„XXI amžiaus“ priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2010 m. spalio 20 d., Nr.18 (218)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

Pagerbti Žalgirio mūšio jubiliejinės inscenizacijos organizatoriai ir dalyviai

Medalis „Žalgirio mūšiui 600“

Krašto apsaugos ministrė
Rasa Juknevičienė su
inscenizacijos kūrėjais Kauno
įgulos karininkų ramovėje
Giedrės MAKSIMOVIČ nuotrauka

Spalio 15 dieną istorinėje Kauno įgulos karininkų ramovėje buvo pagerbti Žalgirio mūšio jubiliejinės inscenizacijos, šią vasarą surengtos Lenkijoje, organizatoriai ir dalyviai. Jiems už puikų atstovavimą Lietuvai Didžiojo Pergalės mūšio inscenizacijoje krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė įteikė padėkas ir simbolinius medalius „Žalgirio mūšiui 600“.

Rengiant inscenizaciją dalyvavo didelis būrys menininkų, valstybės institucijų, muziejų atstovų, istorikų, archeologų, viduramžių riterių klubų. Jų darbo ir pastangų dėka į Žalgirio mūšį buvo iškilmingai išlydėta raita Vytauto, vilkinčio autentiška apranga, kariauna, mūšio lauke vyko aršios narsių riterių kovos, o lietuvių stovykla, kurioje virė viduramžių gyvenimas, buvo gausiai lankoma ir tapo vienu iš populiariausių pažintinių objektų Žalgirio mūšio lauke.

Žalgirio mūšio 600-osioms metinėms paminėti surengta inscenizacija vyko Lenkijoje liepos 17 dieną istoriniame Griunvaldo lauke. Pirmą kartą šio mūšio inscenizacijos istorijoje Vytauto Didžiojo vaidmenį atliko Lietuvos atstovas – kariuomenės karininkas majoras Donatas Mazurkevičius. Vytauto Didžiojo artimiausią palydą sudarė du raiteliai – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Raitosios kuopos patruliai.

Vytautas Didysis kartu su vėliavnešiais į kovos lauką vedė riterius iš Trakų pilies brolijos „Viduramžių pasiuntiniai“, Kauno istorijos klubo, taip pat gyvosios istorijos klubų „Gvardija“, „Varingis“. Žalgirio mūšio inscenizacijoje kovėsi ir Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai, vilkintys atkurtomis XIV amžiaus Lietuvos didžiosios kunigaikštystės karių uniformomis.

Trakų pilies brolijos „Viduramžių pasiuntiniai“ ginklakaliai Vytautui Didžiajam nukalė šarvus, sveriančius beveik 30 kilogramų. Karvedžio žirgui Edenui buvo padirbintas viduramžių konstrukcijos balnas, puoštas kalinėto žalvario ornamentais.

Inscenizacijos metu atskiroje viduramžių stovykloje buvo įsikūrę Lietuvos atstovai – iš viso daugiau nei 100 žmonių, – riteriai, jų pagalbininkai, amatininkai. Kad stovyklos gyvenimas atgimtų toks, koks buvo prie šešis šimtmečius, daug darbo įdėjo eksperimentinės archeologijos klubas „Pajauta“, Kernavės muziejus, apavo restauratoriai ir rekonstruktoriai, kt. Jų dėka dalyviai gyveno viduramžių laikotarpio stilistikos palapinėse, patys ruošė valgį, naudodami tik viduramžių rakandus, patys tvarkė ginklus ir visą laiką vilkėjo viduramžių aprangą.

*  *  *

Žalgirio mūšio inscenizacijos Lenkijoje pradėtos rengti nuo 1998 metų. Inscenizacijos sutraukia apie šimtą tūkstančių žiūrovų, jose dalyvauja riteriai iš visos Europos. Riterių būrys iš Lietuvos inscenizacijos kovose dalyvauja nuo 2004 metų. Nuo 2008-ųjų Žalgirio mūšio inscenizacijoje dalyvauja ir Garbės sargybos kuopos kariai.

1410 m. liepos 15 dieną laimėtas Žalgirio mūšis – vienas didžiausių ir reikšmingiausių mūšių. Vytauto ir Jogailos vadovaujama jungtinė Lietuvos didžiosios kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės kariuomenė sumušė Kryžiuočių ordiną ir sustabdė du šimtus metų trukusią agresiją į Rytus. Dėl šios pergalės buvo nustota puldinėti ir grobstyti Lietuvos kunigaikštystės žemes. Pergalingas Žalgirio mūšis – Lietuvos istorinis pasididžiavimas, įvykis, sustiprinęs ir iškėlęs Lietuvos autoritetą tarp Europos ir Azijos valstybių.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija