Gruodžio 14 dieną nužudyta Kandalakšos merė V. Šetajeva. Prieš Naujuosius metus įvykdyti dar keli garsūs nužudymai – vienas Maskvoje ir du Kaukaze. Gruodžio 29 dieną Maskvos centre nušautas žinomas teisėsaugos pareigūnas majoras R. Maslovas. Tą pačią dieną Dagestano sostinėje Machačkaloje nužudytas vidaus kariuomenės Šiaurės Kaukaze vadas generolas A. Lipinskis. Gruodžio 31 dieną Vladikaukaze nužudytas Šiaurės Osetijos vicepremjeras Kazbekas Pangijevas. Deja, šalies teisėsaugos vadovai ir toliau nėra linkę bendradarbiauti su užsienio valstybių pareigūnais.

Lietuva jau seniai Rusijos reikalauja išduoti su Sausio 13-osios įvykiais siejamus generolą A. Naudžiūną, pulkininką P. Šurupovą, LKP veikėją V. Švedą ir kitus, tačiau jokių teigiamų žingsnių šioje srityje nepasiekta. Daugelis šių asmenų gyvena Maskvoje ar Peterburge. V. Švedas ilgą laiką ėjo Rusijos Liberalų demokratų partijos lyderio V. Žirinovskio patarėjo pareigas, bet prieš porą metų iš šių pareigų pasitraukė. Buvęs Vilniaus OMON būrio vadas B. Makutinovičius vadovauja vienai Maskvos apsaugos bendrovei.

Lietuva, esanti Rytų ir Vakarų kryžkelėje, gali tapti tiltu tarp skirtingų politinių ir ekonominių blokų. Žinoma,bendradarbiavimo lygis priklausys nuo įvairių aplinkybių. Jei ilgą laiką Lietuvos politikoje išsilaikę rusiški archetipai trauksis į praeitį ir Lietuvos diplomatija bus grindžiama skaidriais vakarietiškais pagrindais, būtų sudarytos prielaidos galimoms mūsų diplomatijos pergalėms. Daug kas priklausys nuo sėkmingų ryšių su strateginiais užsienio partneriais ir nuo padėties kaimyninėse Rytų valstybėse.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija