„XXI amžiaus“ priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2010 m. spalio 20 d., Nr.18 (218)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

Posovietinės erdvės perspektyvos

Giedrius Grabauskas-Karoblis

1990 metų rudenį Sovietų Sąjunga jau braškėjo per visas siūles, o 1991 metų rudenį galutinai suiro. Tada susikūrė dvylika buvusių sovietinių respublikų vienijanti Nepriklausomų Valstybių Sandrauga (NVS). Į šį bloką neįsijungė tik Baltijos kraštai – Lietuva, Latvija ir Estija. NVS blokas per du dešimtmečius smarkiai kito ir pastaruoju metu virto formaliu ir neįtakingu bloku. Posovietinėje erdvėje didelę įtaką išlaiko Rusija. Lietuva vis dar yra smarkiai veikiama Rusijos ekonominių ir politinių struktūrų. „Gazpromo“ ir „Lukoil“ korporacijų įtaka Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį tolydžio didėja, o šių korporacijų dukterinės įmonės finansuoja įtakingus Lietuvos politikus ir pareigūnus. Rusijos agentų tinklai yra įsigalėję tiek Lietuvoje, tiek kaimyninėje Latvijoje.

Rusijos grįžimas link totalitarizmo prasidėjo prieš vienuolika metų. Po 1999 metų rugsėjo mėnesį įvykusių kelių gyvenamųjų namų sprogdinimų, prasidėjo antrasis Čečėnijos karas. Egzistuoja įtikinama versija, grindžiama ir konkrečiais faktais bei liudininkų parodymais, kad šiuos sprogdinimus organizavo FSB pareigūnai. 1999 metų rudenį V. Putinas ir Piterio čekistų klanas pradėjo staigų žygį į valdžios olimpą. Dabartinio valdančiojo režimo lyderiai – V. Putinas ir I. Sečinas, pagrindinis Kremliaus ideologas V. Surkovas ir kiti įtakingi ideologai A. Duginas, V. Nikonovas, G. Pavlovskis formuoja Rusijos imperialistinės strategijos kryptis, o oligarchai R. Abramovičius, O. Deripaska, S. Pugačiovas, A. Usmanovas, I. Machmudovas, M. Rachimkulovas, S. Kerimovas, G. Timčenka ir kiti bei „Gazpromo“ ir „Lukoil“ korporacijos yra Kremliaus režimo finansiniai ramsčiai.

Šių metų kovo mėnesį Rusijoje paskelbtas opozicijos veikėjų ir žymių intelektualų, kultūros ir meno veikėjų kreipimasis „Putin dolžen uiti“ (Putinas turi išeiti). Šio kreipimosi autorius – žymus žurnalistas ir rašytojas A. Piontkovskis. Internete po šiuo kreipimosi tekstu jau surinkta daugiau kaip 60 tūkstančių parašų. Šį kreipimąsi pasirašė žymi disidentė J. Boner, disidentas, rašytojas V. Bukovskis, žurnalistas V. Kara-Murza, šachmatų didmeistris, vienas iš pagrindinių opozicijos lyderių G. Kasparovas, rašytojas Z. Prilepinas, generolas A. Kandaurovas, filosofas G. Džemalis, žmogaus teisių gynėja, istorikė F. Bairamova, profsąjungų aktyvistas S. Zacharkinas, istorikas M. Soloninas ir dar daug Rusijoje ir už jos ribų žinomų žmonių. Kreipimosi tekste teigiama: „Rusijos piliečiai! Suprasdami, kad dėl valdančiosios viršūnės mūsų šalis atsidūrė istorinėje aklavietėje, nusprendėme paskelbti šį kreipimąsi. Esame įsitikinę, kad Rusiją griaunanti visuomeninė-politinė konstrukcija turi architektą, globėją ir vykdytoją. Jo vardas – Vladimiras Putinas. Esame įsitikinę, kad Rusijoje neįmanomos jokios pažangios reformos, kol Putinas išlaiko didžiulę realią valdžią šalyje. Jei buvo teigiama, kad Jelcino laikais Rusija buvo parklupdyta ant kelių, tai Putinas ir jo opričnikai mūsų šalį paguldė į purvyną. Tai purvas, kuriame valdžia skandina žmogaus teises ir pilietines laisves. Tai totalinės korupcijos ir vagysčių purvas, kurio ištakos glūdi pačiose valdžios viršūnėse. Be Putino pagalbos negalėtų egzistuoti nei Kremliui artimų milijardierių – Abramovičiaus, Timčenkos, Usmanovo, Kovalčiukų, Rutenbergų finansinės imperijos, nei parazituojančios valstybinės korporacijos – šios Rusijos ekonomikos „juodosios skylės“. Švietimo ir mokslo sistemos, atiduotos tvarkyti vertelgoms iš „Ozero“ kooperatyvo, nuosmukis pasiekė tokį lygį, kad Rusijos mokslo įžymybėms oficialiai priskiriami tokie veikėjai, kaip Petrikas ir Gryzlovas. Akivaizdu, kad Putinas savanoriškai neatsisakys valdžios. Putino klanas bet kuriuo metu gali imtis masinių ir žiaurių represijų. Kreipiamės į teisėsaugos pareigūnus ir kariškius – neikite prieš savo tautą, nevykdykite nusikalstamos valdžios įsakymu, jei jie pasiųs jus žudyti vardan to, kad valdžioje išliktų Putinas, Sečinas, Deripaska ir visas šis kleptokratų klanas. Išsilaisvinimas nuo putinizmo – pirmas būtinas žingsnis link laisvos Rusijos atkūrimo.“

Kol kas Rusijoje dažnai skamba valdančiojo režimo atstovų reakcingi šūkiai ir grėsmingi pareiškimai. Štai vienas iš pagrindinių Kremliaus ideologų, artimas I. Sečino bendražygis A. Duginas teigia: „Tokių asmenų, kurie priešinasi Putinui, mūsų šalyje nedaug. Jei tokių atsiranda, tai psichiškai nesveiki asmenys, juos reikia uždaryti į psichiatrines ligonines ir gydyti“. Vienas pagrindinių V. Putino asmenybės kulto propaguotojų A. Duginas palaiko ryšius su M. Renuf ir kai kuriais kitais Vakaruose gyvenančiais antisemitinių pažiūrų intelektualais.

Vidurinės Azijos regiono valstybėse padėtis labai nevienoda. Kazachstanas yra ekonomiškai stipriausia regiono valstybė.

Kazachstane yra ir daugiausia milijardierių, palyginti su kitomis Vidurinės Azijos respublikomis. Įdomu pastebėti, kad jų gretose tik vienas kitas kazachas, o dauguma milijardierių – uzbekai, korėjiečiai ir žydai. Į turtingiausių Kazachstano žmonių sąrašą patenka prezidento N. Nazarbajevo duktė D. Kulibajeva, žentas T. Kulibajevas, žydų kilmės verslininkai M. Šodijevas, A. Ibragimovas, V. Maškevičius, korėjietis V. Kimas ir kiti įtakingi magnatai, valdantys naftos, dujų verslo ir metalų gavybos koncernus. Uzbekija palaipsniui sprūsta iš Rusijos įtakos sferos. Per pastaruosius kelerius metus Uzbekijoje juntama vis didesnė Kinijos ir Turkijos įtaka. Kirgizija atsilaikė po šį pavasarį vykusių staigių permainų – revoliucijos ir po to prasidėjusių etninių žudynių ir pogromų. Laikinoji prezidentė R. Otunbajeva ir jos bendražygiai sugebėjo išvengti pilietinio karo.

Rusijoje vyksta ir kai kurie specifiniai procesai. Per pastarąjį dešimtmetį čia vis labiau įsigali galingos totalitarinės sektos. Žymus religijotyros specialistas, profesorius  Aleksandras Dvorkinas teigia, kad Rusijai totalitarinės sektos kelia itin didelį pavojų. Šių sektų veiklą remia kai kurie oligarchai ir įtakingi valdžios pareigūnai. 2005 metų pavasarį buvo suimtas A. Dvorkinas, į Penzos sritį nuvykęs skaityti paskaitos apie sektų grėsmes. Jo suimti atvyko visas OMON būrys, pareigūnai jį mušė ir išvežė į areštinę. Po paros A. Dvorkinas buvo išlaisvintas. Paaiškėjo, kad jo suėmimą organizavo su scientologų sekta susiję įtakingi pareigūnai.

Didėjanti Kinijos įtaka juntama tiek Rusijoje, tiek kitose buvusiose posovietinės erdvės šalyse – Kazachstane, Kirgizijoje, Uzbekijoje, Armėnijoje. Štai Kirgizijoje susikryžiavo JAV ir Rusijos interesai. Tačiau ne veltui sakoma, kad ten, kur du pešasi, laimi trečias. Kinijos ekonominė ir politinė įtaka Kirgizijoje vis ryškesnė. Kazachstano valdžios pareigūnai ir įtakingi verslininkai irgi linksta į Kinijos pusę, nes kontraktai su Kinija jiems itin naudingi. Kinai per pastaruosius kelerius metus Armėnijoje įkūrė kelis prekybos tinklus, investuoja į tekstilės ir metalo apdirbimo pramonę.

Rusija žengė didžiulį žingsnį atgal – tarsi į XIX amžių. 1910 metais Rusijos imperijoje buvo didelis skurdas. Pagal skurdo lygį padėtis tiek tuometinėje, tiek šiandieninėje Rusijoje labai panaši. Tačiau XX amžiaus pradžioje demokratijos lygis buvo kur kas aukštesnis – tuomet Valstybės dūmoje buvo daug opozicijos atstovų – kadetų, eserų, menševikų, bolševikų. Tada buvo ir kur kas didesnė susirinkimų laisvė. Dabartinėje valstybės Dūmoje opozicijos atstovų yra tik vienetai, o susirinkimų laisvė griežtai ribojama. Kai kurie ir pastarojo meto procesai primena niūrų carizmo periodą, kai dar XIX amžiuje galiojo atvirai diskriminaciniai įstatymai. Iki 1880 metų Rusijoje egzistavo vadinamoji „sėslumo riba“ – kai kuriose šalies regionuose nebuvo leidžiama apsigyventi žydų kilmės asmenims. Nuo šio rudens panašus įstatymas vėl Rusijoje galioja, tik šį kartą diskriminuojami kaukaziečiai. Kai kuriuose Rusijos regionuose norintys apsigyventi kaukaziečiai turi gauti specialius leidimus. Šių leidimų faktiškai neįmanoma gauti – nebent už didelius piningus. Taigi, įteisinama diskriminacija tautiniu pagrindu ir atveriama aukso gysla valdininkams pasipelnyti.

Posovietinės erdvės šalyse padėtis labai skirtinga. Per pastaruosius 6–7 metus didelę pažangą pasiekė Gruzija ir Moldova. Šiose valstybėse įvyko ryškios demokratinės permainos. Žvelgiant į demokratinių laisvių ir ekonomikos raidą, Estija yra neabejotina posovietinės erdvės lyderė. Latvija 2005–2009 metais susidūrė su didžiuliais ekonominiais sunkumais, tačiau šiais metais valstybėje jau regimi ekonominio atsigavimo ženklai. Lietuvoje pastarieji keleri metai – tai ekonominio ir politinio nuosmukio metai. Ir prie šio nuosmukio įsigalėjimo daug prisidėjo korumpuoti Lietuvos politikai, oligarchai ir juos remiantys Rusijos kriminalinių ir kagėbistinių klanų lyderiai.

Posovietinė erdvė patenka į kelias geopolitinės įtakos zonas. Pirmiausia, visose šios erdvės valstybėse juntama Rusijos įtaka. Tačiau kai kuriose šalyse ši įtaka didžiulė, kai kuriose – kiek mažesnė, o Gruzijoje ir Estijoje – visai nedidelė. JAV ir kitos Vakarų šalys daro nemažą įtaką Gruzijai, Estijai, Moldovai, Kazachstanui, o kitose šalyse Vakarų valstybių įtaka gerokai mažesnė. Turkija daro didelę įtaką Gruzijai, Azerbaidžanui, Rusijos pietiniams pakraščiams, Uzbekijai, Moldovai. Kinijos įtaka per pastaruosius penkerius metus didėjo visoje posovietinėje erdvėje, o ypač – Rusijos Tolimųjų Rytų ir Rytų Sibiro regionuose, Kirgizijoje, Uzbekijoje, Kazachstane. Turkijos filosofas Adnanas Oktaras teigia, kad per artimiausią dešimtmetį gali susidaryti  valstybių blokas, į kurį susijungs Vidurinės Azijos respublikos, Azerbaidžanas, Albanija, Bosnija ir Hercegovina. Tokios prognozės gali ir neišsipildyti, tačiau aišku, kad per artimiausią dešimtmetį posovietinės erdvės šalyse įvyks daug lemtingų permainų.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija