„XXI amžiaus“ priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2009 m. spalio 28 d., Nr.17 (196)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

Sacharovo premija – Rusijos žmogaus teisių gynėjams

Europos Parlamentas Sacharovo premiją už minties laisvę skyrė Rusijos žmogaus teisių gynimo organizacijai „Memorial“ ir kitiems Rusijos žmogaus teisių gynėjams, o jų vardu – Olegui Orlovui, Sergejui Kovaliovui ir Liudmilai Aleksejevai. Tai spalio 22 dieną Strasbūre vykusioje plenarinėje sesijoje paskelbė EP pirmininkas Ježis Buzekas. Premijos iteikimo ceremonija numatyta gruodžio 16 dieną Strasbūre.

„Šiemetinę premiją skirdami Olegui Orlovui, Sergejui Kovaliovui ir Liudmilai Aleksejevai „Memorial“ ir visų Rusijos žmogaus teisių gynėjų vardu, mes tikimės padėti nutraukti baimės ir smurto ratą, supantį žmogaus teisių gynėjus Rusijos Federacijoje“, – pabrėžė Europos Parlamento pirmininkas J. Buzekas.

Tiesą apie represijas buvusioje Sovietų Sąjungoje ir žmogaus teisių pažeidimus dabartinės Rusijos ir posovietinių šalių „karštuosiuose taškuose“ viešinanti organizacija gina pabėgėlius, diskriminacijos ir politinio persekiojimo aukas. Dešimtis regioninių padalinių vienijanti draugija vykdo tiriamąją ir švietėjišką veiklą. „Memorial“ atstovams ginant žmogaus teises dažnai tenka rizikuoti savo gyvybe, jie nuolat patenka į valdžios nemalonę.

Faktiniam draugijos vadovui Olegui Orlovui neseniai paskirta piniginė bauda – Čečėnijos prezidentą Ramzaną Kadyrovą dėl Natalijos Estemirovos mirties kaltinęs O. Orlovas pralaimėjo bylą dėl „šmeižto ir garbės bei orumo įžeidimo“. 2007 m. pabaigoje Ingušijoje kartu su trimis žurnalistais pagrobtas žmogaus teisių gynėjas buvo mušamas, jam grasinta mirtimi.

Prieš 40-metį pirmąją žmogaus teisių asociaciją Sovietų Sąjungoje įkūręs Sergejus Kovaliovas tapo ir vienu „Memorial“ įkūrėjų. S. Kovaliovas atvirai kritikavo Boriso Jelcino ir Vladimiro Putino administracijų polinkį į autoritarizmą ir karinius veiksmus Čečėnijoje. 1996 metais protestuodamas jis atsistatydino iš B. Jelcino prezidentinės žmogaus teisių komisijos vadovo pareigų, o 2002 metais sudarė viešą Maskvos daugiabučių namų sprogdinimų tyrimo komitetą, tačiau komiteto veikla buvo sustabdyta pradėjus persekioti ir žudyti jo narius. Garsusis Rusijos disidentas neseniai lankėsi Europos Parlamente.

1976 metais Liudmila Aleksejeva kartu su Andrejumi Sacharovu  įkūrė Maskvos Helsinkio grupę. L. Aleksejeva rengė kampanijas, kuriomis siekta, kad įkalinti disidentai sulauktų teisingo teismo ir būtų paviešinta tiesa apie jų veiklą. L. Aleksejeva kaltina Kremlių žmogaus teisių pažeidimais, ekstremizmo skatinimu ir nacionalistine politika. Ji smerkė 2006 metais surengtas masines gruzinų deportacijas, policijos rengiamas gatvės prekybininkų užsieniečių kratas, taip pat kritikuoja Rusijos elgesį Ingušijoje.

XXI

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija