Po Europą klaidžioja putinizmo šmėkla

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Praėjusį šeštadienį buvo minimos 2001 metų rugsėjo 11-osios teroro aktų, įvykdytų Jungtinėse Amerikos Valstijose, devintosios metinės. Per šiuos teroro aktus žuvo keli tūkstančiai žmonių. Ar išties islamo ekstremistai tokie grėsmingi? Be abejo, islamo ekstremistų grupuotės „Al Qaeda“, HAMAS, Hezbollah ir kitos ekstremistų organizacijos yra galingos ir grėsmingos, bet ar nėra kitų, dar didesnių grėsmių? Pasvarstykime apie rimtas grėsmes, kurias Europai ir net visam pasauliui kelia Rusiją valdantis kriminalinis Kremliaus režimas. Susidaro įspūdis, kad šios grėsmės dažnai sumenkinamos arba sąmoningai nutylimos. Kremlius, „Gazpromo“, „Lukoilo“, kitos galingos energetinės korporacijos, saugumiečių bei „rusų mafijos“ klanai turi didžiulę įtaką visoje Europoje. Beje, su įtakingais Kremliaus pareigūnais bei „Gazpromo“ imperija artimai susiję galingi saugumiečių ir rusų mafijos klanai veikia tarsi didžiulis artimai bendradarbiaujantis tinklas. Beje, būtent Kremlius ir Rusijos žvalgyba remia HAMAS, Hezbollah bei kai kurias kitas islamo ekstremistų grupuotes.

Ir Lietuvoje reiškiasi Kremliaus įtaka – į mūsų šalį dažnai atvyksta Rusijos žvalgybos emisarai generolai V. Jakuninas, R. Marcinkus, verslininkai J. Goldovskis, G. Lučianskis, D. Buriakas ir dar keli su Rusijos žvalgyba artimai susiję įtakingi asmenys.

Rusijoje ir toliau vyksta įnirtinga valdžios ir opozicinių jėgų kova. Rugpjūčio 26 dieną į Chimkų mišką, kuriame, prisidengiant naujo kelio tiesimu, vykdomi didžiuliai kirtimai, atvykusi grupė opozicijos veikėjų užblokavo kelią ir miško kirtėjų buldozeriai negalėjo pravažiuoti. Tada į mišką atvyko OMON būrys. Omonininkai sulaikė žinomą politiką, „Jabloko“ partijos vadovą Sergejų Mitrochiną, „Kairiųjų fronto“ koordinatorių Sergejų Udalcovą, judėjimo „Pirmyn“ lyderį Ilją Budraitskį, opozicijos aktyvistus Konstantiną Kosiakiną, Jurijų Davydovą ir dar kelis asmenis. Visi jie buvo mušami, spardomi, nuvilkti į autobusą ir išvežti į Maskvą.

Neseniai Rusiją sukrėtė žinomo verslininko Dmitrijaus Kozlovskio areštas. Rugsėjo 7 dieną Dagestano milicijos pareigūnai suėmė jį Maskvoje ir išgabeno į Dagestaną, į Derbento miestą. Ten jis buvo sumuštas, marinamas badu, iš jo reikalauta 20 milijonų dolerių. Su grasinimų banga susidūrė ir verslininko brolis S. Kozlovskis. Tik kilus didžiuliam triukšmui, rugsėjo 12 dieną D. Kozlovskis buvo paleistas iš kalėjimo ir grįžo į Maskvą.

Rusijoje įsigalėjusios KGB-FSB struktūros pratęsia savo pirmtakės – carinės ochrankos vykdytą politiką. Vienas iš ochrankos korifėjų buvo žurnalistas, carinės ochrankos agentas Ivanas Manasevičius-Manuilovas. Beje, šis žurnalistas buvo vienas iš kelių falsifikuoto antisemitinio kūrinio – „Siono išminčių protokolų“ autorius. 1902 metais I. Manusevičius-Manuilovas pradėjo vadovauti Paryžiuje veikiančiai ochrankos rezidentūrai. Tais pačiais metais jis pradėjo vadovauti  už ochrankos pinigus įkurtam laikraščiui „Lazevue Russe“. Tai buvo viena iš pirmųjų ochrankos priedangos įmonių užsienyje. 1904 metais I. Manuilovas-Manasevičius nuvyko į Romą, ten praleido kelis mėnesius, užverbavo kelis vertingus agentus. Ochrankos agentu tapo ir būsimasis diktatorius B. Musolinis.

 Nuo šių metų gegužės Lenkijoje prasidėjusios permainos, susijusios su prezidento L. Kačynskio ir didelės grupės įtakingų politikų žūtimi, yra palankios Kremliui. Naujasis prezidentas B. Komorovskis – neryžtinga politinė figūra, priklausoma nuo premjero D. Tusko ir dar kelių su Kremliumi bendradarbiaujančių politinių veikėjų. Tai pastebi ir žymus britų žurnalistas E. Lukas. Jo nuomone, „B. Komorovskis yra gana silpnas prezidentas, pernelyg abejojantis ir priklausomas nuo kitų“. Tiesa, yra daug vilčių, kad 2011 metais vyksiančius Lenkijos parlamento rinkimus laimės žuvusio prezidento L. Kačynskio brolio Jaroslavo Kačynskio vadovaujama „Teisės ir teisingumo“ partija. Tada Lenkijos vidaus ir užsienio politikoje įvyks dideli pokyčiai.

Europos valstybių vadovų ir Kremliaus lyderių santykiai skirtingi. Didžiosios Britanijos premjeras D. Kameronas, Čekijos, Slovakijos, Suomijos vadovai pasižymi ryžtinga pozicija ir nenuolaidžiauja Kremliui, o Italijos premjeras S. Berluskonis, dabartiniai Austrijos, Graikijos, Ispanijos vadovai iš esmės pataikauja V. Putinui ir kitiems Rusiją valdančio režimo lyderiams. Vokietijos vadovai artimai bendradarbiauja su Rusijos valdžia, jų pragmatizmas remiasi ekonominiais išskaičiavimais. Šiandieninėje Europoje vis labiau stiprėja Maskvos–Romos–Berlyno ašis. Šis aljansas ypač kenksmingas mažoms, netoli Rusijos esančioms valstybėms, ypač Baltijos kraštams.

Kremliaus vadus užrūstino Gruzijos valdžia. Gruzijoje su Rusijos žvalgyba susijusioms politinėms struktūroms niekaip nepavyksta įgyti didelės įtakos. Maskvoje gyvenantis ir Gruzijos Teisingumo partijai vadovaujantis KGB pulkininkas I. Georgadzė ir jo šalininkai, į kuriuos Kremlius dėjo daug vilčių, iš esmės prarado bet kokią didesnę įtaką. Iš Gruzijos emigravo nuožmus prezidento M. Saakašvilio priešas, įtakingas politikas, o kadaise buvęs sovietinis prokuroras Š. Natelašvilis. Kitas Gruzijos prezidento oponentas oligarchas B. Patarkacišvilis mirė Londone dar 2008 metais. Gruzijos teisėsauga nori suimti iš Gruzijos pabėgusį oligarchą V. Čchartišvilį, tačiau pastarasis apsigyveno Rusijoje, o šios šalies teisėsauga jo neišduoda.

Gruzijos valdžia uždarė į kalėjimus arba išvijo iš šalies daugumą kriminalinių lyderių. Pastarieji susitelkė Rusijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje ir kitose šalyse. Įdomu pastebėti, kad apie 70 proc. Rusijoje gyvenančių kriminalinių lyderių, vadinamųjų „įteisintų vagių“ (vory v zakonie), sudaro gruzinų mafijos nariai – iš Gruzijos kilę gruzinų, kurdų ir armėnų kilmės asmenys.

Tarp jų išsiskiria negausi, bet įtakinga kasta: kurdų-jezidų kilmės kriminaliniai lyderiai A. Usojanas (Dedas Hasanas), Z. Kalašovas (Šakro), R. Arabulis (Robinzonas) ir dar keli galingi bei su Rusijos valdžios struktūromis susiję autoritetai. Z. Kalašovas šiuo metu atlieka bausmę. Tačiau jį prigriebė ne Rusijos, o Ispanijos teisėsauga. Šių metų vasarą teismas jį nuteisė 7-erių metų įkalinimo bausme už pinigų plovimą ir stambių aferų organizavimą.

Tuo tarpu su valdžiai neįtinkančiais Rusijos verslininkais ir opozicijos veikėjais negailestingai susidorojama. Tai akivaizdžiai liudija FSB pulkininko, advokato M. Trepaškino ir verslininko M. Mirilašvilio pavyzdžiai. Prieš juos buvo sufabrikuotos baudžiamosios bylos. M. Trepaškinas kalėjo 5-erius metus (2003–2008), o Mirilašvilis net 8-erius metus (2001–2009). Šiuo metu Rusijoje dar kali I. Murtazinas ir šeši žurnalistai.

 Per pastarąjį dešimtmetį Federalinė saugumo tarnyba virto bene galingiausia institucija, kurios darbuotojai iš esmės nebaudžiami net už stambius nusikaltimus. Tiesa, pasitaiko ir išimčių – per pastaruosius kelerius metus buvo suimti šie FSB pareigūnai: generolas A. Bulbovas, pulkininkas S. Naumovas, generolė N. Klimova. Generolai įkliuvo dėl aferų organizavimo, o pulkininkas S. Naumovas dėl reketo. Šiuo metu vyksta A. Bulbovo ir S. Naumovo teismo procesai, o 2006 metų lapkritį suimta FSB generolė N. Klimova 2009 metais nuteista devynerių metų įkalinimo bausme.

Pastaruoju metu įtakingi Rusijos diplomatai skelbia propagandinius pareiškimus, kuriais siekiama suklaidinti visuomenę. Štai Rusijos atstovas prie NATO Dmitrijus Rogozinas pareiškė: „Baltijos ir Rytų Europos šalys nori supriešinti Rusiją ir NATO“. Tai vienas iš pavyzdžių, kaip Rusijos diplomatai vykdo klastingą politiką, ir stengiasi skaldyti NATO valstybes.

Rusija atsidūrė kryžkelėje. Demokratinės vertybės ir pažangūs pasiekimai – visa tai, kas buvo sukurta Rusijoje 1991–1999 metais, buvo negailestingai sugriauta nuo 2000 metų, prasidėjus KGB-FSB valdymo erai. Per pastarąjį dešimtmetį Rusija pasuko totalitarizmo keliu, visiškai panaikinti gubernatorių ir autonominių respublikų prezidentų rinkimai, rinkimai į Dūmą ir savivaldos tarybas atvirai klastojami, valdžiai neparankūs žurnalistai, verslininkai ir opozicijos veikėjai žudomi, uždaromi į kalėjimus bei psichiatrijos ligonines arba mušami, bauginami, naikinamas jų turtas. Putinizmas – modernus fašizmo variantas, propaguojantis smurtą ir ksenofobiją (priešiškomis paskelbtos ištisos tautos – gruzinai, čečėnai, ingušai. Nuo 2005 metų juodintas Lenkijos prezidentas L. Kačynskis, melagingos propagandinės kampanijos vykdytos ir prieš Gruzijos prezidentą M. Saakašvilį, Estijos vadovus, Didžiosios Britanijos premjeras G. Brauną). Rusijos žvalgyba užsienyje kuria ir slaptas nusikalstamas organizacijas, kurių tikslas – vykdyti ardomąją veiklą, organizuoti neramumus bei platinti prokremlišką propagandą (ryškus to pavyzdys – Estijoje veikianti „Nočnoj dozor“ organizacija, kurios kuopelių yra ne tik didesniuose miestuose, bet ir provincijoje). Europoje didelę įtaką įgijo su Kremliumi susiję Rusijos energetikos koncernai, kai kuriose žemyno šalyse labai sustiprėjo prokremliškų vietos politikų ir bankininkų įtaka. Tokie Kremliui palankūs veikėjai teigia, kad padėtis Rusijoje jau keičiasi į gera, o dabartinė Rusijos užsienio politika vis lankstesnė ir atviresnė.

Tačiau visos tokios kalbos tėra melagingi prasimanymai. Padėtį Rusijoje išsamiai nagrinėjantis filosofas, tarptautinio Pilietinių teisių fondo direktorius A. Goldfarbas teigia: „Saugumiečių klanų ryšius tvirtinantys klijai yra Putino antivakarietiška ir antidemokratinė politika. Kol tokia politika dominuos, išliks trintis su Vakarų pasauliu. Tie, kurie teigia, kad dabartiniai Rusijos vadovai geranoriški, yra naivūs arba Kremliui parsidavę asmenys“. Deja, kai kurie Lietuvos pareigūnai bendradarbiauja su Rusijos FSB pareigūnais, teigia, kad nori prisidėti prie kovos su Šiaurės Kaukaze veikiančiais partizanais ir jų galimais bendrininkais Lietuvoje. Ingušijoje, Čečėnijoje ir kitose Šiaurės Kaukazo respublikose veikiantys partizanų būriai kovoja su okupantais, siekia laisvės, nori įkurti nepriklausomas valstybes. O juk kadaise ir Lietuvos partizanai kovojo su okupantais, su jiems talkinusiais „raudonaisiais stribais“. Nejaugi taip greitai pamiršome savo istoriją? Juk Rusija tebėra imperija, tautų kalėjimas, kuriame stengiamasi prievarta išlaikyti kadaise užgrobtas žemes. Rusiją valdantis fašistinis režimas organizuoja žiaurias represijas prieš ingušų, čečėnų, lezginų tautas, prieš opozicijos aktyvistus ir žurnalistus. Štai per dešimtmetį nuo 2000 metų Rusijoje nužudyta daugiau kaip 100 žurnalistų, tik maža dalis šių nusikaltimų ištirta. Šiaurės Kaukaze veikia galingi partizanų būriai, bet pastaruoju metu partizanų grupės atsiranda ir kituose regionuose – Baškirijoje, Pavolgyje, Primorjės srityje. Štai ką apie dabartinę padėtį Rusijoje mano žymus filosofas ir sociologas D. Dubrovskis: „Rusijoje šiuo metu jaučiamas tikras sąstingis, tarsi brežnevizmo periodą primenantys laikai. Žinoma, Putino režimas kur kas labiau klastingas ir rafinuotas, sakyčiau, primenantis kadaise Italiją valdžiusį Musolinio režimą. Valstybės valdyme dominuoja melu ir smurtu pagrįsta valdymo strategija, ir visuomenėje jau dominuoja jėgos kultas. Kai kuriose Rusijos regionuose vyksta tikras organizuoto nusikalstamumo struktūrų renesansas. Kriminaliniai klanai, kaip ir Brežnevo valdymo metu, įgyja didžiulę įtaką kai kuriuose regionuose. Nauja tai, kad šios šešėlinės struktūros susilieja su įtakingais oficialių teisėsaugos struktūrų – FSB ir milicijos klanais, dalijasi įtakos sferomis ir iš esmės veikia bendrai, derindami veiksmus tarpusavyje. Tokia šiandieninė Rusija, kurioje klesti gaujos ir įsigalėjo kriminalo valdžia“. Dabartinės Rusijos valdžios lyderiai, energetikos korporacijų vadovai ir su jais susiję rusų mafijos vadeivos bando pavergti Europą. Jie veikia ne vieni, o glaudžiai bendradarbiaudami su parsidavusiais Vakarų politikais ir bankininkais. V. Putinas, I. Sečinas ir kiti Kremliaus vadai nuskurdino šalį, sukėlė karus ir visiškai apribojo demokratines laisves. Priespaudos jungą jie bando primesti ir Europai, ypač skurdesnėms ir labiau korumpuotoms valstybėms – Bulgarijai, Rumunijai, Ukrainai, Latvijai, Lietuvai. Šioje situacijoje reikia ryžtingai nusiteikusių patriotiškų politikų, visuomenės veikėjų, žurnalistų ir visų savo šalių likimams neabejingų piliečių susitelkimo ir ryžto apginti savo valstybių nacionalinius interesus. Popiežius Jonas Paulius II kadaise rašė: „Viso pasaulio žmonių aš prašau: tapkite gyvenimo pranašais. Būkite tokie savo žodžiais ar darbais, sukilkite prieš savanaudiškumo civilizaciją, kuri dažnai žmogaus asmenį laiko ne tikslu, o veikiau priemone, aukoja jo jausmus ir orumą dėl paprasčiausio pelno. Privalome ieškoti svarbių problemų sprendimų, kad daugiau nebūtų taip, kad vienas šalia kito gyventų badaujantys ir turtuoliai, visiški skurdžiai ir labai turtingi. Žmonija negali toleruoti tokio neteisingumo, tokių skurdo ir turto kontrastų“.

© 2010 „XXI amžius“