2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Lietuvos totoriai pastatė paminklą Vytauto Didžiojo garbei

Gintaras Visockas

Jaunosios Lietuvos totorės prie naujojo paminklo

Lietuvos totorių bendruomenių pirmininko dr. Ado Jakubausko vadovaujami totoriai Alytaus rajonui priklausančiame Raižių kaime pastatė paminklą, skirtą Vytauto Didžiojo garbei bei 600-osioms Žalgirio mūšio metinėms atminti.

Raižiai – viena seniausių Lietuvos totorių gyvenviečių, kur dar stovi sena mečetė ir įsikūrusi totorių bendruomenės būstinė. Paminklas Vytautui Didžiajam pastatytas totorių iniciatyva ne tik todėl, kad šis prieš šešis amžius totorius įkurdino Lietuvoje. Vytautas Didysis totorių gerbiamas ir todėl, kad totoriai kartu su lietuvių ir lenkų pulkais sumušė kryžiuočių ordas Žalgirio lauke.

„Didžiojo aštuoneto“ perspektyvos

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Birželio 25–26 dienomis Toronto mieste (Kanada) vyko G-8 grupės (galingiausių pasaulio valstybių grupės) forumas. Šiam blokui priklauso Jungtinės Amerikos Valstijos, Kanada, Vokietija, Prancūzija, Italija, Didžioji Britanija, Japonija ir Rusija. G-8 forumai – tai dažniausia deklaratyvūs renginiai, kuriuose vyksta daug diskusijų, bet esminiai sprendimai nėra priimami arba priimami labai sunkiai. Ir šis forumas buvo gana blankus, jame vyravo diskusijos ir abstraktūs pokalbiai. Kas iš tikrųjų šiandien kelia grėsmę pasauliui? Kokie teigiami pokyčiai vyksta? Štai Europoje didžiulę įtaką įgijo Maskvos–Romos–Berlyno ašis. Kaip kadaise Europą dalijosi Stalinas, Hitleris ir Musolinis, taip dabar dalijasi V. Putinas, A. Merkel ir S. Berluskonis. Tačiau ši tema yra tabu svarbiuose forumuose, nes vadinamoji pragmatiška politika nesiremia morale.

TMT pirmininko pasiūlymas dėl lenkiškų ir rusiškų mokyklų – vertas dėmesio

Vytautas Visockas

Klaipėdoje įvyko rusų, gyvenančių Lietuvoje, konferencija. Dalyvavo apie 70 delegatų iš įvairių visuomeninių organizacijų. Konferencijoje dalyvavęs politologas Nerijus Maliukevičius teigė, kad rusų bendruomenė Lietuvoje per dvidešimt metų nesugebėjo susitelkti, kad galėtų spręsti savo problemas. Kremliaus įtaka rusų mažumai Lietuvoje yra administracinio pobūdžio – iš viršaus žemyn. Politologas kaip teigiamą pavyzdį rusams pateikė lenkų mažumos, turinčios ir savo ideologiją, ir savo partijas, veiklą. Lietuvoje gyvenantys lenkai esą susitelkė patys, ne iš viršaus žemyn, todėl jie sugebėjo tapti rimta politine jėga Lietuvoje. Bet ar tai padarė patys, be Varšuvos įtakos, be paramos ir vadovavimo? Manau, kad ir N. Maliukevičius tuo netiki, tiesiog mano, kad taip reikia kalbėti. Nematyti šiame lošime „lenko kortos“, negirdėti aukštų Varšuvos politikų Lietuvai keliamų ultimatyvių reikalavimų (pavardžių, gatvių pavadinimų rašymas lenkiškai, tik žodinis tiltų „statymas“) galima, bet vien iš didelės baimės prieš stipresnį kaimyną.

Lenkijos prezidento rinkimus laimėjo B. Komorowskis

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Sekmadienį lenkai balsavo, kuris iš kandidatų – Jaroslawas Kaczynskis ar Bronislawas Komorowskis – bus prezidentu

Liepos 4 dieną Lenkijoje vyko antrasis prezidento rinkimų turas, kuriame varžėsi du kandidatai – balandžio mėnesį aviakatastrofoje žuvusio šalies prezidento L. Kaczynskio brolis, vienas iš įtakingiausių šios valstybės politikų Jaroslawas Kaczynskis ir Lenkijos Seimo vadovas, laikinai einantis prezidento pareigas Bronislawas Komorowskis. Šių rinkimų svarba didžiulė, nes Lenkijos prezidento įgaliojimai dideli, valstybės vadovas sprendžia daugelį esminių klausimų. J. Kaczynskis balsavo 9 valandą ryte Varšuvoje, jis į rinkimų apylinkę atvyko kartu su dukterėčia Marta Kaczynska. Po balsavimo J. Kaczynskis žurnalistams teigė: „Tai labai svarbūs rinkimai, tai tikras išbandymas Lenkijos demokratijai. Rinkimų kampanija baigėsi, pirmiausia pailsėsiu nuo įtemtos rinkimų kampanijos“. Liepos 5 dieną 11 valandą buvo paskelbti pirminiai rinkimų rezultatai. Lenkijos prezidento rinkimus laimėjo B. Komorowskis, surinkęs 52,61 procento balsų, o J. Kaczynskį palaikė 47,43 procento prie rinkimų urnų arėjusių piliečių. Rinkimuose dalyvavo 55,3 proc. rinkimų teisę turinčių šalies piliečių.