„XXI amžiaus“ priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2010 m. rugsėjo 1 d., Nr.15 (215)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos



ARCHYVAS

2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

 

Karas, kurį Lietuva pralaimėjo

Vitalijus Balkus

Ką mes ten veikiame? Sodiname medelius? Statome mokyklas? Palaikome tvarką? Jei sodiname medelius, tai mums reikalingas kastuvas. Jei statome – mums būtinas kranas. O jei palaikome tvarką, tai bent jau privalome žinoti, kokią ir kieno.

Deja, kaip ant išdegintos Afganistano žemės nenori augti lietuviški ąžuolai, taip ir ant kareiviškų batų atnešta vakariečių kultūra niekuomet netaps sava afganams. Pasaulis matė daug bandymų prievarta diegti svetimą religiją, kultūrą ar gyvenimo būdą. Teko kalbėti su tais, kurie įžengė į Afganistaną dar „ano karo“ metu. Jie irgi statė mokyklas, ligonines, lydėjo kolonas su maistu ir vaistais iki atokiausių vietovių. Teko kalbėti ir su tais, kurie grįžo jau iš „šio karo“.


Socializmo mitai ir tikrovė

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Svarstymai socializmo tema šiandienos pasaulyje yra labai populiarūs. XXI amžiaus pradžioje socializmas lieka viena iš trijų pasaulyje vyraujančių ideologijų. Socializmas pradėjo sparčiai vystytis XIX amžiuje. Nuo 1880 metų socializmo idėjos sparčiai plito Europoje – ypač Prancūzijoje, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Rusijoje ir kitose valstybėse. Kūrėsi įvairios socializmo idėjas propaguojančios partijos. Rusijoje atsirado net kelios tokios krypties politinės jėgos – menševikai, eserai ir bolševikai (pastarieji užėmė kraštutines pozicijas ir ėmė propaguoti brutalaus ir tironiško komunizmo idėjas). XIX amžiaus pabaigoje ir Lietuvoje įsikūrė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Iš pradžių ši partija buvo mažai įtakinga, bet vėliau jos įtaka gerokai sustiprėjo. Prieškario Lietuvoje LSDP buvo viena iš kelių pagrindinių šalies partijų. LSDP lyderiai Steponas Kairys, Augustinas Janulaitis, Vladas Požėla užėmė įtakingas pareigas, aktyviai dalyvavo politinėje veikloje.


Apie ordino įteikimą KGB karininkui

Praėjusią savaitę Konstitucinis Teismas (KT) pradėjo svarstyti grupės Seimo narių prašymą išsiaiškinti, ar kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus nepažeidė Konstitucijos bei kitų įstatymų, ordinu apdovanodamas Rusijos pilietį Vladimirą Jakuniną. Dar 2008-ųjų balandį pateiktame kreipimesi Seimo nariai tvirtino, kad nėra aišku, už kokius nuopelnus V. Jakuninas 2002 metais apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi. Iš dokumentų, pasak Seimo narių, matyti, kad neaiškūs yra ne tik nuopelnai, bet ir teikėjas. Tuomet galiojęs Ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymas numatė, kad užsienio valstybės pilietis negali būti apdovanojamas, jeigu nėra užsienio reikalų ministro pristatymo. Tačiau tarp apdovanojimo dokumentų, esą,  nerastas nei toks pristatymas, nei kokie kiti dokumentai, išskyrus apdovanojimo dekretą. Maža to, kaip pabrėžia Seimo nariai, V. Jakuninas apdovanotas ordinu, kuris tuo metu neegzistavo. Ginčijamo dekreto pasirašymo dieną V. Jakuninas buvo apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi, tačiau tuomet galiojusiame įstatyme Rusijos piliečio gautas garbės ženklas vadinamas ne tokiu pavadinimu ir ne tokiu laipsnio pavadinimu. V. Jakunino apdovanojimo metu įstatymas numatė penkių laipsnių Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino garbės ženklus, kuriems tada dar nebuvo suteikiami jokie pavadinimai, tokie kaip „Komandoro kryžius“. Dekretas, kuriuo apdovanotas V. Jakuninas, pasirašytas 2002 metų birželio 14 d., o įstatymas, kuriame tokie garbės ženklo ir jo laipsnio pavadinimai numatyti, Seime priimtas tik po keturių dienų, o prezidentas V. Adamkus jį pasirašė tik liepos pradžioje. Oficialiai V. Adamkus 2002 metais V. Jakuniną apdovanojo už nuopelnus skatinant Rusijos ir Lietuvos dialogą. Kadenciją baigęs prezidentas yra teigęs, kad ordiną V. Jakuninui įteikė kaip atsaką už tais pačiais metais iš jo gautą Šv. Andrejaus žvaigždę už indėlį į tarptautinio dialogo bei taikos plėtrą.


Didžiojoje Britanijoje darbo ieškančių lietuvių skaičius auga

Kaip paskelbė Didžiosios Britanijos (DB) nacionalinis statistikos biuras (NSB), per metus iki 2010-ųjų birželio leidimus dirbti gavo 18 tūkst. Lietuvos piliečių. Per tą patį laiką iki 2009-ųjų birželio įsidarbinti šioje emigrantų pamėgtoje šalyje siekė 6 tūkst. mažiau  (12 tūkst. lietuvių). Pasak šios statistikos, tiek lietuvių gavo leidimą dirbti DB užsiregistravę Darbuotojų registravimo sistemoje, skirtoje dirbti norintiems emigrantams iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Čekijos, Slovakijos, Vengrijos ir Slovėnijos. Antrajame 2010 metų ketvirtyje leidimai dirbti buvo suteikti 4165 lietuviams. Tuo pačiu metu pernai leidimus dirbti gavo 3595 Lietuvos piliečiai. Pageidaujančių dirbti lenkų skaičius per pastaruosius metus sumažėjo 21 tūkst. žmonių – nuo 70 tūkst. 2009 metais iki 49 tūkst. 2010-aisiais.NSB teigimu, 2009–2010 metais išeiviai iš Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos sudarė 83 proc. žmonių, kuriems buvo suteikti leidimai dirbti. Statistikos duomenimis, iš 2004 metais Europos Sąjungos narėmis tapusių šalių į Jungtinę Karalystę 2009 metais atvyko 52 tūkst. žmonių, arba 35 proc. mažiau nei 2008-aisiais – 80 tūkstančių. Išvykstančių iš DB naujųjų europiečių buvo šiek tiek mažiau nei atvykstančių – 2009 metais iš DB išvyko 47 tūkst. Vidurio ir Rytų Europos piliečių, o 2008 šis skaičius siekė 67 tūkstančius.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija