„XXI amžiaus“ priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2010 m. balandžio 21 d., Nr.7 (207)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

Lenkija po tragedijos atsigaus sunkiai

Procesija eina į Vavelio katedrą,
kur bus palaidotas prezidentas

Daugiau nei savaitę trukęs Lenkijos gedulas dėl ją ištikusios tragedijos, kai prie Smolensko aviakatastrofoje žuvo prezidentas ir Lenkijos delegacija, po laidotuvių sekmadienį jau atšaukiamas. tačiau mūsų kaimynės Lenkijos piliečiai sunkiai taikstosi su skaudžios tragedijos padariniais.

Rusijos pusė aiškiai buvo sutrikusi dėl įvykusios katastrofos. Iš pradžių buvo nurodomos įvairiausios aviakatastrofos priežastys. Buvo teigiama, kad tragedijos priežastis – sunkios meteorologinės sąlygos (rūkas). Vėliau teigiama, esą dėl oro uoste „Severnyj“ tvyrojusio tiršto rūko pilotui buvo pasiūlyta tūpti Minske arba Maskvoje, tačiau šis nusprendė tūpti Smolenske. Rusijos transporto ministras Igoris Levitinas pranešė premjerui Putinui, kad lėktuvo pilotas pats asmeniškai priėmė sprendimą tupdyti lėktuvą, nors matomumas buvo vos 400 metrų, kai norma yra 1000 metrų. Ketvirtą kartą mėginant nutūpti lėktuvas kliudė medžių viršūnes ir sudužo prie oro uosto. Buvo skleidžiamos įvairiausios hipotezės. Viena jų sakė, kad pats L. Kaczynskis įsakęs pilotui bet kuriuo atveju leistis. Tą ypač teigė Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka. Jam antrino žiniasklaida. Tik ankstesniais pavyzdžiais buvo įrodyta, kad to negalėjo būti. Net ir prezidento įsakymą pilotai atsisako vykdyti, jei tai prasilenkia su būtinybe ar sukelia pavojų. Lenkijos vyriausiasis prokuroras pareiškė, jog kol kas nėra duomenų, liudijančių, kad Rusijoje sudužusio Lenkijos prezidento lėktuvo pilotai buvo verčiami nutupdyti lėktuvą, nepaisant blogų oro sąlygų. Taip pat buvo teigiama, kad lėktuvo įgula kelis kartus ignoravo aerodromo skrydžių dispečerio nurodymus (esą lakūnai nesuprato rusiškai, nors netrukus tas buvo paneigta), o likus pusantro kilometro iki aerodromo lėktuvas „padidino vertikalųjį leidimosi greitį ir ėmė leistis žemiau leidimosi trajektorijos“. „Tada dispečeris nurodė pilotams grįžti į horizontalaus skrydžio režimą, o kai jie neįvykdė nurodymo, kelis kartus įsakė tūpti kitame aerodrome, – aiškino Rusijos atstovas A. Aliošinas. – Tačiau įgula ir toliau tęsė leidimąsi. Deja, tai baigėsi tragiškai.“ Taip pat buvo teigiama, kad lėktuvas yra pasenęs ir nebuvo remontuojamas. Vėliau Rusijos atstovai, tarp jų ir Tyrimų komiteto prie Rusijos prokuratūros vadovas Aleksandras Bastrykinas, pranešė, kad katastrofa nebuvo susijusi su orlaivio techninėmis problemomis. Buvo išsiaiškinta, kad lėktuvas buvo suremontuotas ir modernizuotas Rusijoje, Samaros gamykloje, čia buvo kapitaliai suremontuoti ir lėktuvo varikliai. Samaros gamyklos „Aviator“ generalinis direktorius Aleksejus Gusevas pareiškė, kad prezidento orlaivio kapitalinis remontas buvo atliktas 2009 metų gruodyje, ir jo mechaninių ir automatinių dalių būklė negalėjo būti katastrofos priežastis.

Buvo skleidžiamos ir kitos versijos, kurios rodo tam tikrą Rusijos pusės nenuoširdumą. Vienas skrydžių dispečerių, priėmęs Šiaurės oro uoste Lenkijos prezidento lėktuvą,

Anatolijus Muravjovas teigė, kad Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio lėktuvo lakūnas mėgino rengtis nutūpti be Šiaurės oro uosto dispečerių leidimo. „Įgula pradėjo leistis be leidimo. Be leidimo pradėjo rengtis tūpti. Ir vadovui nebuvo kur dėtis“. Jis teigė, kad dispečerių grupės vadovybė tris kartus davė lakūnui nurodymą skristi antrąjį ratą. „Įgula jo nepaklausė. Dispečeriai įspėjo ją, kad matomumas blogas ir reikia rengtis skristi į atsarginį oro uostą“, – pažymėjo A.Muravjovas. Jis sakė, kad nepaisydama esamų normų lėktuvo įgula neinformavo apie padėtį ir savo manevrus, ir taip elgėsi, nes pilotas esą blogai suprato ir rusiškai, ir angliškai. „Dispečeris kalbėjo su lakūnu rusiškai, jam padėjo kiti, pasakinėjo angliškus žodžius. Ir buvo sunku suprasti, ar suprato lakūnas, kas jam sakoma. Kalbos barjeras trukdė suprasti (vieniems kitus). Aš manau, kad tai galėjo atsiliepti skrydžio baigčiai. Na, ir, žinoma, – aplinkybių sutapimas“, – teigė A. Muravjovas. Jo nuomone, tarp tokių aplinkybių buvo „oro sąlygos, galima įgulos klaida, aukščio kontrolės praradimas ir lakūno siekis būtinai nutupdyti lėktuvą“.

„Man regis, jo šis siekis buvo nulemtas to, kad lėktuve buvo tokie aukšti asmenys. Būtent šis siekis pražudo ir mūsų įgulas, ir pačius asmenis. Buvo atvejis, kai Kaczynskis nušalino įgulą už tai, kad ji nukreipė lėktuvą į atsarginį oro uostą“, – sakė A.Muravjovas.

Pagal dar vieną versiją, kol lėktuvas darė ratus virš tūpimo tako, jam galėjo baigtis degalai. Be to, lėktuvas nukrypo nuo kilimo tako ne tik pagal aukštį, bet ir ne mažiau kaip 150 metrų į šoną. Kodėl taip nukrypo? Gal blogus duomenis teikė aerodromo radarai? NSM vadovas to nepatikslino. Įtarimą kelia tai, kad lėktuvas visiškai suniokotas, o jo fragmentai išblaškyti dideliame plote. Kairysis sparnas rastas už 500 metrų nuo fiuzeliažo nuolaužų.

Rusijos atstovai teigė, kad lėktuvo pilotas Arkadiuszas Protasiukas esą ignoravo rekomendacijas ir pamėgino leistis Smolenske nepaisydamas blogų oro sąlygų. Tragiškai baigėsi ketvirtasis bandymas tūpti. A. Protasiuko kolega Tomaszas Pietrzakas, kuris taip pat pilotuoja vyriausybinį lėktuvą Tu-154, teigia, kad kol kas nepateikta jokių įrodymų, jog lėktuvas mėgino leistis daugiau nei vieną kartą. Ji patikino, kad A. Protasiukas buvo itin puikus pilotas. T. Pietrzako teigimu, Smolensko karinis oro uostas yra per mažas, kad jame leistųsi civiliniai lėktuvai, todėl Lenkijos prezidento lėktuvas jau iš pat pradžių turėjo būti nukreiptas į kitą oro uostą. „Jei oro uostas nėra pritaikytas atlikti savo specifines užduotis, jis turi būti uždarytas“, – teigė T. Pietrzakas, kuris čia pat pridūrė, kad lėktuvo įgula negavo įsakymo nesileisti Smolenske. Esą buvo gautos tik rekomendacijos.

Kai kurie Rusijos aviacijos ekspertai spėlioja, kad avarijos priežastimi galėjo tapti paties L. Kaczynskio ar jo patikėtinių darytas spaudimas pilotui. Esą pilotas galėjo būti spaudžiamas leistis nepaisant prastų oro sąlygų ir iš oro kontrolės tarnybos gautų perspėjimų. Skrydžių saugumo ekspertas Viktoras Timoškinas, duodamas interviu laikraščiui „Komsomolskaja pravda“, šią situaciją pavadino „VIP keleivių sindromu“.T. Pietrzakas atmeta tokią galimybę ir teigia, kad A. Protasiukas buvo itin patyręs pilotas, ne kartą skraidęs Tu-154 ir puikiai jį pažinojęs: „Jis buvo tvirtas vyrukas ir nebūtų leidęs, kad emocijos nusvertų sveiką protą. Jis tikrai nebūtų rizikavęs keleivių gyvybėmis“. Tu-154 pilotas pulkininkas Bartoszas Stroinskis irgi paneigė pareiškimus, kad Lenkijos aukščiausios karinės tarybos 36-ojo specialaus pulko kapitonas A. Protasiukas nepakankamai gerai mokėjo rusų kalbą. Pasak pulkininko, likus trim dienoms iki katastrofos, jie kartu su žuvusiuoju pilotavo lėktuvą, kuriuo  į Smolenską skrido Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas. „A. Protasiukas puikiai kalbėjo rusiškai. Puikiai mokėjo rašyti lenkų, rusų ir anglų kalbomis. Balandžio 7 dieną, kai ten skridome, nebuvo jokių pastabų“, – pareiškė B. Stroinskis. Pulko vado pavaduotojas papulkininkis Grzegorzas Kulakowskis savo ruožtu pabrėžė, kad kapitonas A. Protasiukas atitiko visus būtinus reikalavimus, todėl galėjo skristi į Smolenską su Lenkijos prezidentu balandžio 10 dieną, teigiama pranešime. „Kapitonas A. Protasiukas žinojo tą oro uostą ir buvo pasiruošęs skrydžiui. Balandžio 7 dieną jis įvykdė (tokį pat) skrydį su ministru pirmininku“, – pareiškė G. Kulakowskis.

 Prieš sudūžtant lėktuvui Tu-154 su Lenkijos prezidentu Lechu Kaczynskiu orlaivyje nebuvo nei sprogimo, nei gaisro. Tai dar praėjusios savaitės antradienį pareiškė Rusijos vicepremjeras Sergejus Ivanovas. „Pirminis lėktuvo savirašių prietaisų iššifravimo tyrimas parodė, kad sprogimo ir gaisro lėktuve nebuvo“, – valstybinės komisijos, sudarytos katastrofos prie Katynės priežastims nustatyti, posėdyje sakė S.Ivanovas.

Mobiliais telefonais užfiksuotose paskutinėse lėktuvo sekundėse matoma, kad lėktuvas sprogsta ir užsiliepsnoja dar prieš pasiek- damas žemę. Pasak S.Ivanovo, padaryti eskizai, kur buvo išmėtytos dalys, lėktuvo ir variklių detalės sudužimo vietoje. Tyrimų komiteto prie Rusijos prokuratūros vadovas Aleksandras Bastrykinas praėjusį antradienį sakė: „Mūsų nuomone, įvykio vietos apžiūrai teks skirti dar 3-4 dienas, nes daug daiktinių įrodymų ir kūnų fragmentų atsidūrė giliai dirvoje“.

Laikraštis „Nasz Dziennik“ pirmomis po tragedijos dienomis pateikė interviu su partijos „Teisė ir teisingumas“ nariu parlamentaru Arturu Gorskiu. Jame parlamentaras teigia, kad rusų veiksmai po prezidento lėktuvo katastrofos sukėlė nerimą. „Praktiškai esu įsitikinęs, kad rusai mus apgaudinėja. Žinoma, mes kol kas remiamės tik kai kuriomis aplinkybėmis ir informacijos nuotrupomis. O Rusijos pusė jau neabejoja, kad dėl katastrofos kaltas galėjęs padaryti klaidą pilotas ar net pats prezidentas L. Kaczynskis, žūtbūt norėjęs dalyvauti Katynės žudynių minėjime su šeimomis ir partijos „Teisė ir teisingumas“ nariais. Vis dėlto netgi ir atsižvelgus į visą informaciją, net jei ji byloja apie įvairius galimus scenarijus, ir turint omenyje rusų ketinimus (net ir be šimtaprocentinės garantijos, nes šiuo metu nėra akivaizdžių įrodymų), galima sakyti, kad Rusija tam tikra prasme atsakinga už katastrofą, už šią naują Katynę.“ Pabrėžęs, kad Maskvai neabejotinai tenka ir moralinė atsakomybė už šią katastrofą, A. Gorskis sakė: „Neaiškių faktorių daugėja /.../ Pagal vieną (skelbiamą) versiją lėktuvas keturis kartus bandė leistis. Kiekvieną kartą Rusijoje nedavė sutikimo ir siuntė lainerį su prezidentu į Minsko ar Maskvos oro uostus. Nurodytos įvairios abejotinos priežastys – tai virš oro uosto rūkas, tai nepataisoma, remontuojama navigacijos sistema, tai per trumpas nusileidimo takas. Tačiau mažiau nei prieš valandą tame pačiame oro uoste nusileido lėktuvas su žurnalistais, o prieš kelias dienas – premjerai Donaldas Tuskas ir Vladimiras Putinas. Pagal antrąją versiją dispečeriai nurodė pilotams neteisingas koordinates, o šie nebespėjo pakilti ir užkliuvo už medžių. Bijau, kad galime niekada nesužinoti tiesos“. Vėliau, prispaustas „kitų“ faktų, parlamentaras atsiprašė už „pernelyg emocingą“ pirmąjį savo interviu.

Kaip teigia ekspertai, Lenkijos tragedija, kurioje žuvo šalies prezidentas, gali pakeisti žaidimo taisykles įtemptuose Rusijos ir Lenkijos santykiuose ir turėti įtakos Rytų ir Vakarų santykiams Europoje apskritai. Europos Sąjungos narė Lenkija yra stipriausia iš visų buvusių sovietinio bloko šalių ir yra gana įtakinga tarp Rytų Europos valstybių, anksčiau buvusių po Kremliaus padu. Rytų Europos regionas, įskaitant ir tris Baltijos šalis bei kitas Varšuvos pakto nares, įgauna vis didesnę svarbą ES ir daro vis didesnę įtaką Europos šalių bloko užsienio politikai. Po šios tragedijos Rusijos vyriausybė, vadovaujama ministro pirmininko Vladimiro Putino, skubiai pareiškė Lenkijai užuojautą ir pasižadėjo padėti šaliai likviduoti nelaimės padarinius. Rusijos prezidentas A. Medvedevas dalyvavo L. Kaczynskio laidotuvėse. Tačiau Rusijos vadovai žino, kad katastrofos laikas, vieta ir pobūdis gali smarkiai pabloginti santykius su Varšuva, skelbia „Times“. Nors Rusija palaiko puikius santykius su Vokietija (tai taip pat turi didelės įtakos Rytų Europos politinei situacijai), vis dėlto būtent Rusijos ir Lenkijos santykiai išlieka ES politikos formavimo Rytų ir Vakarų santykių dinamikos centre. Jei šie dvišaliai santykiai pagerės, gali pagerėti bendra Maskvos ir Briuselio santykių atmosfera, nepaisant išsiskiriančių ES šalių nuomonių dėl to, kaip reikėtų elgtis su Rusija. Tačiau jei po lėktuvo katastrofos atgis Lenkijos nepasitikėjimas Rusija, tokiu atveju Rytų ir Vakarų įtampa Europoje gali tęstis. „Net jei bus patvirtinta, kad lėktuvas sudužo dėl piloto klaidos, neabejotinai atsiras žmonių, tvirtinančių, kad L. Kaczinskį nužudė KGB“, – pasakė politikos analitikas Fiodoras Lukjanovas.

Lenkijos prezidento lėktuvo „juodosios dėžės“ pristatytos į specialią tarpvalstybinio aviacijos komiteto laboratoriją Maskvoje. Pristatant „juodąsias dėžes“ dalyvavo specialistai iš Lenkijos, tyrimų komiteto prie Rusijos generalinės prokuratūros pareigūnai. Tačiau Lenkijos pusė nusiskundė, kad jai nebuvo leista dalyvauti pirminėje apžiūroje. „Juodųjų dėžių“ ritėse esanti informacijos įrašymo juosta nepažeista, tačiau nuo smūgio, kaip aiškino Rusijos atstovai, ji nuo juostos traukiklio nuslydo.

Sunkią Lenkijos karinių pajėgų padėtį po įvykusios tragedijos apibūdina dabar šalies prezidento pareigas einantis Bronislawas Komorowskis: „Kariuomenė negali funkcionuoti be vadovybės, todėl greitai bus išrinkta jos pamaina“. „B. Komorowskis gana gerai žino kariuomenę ir visada buvo žmogus, kuris rūpinosi ginkluotomis pajėgomis“, – sakė buvęs gynybos ministras Januszas Onyszkiewiczius. J. Onyszkiewiczius taip pat pareiškė, kad būtina pakeisti ir civilius per lėktuvo katastrofą žuvusius pareigūnus – rasti pamainą gynybos viceministrui Stanislawui Komorowskiui ir Nacionalinio saugumo biuro vadovui Aleksandrui Szczyglo.

Lenkija tikisi, kad Rusijos pozicija dėl galimybės istorikams naudotis archyvais, susijusiais su Katyne, pasikeis. „Aš viliuosi, kad tai keisis. Mes turime pakankamai žmonių, kurie gali to imtis, ir profesionalai, ir juristai, ir istorikai“, – televizijos laidoje sakė Lenkijos ambasadorius Maskvoje  Jerzy Bahras. Anksčiau Lenkija ne kartą ragino Rusiją atverti savo archyvus, susijusius su Lenkijos karininkų žūtimi Katynėje prieš 70 metų. Jis taip pat pažymėjo, kad tragedija, kuri įvyko, sudužus Lenkijos prezidento lėktuvui netoli Smolensko, gali sudaryti naujų Maskvos ir Varšuvos bendradarbiavimo galimybių. „Atsivėrė solidarumo erdvė. Lenkai pamatė rusus tokius, kokių nematė seniai, ir net nemanė, kad rusai tokie gali būti (jautrų nelaimėje)“, – sakė J. Bahras.

Lenkijos dienraštis „Rzeczpospolita“ spėja, kad po Lenkijos prezidento L. Kaczynskio katastrofos Rusijos specialiosios tarnybos gavo priėjimą prie dokumentų ir Lenkijos aukščiausiesiems vadovams priklausiusių duomenų laikmenų. Lėktuvo sudužimo vietoje tyrėjai rado apdegusių dokumentų, mobiliųjų telefonų nuolaužų ir kitų elektroninių prietaisų, kuriuose galėjo būti šalies saugumui svarbios slaptos informacijos. Dauguma sudužusio lėktuvo keleivių turėjo priėjimą prie ypač saugomos informacijos. „Niekas nežino, ko buvo lėktuve“, – pareiškė leidiniui aukštas Vidaus saugumo agentūros pareigūnas. Jis pridūrė, kad Lenkijos specialiųjų tarnybų atstovai stebi rusų kolegų veiksmus. „Stebime, ar nekopijuojami ir nenaikinami rasti dokumentai. Tiesa, nežinome, ar ko nors nerado iki Lenkijos specialiųjų tarnybų atstovų atvykimo“, – sakė leidinio pašnekovas. Lenkijos kariuomenės generolas Gromoslavas Grempinskis pareiškė, kad Rusijos specialiosios tarnybos galėjo gauti svarbios informacijos, tačiau, jo nuomone, vargu ar jie rizikuos. O buvęs Valstybės apsaugos biuro vadovas Miroslavas Gavoras mano, jog lėktuve nebuvo slaptų dokumentų, kadangi vienintelis politikų ir kariškių vizito tikslas buvo pagerbti sušaudytų lenkų kariškių atminimą.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija