„XXI amžiaus“ priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2009 m. rugsėjo 16 d., Nr.15 (194)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

Apie Lietuvoje tariamai įrengtą kalėjimą „Al Qaeda“ kovotojams

Antroje rugpjūčio pusėje pasaulio žiniasklaida pranešė, kad Lietuvoje prieš kelerius metus buvo įrengtas slaptas Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimas, kuriame kalinti aukšti „Al Qaeda“ kovotojai. Kaip teigė buvę Amerikos žvalgybos pareigūnai JAV televizijai „ABC News“, kalėjimas aštuoniems įtariamiems teroristams Lietuvoje buvo įrengtas po 2001 metų rugsėjo 11-osios. Lietuvos pareigūnai esą iki 2005 metų leido naudotis pastatu Vilniaus apylinkėse. JAV televizija nurodė, kad faktus apie kalėjimą patvirtina CŽV lėktuvų skrydžių įrašai, kuriuose užfiksuota, kad JAV žvalgybos lėktuvai leisdavosi Vilniuje. Pareigūnas „ABC News“ televizijai sakė, kad CŽV pasirūpino, jog Europos aviacijos pareigūnams būtų pateikti suklastoti skrydžių planai: pavyzdžiui, lėktuvams, skrendantiems į Lietuvą ir iš jos, buvo nurodyta pateikti dokumentus, kad lėktuvai leidžiasi kaimyninėse valstybėse, nors iš tiesų leisdavosi Vilniuje. Dažniausiai kaip kelionės tikslas būdavo nurodoma Suomija arba Lenkija.  Televizijos programoje dalyvavęs buvęs žvalgybos pareigūnas sakė, kad Lietuva sutiko turėti kalėjimą, nes norėjo geresnių santykių su JAV. Paklaustas, ar Dž. Bušo administracija ar CŽV siūlė kažką mainais, pareigūnas atsakė: „Mums to nereikėjo. Jiems buvo malonu jausti mūsų prielankumą“. Iš pradžių slaptiems kalėjimams įsteigti esą buvo pasirinkti Tailandas, Rumunija, Lenkija, Marokas ir Afganistanas, tačiau nuspręsta į programą įtraukti ir kurią nors buvusią Sovietų Sąjungos valstybę.

Tuometinis Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus, buvęs premjeras Algirdas Brazauskas ir tuo metu kariuomenei vadovavęs generolas leitenantas Valdas Tutkus paneigė šią JAV žiniasklaidos informaciją. Kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus pareiškė, kad JAV žiniasklaidos pranešimas apie Lietuvoje neva veikusį slaptą JAV CŽV kalėjimą įtariamiems teroristams jam buvo naujiena: „Per mano (vadovavimo valstybei) laikotarpį niekas nėra su manimi kalbėjęs, iš nieko nesu girdėjęs. Nežinau, ar tai yra mitas, ar tai yra sąmoninga provokacija, bet man tai man nėra žinoma“. A. Brazauskas JAV televizijos pranešimą pavadino fantazijomis, o buvęs Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas patikino, kad Lietuvoje nebuvo jokio slapto CŽV kalėjimo įtariamiems teroristams. Buvęs kariuomenės vadas V. Tutkus irgi sakė nieko apie tai negirdėjęs, ir teigė, kad toks klausimas būtinai turėjo būti aptartas Valstybės gynimo taryboje (VGT). Lietuvos užsienio reikalų ministerija taip pat paneigė JAV žiniasklaidos pranešimą apie Lietuvoje tariamai veikusį slaptą CŽV kalėjimą, pavadindama tai gandais ar prasimanymais.

Rugsėjo 9-ąją buvo surengtas bendras Seimo Užsienio reikalų bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetų posėdis, tačiau iš turimos informacijos parlamentarai išvadų daryti negali bei neturi pakankamai faktų, kad galėtų pradėti parlamentinį tyrimą. Atmesta ir tikimybė, kad kalėjimas galėjo būti įkurdintas buvusioje sovietų karinėje bazėje Rūdninkuose. Pasak Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Arvydo Anušausko, būtent tuo metu, kai neva Lietuvoje veikė šis kalėjimas, buvusi sovietų karinė bazė buvo naudojama konfiskuotų sprogmenų ar automobilių laikymui, o užsienio šalių, konkrečiai, Prancūzijos, pareigūnai šioje vietoje lankėsi dėl to, kad svarstyta Rūdninkuose įkurti bendrą mokymo centrą, tačiau dėl piniginių ir kitų objektyvių dalykų planas nebuvo realizuotas. „Rūdninkuose tos patalpos būtent tuo metu buvo naudojamos sprogmenų laikymui, jos buvo nuolat inspektuojamos. Buvo laikomi konfiskuoti sprogmenys, konfiskuoti nusikalstamų veikų objektai, automobiliai, jų buvo labai daug. Ten žmonių judėjimas labai intensyvus, rengiamos vaikų stovyklos, apsauga įrengta vien dėl to, kad yra šaudykla“, – sakė komiteto pirmininkas. A. Anušauskas taip pat nusistebėjo „ABC News“ žurnalisto Metju A. Koulo (Matthew A. Cole) informacija. Politikas su šiuo korespondentu susirašinėjo elektroniniu paštu ir viename laiške amerikiečių reporteris paminėjo, kad artimiausiu metu Europos Taryba ketina Lietuvą įtraukti į CŽV kalėjimus priglaudusių šalių sąrašą. Ši žinia nustebino Seimo komiteto pirmininką. Bendrai posėdžiavę komitetai nutarė pavesti Lietuvos URM kreiptis į JAV institucijas dėl informacijos. „Atsiradus kokioms naujoms aplinkybėms ar informacijai, mes prie šio klausimo galėtume sugrįžti, bet kiekvienam tyrimui reikalinga kokia nors išeitinė medžiaga – mes negalime skelbti tyrimo, neturėdami bent už ko užsikabinti...“, – sakė NSGK pirmininkas.

Aišku, netrukus atsirado Lietuvai nepalankios informacijos „liudininkai“. Netrukus po JAV televizijos pranešimo apie tariamą CŽV kalėjimą Lietuvoje Rusijos televizijos kanalas „Russia Today“ (RT) „patvirtino“ radęs galimo CŽV kalėjimo Lietuvoje vietą. Pasak Rusijos televizijos, skirtos užsieniui, teroristine veikla įtariami kaliniai galėjo būti laikomi 40 km nuo Vilniaus, Rūdninkuose, buvusioje sovietų karinėje bazėje. Šaltiniai, kuriais remiasi televizija, darydama tokias prielaidas, nenurodomi. Angliškai kalbėję televizijos diktoriai reportaže teigė: „Rami, šviesi kaimo vietovė netoli nuo Lietuvos sostinės slepia tamsias paslaptis. Būtent čia, 20 minučių kelio nuo Vilniaus, yra kalėjimas, kuriame, manoma, CŽV laikė ir kankino įtariamuosius“. Kaip viskas aišku ir nepaneigiama! Šiam Rusijos dezinformacijos karui prieš Lietuvą paramą suteikė vietiniai „žinovai“. Ekstremistinės partijos „Frontas“ pirmininkas Algirdas Paleckis Rusijos televizijai pareiškė, kad paskutinius dvidešimt metų vykdoma Lietuvos užsienio politika leidžia manyti, jog Lietuvoje galėjo egzistuoti tokia CŽV kalinių stovykla: „Jei vieną dieną išaiškės visa teisybė, pagrindinis argumentas bus – „žinote, už privilegijuotus santykius su JAV, už NATO saugumą ir už penktojo straipsnio saugumo garantijas mes turime mokėti“. O kaina, kurią mokame, kariai, siunčiami į Afganistaną ir Iraką bei priimami kaliniai“.

Buvo atrastas ir tariamas liudininkas – buvęs kontržvalgybininkas Domas Grigaliūnas, vadovavęs Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos (KAM) Kontržvalgybos skyriui. Jis viešai paliudijo konsultavęs Lietuvos pareigūnus dėl galimybės mūsų šalyje slapta laikyti NATO partnerių suimtus asmenis. Vienoje užsienio interneto svetainėje rodomoje filmuotoje vaizdo medžiagoje buvęs kontržvalgybininkas teigia, jog dėl kalinių iš užsienio laikymo Lietuvoje kalbėjosi su tuomečiu savo vadovu – Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie KAM direktoriaus pavaduotoju, dabar prezidentei Daliai Grybauskaitei patarinėjančiu Jonu Markevičiumi. D. Grigaliūnas sakė, kad slaptosios tarnybos bendradarbiauja tarpžinybiniu, o ne valstybės vadovų lygmeniu. „Tai partnerių sritis, ir tai paprastai įslaptinama“, – teigė buvęs kontržvalgybininkas. Tačiau apie savo liudijimą jis kalba tik spėliodamas: „Manau, Lietuvoje galėjo būti įrengti kalėjimai „Al Qaedos“ kovotojams. Tai didelė tikimybė”. Jis teigia gerai atsimenantis pokalbį su J. Markevičiumi. Pasak D. Grigaliūno, tąsyk kalbėta apie galimybę partnerystės ribose į Lietuvą atvežti tam tikrus asmenis. Esą J. Markevičius teiravosi, kaip būtų galima techniškai tai įgyvendinti. Tačiau viskas šioje istorijoje kaip pagal rusišką patarlę – šakėmis ant vandens...

Įrodymų apie Lietuvoje buvusį CŽV kalėjimą esą turi ir vienas Lietuvos laikraštis. Netoli Vilniaus dalinio Taktikos ir specialaus parengimo centro esą gyvenantis žmogus rugpjūčio 25 dieną paliudijo maždaug prieš 5-erius metus čia matęs amerikiečius kariškomis uniformomis. Vėliau į Rūdninkus atvykusiems kitų žiniasklaidos priemonių atstovams šis vietos žmogus pareiškė jokių amerikiečių nematęs. Dar vėliau teigė, kad ir su laikraščio žurnaliste nebendravęs esą galbūt todėl, kad buvo įbaugintas.

Žinoma, Sovietų Sąjunga savo kontržvalgybinėje veikloje plačiai naudojo dezinformacijos priemones. Dažniausiai tai būdavo daroma įprastu keliu: koks nors „patikimas“ šaltinis užsienio šalyje paskelbdavo klaidinančią informaciją kuriuo nors klausimu, po to ją pasigaudavo sovietinė spauda, radijas ar televizija, pateikdama ją vėl užsienio visuomenei ir taip eskaluodama dezinformaciją. Taip į sovietinės politikos veiksmus dažniausiai būdavo įtraukiama ir užsienio visuomenė: pavyzdžiui, piliečiai pradėdavo protestuoti prieš kokius nors „imperialistinius“ planus pašalinti prieš „taikingą“ Sovietų Sąjungą nukreiptas raketas. Panašu, kad ir dabartiniu atveju elgiamasi analogiškai. Kai dezinformacija prieš Lietuvą manipuliuoja Rusijos žiniasklaida, siekianti padaryti Lietuvą atstumiančia ir nepatrauklia užsieniui, tai suprantama, bet kai tokia padaryti nori savos šalies piliečiai, tai jau sunkiai suvokiama.  

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija