„XXI amžiaus“ priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2009 m. rugsėjo 2 d., Nr.14 (193)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

Bendradarbiavimas su invazijos kvapu

Šį pirmadienį premjeras Andrius Kubilius pasakė dar vieną naujieną – kaimynai mums pavydi. Pasirodo, užsienio ir Lietuvos žiniasklaidoje skelbiami duomenys apie Lietuvą ištikusią gilią krizę yra nepagrįsti, o lietuvių sėkmės vaduojantis iš krizės pavydi ne tik kaimyninės Baltijos šalys, bet ir kitos valstybės. Tačiau net ir pradžiuginęs pasaulį tokia Lietuvos ir savo sėkme „suvaldant pasaulio krizę“ A. Kubilius ragino vis dėlto neskubėti skelbti džiugios naujienos apie krizės pabaigą. „Pajamos nusileido į 2006 metų lygį, o išlaidos lieka 2008 metų lygyje. Todėl skirtumas – viena skausmingesnių problemų“, – teigė premjeras, bet kartu džiaugėsi, kad į Lietuvos rezultatus „su pakankamai neslepiamu pavydu žiūri daugelis Europos valstybių, ypač mūsų kaimynai“. Tos sėkmės priežastimi premjeras įvardija „įvairius verslo skatinimo mechanizmus“, kuriuos pavyksta įgyvendinti. Kaimynai neva „tokių instrumentų neturi arba turi labai mažos apimties“, – sakė premjeras. Anot jo, jau akivaizdžiai matoma, kad visi ekonominiai procesai stabilizavosi. Reikia pamiršti tai, kad Lietuvoje recesija (ekonomikos nuosmukis) yra giliausia – siekia 15 ar 20 proc., o Vokietijoje ar Švedijoje krito tik po 5–6 proc. Bet tai nėra blogai, nes, premjero nuomone, Lietuva, kaip ir daugelis šalių, nusirito tik į 2006 metus, todėl turime džiaugtis, kad krisdami nė kiek neatsiliekame nuo kitų. Tad ekonomikai ir biudžeto pajamoms nusmukus į 2006 metų lygį, „turime prisiminti ir išmokti gyventi taip, kaip gyvenome 2006 metais“.

Apie krizės pabaigą premjeras jau buvo kalbėjęs ir anksčiau – birželio viduryje jis buvo prognozavęs, kad krizė baigsis birželio 21 dieną. Vėliau jis pripažino pajuokavęs. Patikslintais Statistikos departamento duomenimis, antrąjį ketvirtį šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) sumažėjo 20,2 proc. lyginant su praėjusių metų tuo pačiu ketvirčiu – daugiau nei bet kuri Europos Sąjungos valstybė. Antrąjį šių metų ketvirtį, lyginant su pirmuoju, šalies ekonomika augo 1,8 proc.

Premjero optimizmas tikriausiai kyla iš naujų santykių su Rytų kaimynais perspektyvų, nes tikisi, kad pastarieji bus geri partneriai versle ir ekonomikos skatinime. Po tylaus premjero A. Kubiliaus vizito į Baltarusiją jau kalbama apie Baltarusijos prezidento-diktatoriaus vizitą į Lietuvą – jis ketina atvykti į Lietuvos ir Baltarusijos verslo forumą, vyksiantį Vilniuje rugsėjo viduryje. Praėjusią savaitę Lietuvos užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas lankėsi Baltarusijoje, aplankė Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės pilis Gudijoje, su Baltarusijos užsienio reikalų ministru aptarė dvišalių santykių svarbą. Iš Lietuvos ministro lūpų pasigirdo ir pagyros Baltarusijos adresu: Baltarusija yra šalis, istoriškai artimiausiai susijusi su Lietuva, todėl Lietuva galėtų imtis iniciatyvos siūlyti šiai šaliai strateginę partnerystę. Juo labiau kad V. Ušackas įžvelgia Baltarusijoje vykstančius „tam tikrus permąstymo procesus“.

Ateina džiugios žinios ir iš kitos Rytų valstybės. Pranešama, kad  spalio pabaigoje Maskvos didžiajame teatre planuojamas labdaros koncertas, kurio globėjomis, kad ir kaip būtų keista, ketina būti Lietuvos premjero A. Kubiliaus ir Rusijos prezidento D. Medvedevo žmonos. Tą istorinį reikalą jau tvarko Lietuvos ambasadorius Rusijoje Antanas Vinkus. Koncertas bus surengtas ta proga, kad A. Kubiliaus žmona smuikininkė R. Kubilienė yra Mstislavo Rostropovičiaus paramos ir labdaros fondo „Pagalba Lietuvos vaikams“ valdybos pirmininkė. Nors, kalbama, kad tame fonde vyksta negeri dalykai – parama skiriama ne visai jos nusipelniusiems vaikams, tačiau vadovai lieka vadovais ir prieštarauti geriems santykiams niekas nedrįsta.

Tokiems svarbiems abipusiams dalykams nesvarbu ir tai, kad prieš kelias dienas Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas, kalbėdamas prieš 70-ąsias Antrojo pasaulinio karo pradžios metines, užsipuolė Ukrainą ir Baltijos valstybes už nacių pakalikų šlovinimą. Esą Baltijos valstybės ir net Ukraina buvusius nacių pakalikus skelbia savo nacionaliniais didvyriais. D. Medvedevas taip pat užsipuolė liepą priimtą Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Parlamentinės asamblėjos rezoliuciją, kurioje smerkiami ir nacizmas, ir stalinizmas, o rugpjūčio 23-ioji, per kurią prieš 70 metų buvo pasirašytas Molotovo-Ribentropo paktas, buvo paskelbta Stalinizmo ir nacizmo aukų atminimo diena. Bet Rusijos prezidentas kažkodėl pamiršta, jog antradienį minimos 70-osios nacių Vokietijos invazijos į Lenkiją metinės, kai 1939 metų rugsėjo 1-ąją prasidėjo Antrasis pasaulinis karas, dar garsios ir tuo, kad jau rugsėjo 17-ąją, t. y. po dviejų savaičių nuo nacių įsiveržimo į nacistinės Vokietijos niokojamą Lenkiją, iš kitos pusės įsiveržė sovietų pajėgos, okupuodamos rytines Lenkijos dalis.

Sprendžiant iš to, kokiu tempu vyksta pasirengimas atidaryti Lietuvos sieną su Rusija (Kaliningrado sritimi) ir Baltarusija įsileidžiant be jokių apribojimų „pasienio gyventojus“, akivaizdus ne tik draugiškas bendradarbiavimas, bet ir būsimas Lietuvos, kaip Europos Sąjungos narės, atsivėrimas „trūkstamai“ darbo jėgai iš Rytų. Ir ne tik darbo jėgai, bet ir ideologinei invazijai.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija