„XXI amžiaus“ priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2010 m. spalio 20 d., Nr.18 (218)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

Nobelio taikos premija – Kinijos disidentui

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Kinijos disidentas, rašytojas
ir publicistas Liu Xiaobo

Spalio 8 dieną Norvegijos sostinėje Osle paskelbta, kad šių metų Nobelio taikos premija paskirta Kinijos disidentui, rašytojui ir publicistui Liu Xiaobo. Teigiama, kad premija jam paskirta „už ilgametę kovą, ginant pagrindines žmogaus teises Kinijoje“. Šiuo metu 54 metų disidentas yra kalinamas Kinijos šiaurėje esančiame kalėjime.  

Liu Xiaobo gimė 1955 metų gruodžio 28 dieną Kinijos šiaurėje, Čangčuno mieste. Jo tėvas buvo universiteto profesorius, patyręs nuožmius persekiojimus „kultūrinės revoliucijos“ metu. 1969 metais jis buvo suimtas, du mėnesius praleido kalėjime, paskui su šeima ištremtas į Vidinės Mongolijos sritį. Čia jie gyveno kelerius metus, kol 1973 metais buvo leista grįžti į Čangčuną. Liu Xiaobo nuo 17 metų pradėjo dirbti: kirto miškus, dirbo statybose, vėliau žemės ūkio srityje. 1976 metais Liu Xiaobo įstojo į Girino universitetą, bet po metų buvo pašalintas. 1978 metais jam vis dėlto buvo leista tęsti mokslus. 1982 metais būsimasis disidentas baigė Girino universitetą ir tapo diplomuotu filologu. Studijas tęsė Pekine, 1984 metais jam buvo suteiktas magistro laipsnis. Nuo 1984 metų rudens pradėjo dirbti filologijos dėstytoju, o nuo 1985 metų įsitraukė į disidentinę veiklą: rinko duomenis apie žmogaus teisių pažeidimus, platino antikomunistinę literatūrą. 1986 metais Liu Xiaobo buvo kelis kartus suimtas, o 1987 metais atleistas iš darbo už interviu Honkongo laikraščiams. Šiuose interviu jis pareiškė, kad komunistinė santvarka stabdo Kinijos vystymosi raidą, o žmogaus teisės yra nuolat pažeidžiamos. 1988 metų lapkritį Liu Xiaobo išvyko į JAV, o 1989 metų vasarį apsigyveno Norvegijoje. 1989 metų birželio pradžioje jis grįžo į Kiniją ir dalyvavo Tiananmenio įvykiuose (vienoje pagrindinių Pekino aikščių vyko masiniai studentų ir juos remiančių disidentų protestai prieš komunistinę valdžią, buvo reikalaujama demokratinių reformų. Nemaža dalis protestuotojų buvo sušaudyta, kiti įkalinti). Liu Xiaobo buvo suimtas ir įkalintas, iš kalėjimo paleistas tik 1991 metų sausio mėnesį. 1995 metais Liu Xiaobo vėl suimtas ir kalinamas šešis mėnesius. Laisvėje jam teko būti neilgai, nes po kelių mėnesių – 1996 metų kovą – rašytojas vėl suimamas ir kalinamas daugiau kaip trejus metus. Ir vėliau komunistinio saugumo atstovai Liu Xiaobo namuose nuolat vykdė kratas, o 2004 metų birželio mėnesį rašytojas buvo areštuotas ir kalėjime praleido du mėnesius. 2008 metų lapkričio mėnesį Liu Xiaobo parengė kreipimąsi „Chartiją-08“, kurioje reikalaujama pradėti vykdyti demokratines reformas Kinijoje. Šio kreipimosi tekstas, po kuriuo pasirašė 23 intelektualai, buvo paskelbtas gruodžio pradžioje. Po kelių dienų, 2008 metų gruodžio 8 dieną, Liu Xiaobo vėl suimamas. 2009 metų gruodžio mėnesį teismas jį nuteisė 11 metų įkalinimo bausme.

Liu Xiaobo daug metų kovojo ir už tikinčiųjų, ir už komunistinės Kinijos valdžios nuožmiai persekiojamų tibetiečių teises. Nors per pastarąjį dešimtmetį Kinijoje jau nevykdomos tokios žiaurios represijos prieš tikinčiuosius, kokios buvo vykdomos 1960–1980 metais, tačiau įvairių religijų tikintieji – budistai, konfucionizmo pasekėjai, daosistai, įvairių konfesijų krikščionys – yra persekiojami. Ypač persekiojami katalikai ir daosistai. Liu Xiaobo rinkdavo duomenis apie tikinčiųjų persekiojimus, juos perduodavo į užsienį.

Dar šių metų kovo mėnesį Tibeto dvasinis lyderis ir šios šalies vyriausybės emigracijoje vadovas Dalai Lama, buvęs Čekijos prezidentas Vaclavas Havelas, žymus Prancūzijos filosofas ir rašytojas Andre Gliuksmanas, žymus Pietų Afrikos Respublikos žmogaus teisių gynėjas, Anglikonų Bažnyčios Keiptauno arkivyskupas Desmondas Tutu (1984 metų Nobelio taikos premijos laureatas) pasiūlė Liu Xiaobo kandidatūrą Nobelio taikos premijai. Kai paaiškėjo, kad Nobelio premija paskirta žymiam kinų disidentui, kilo didžiulis komunistinės Kinijos valdžios pasipiktinimas. Kai kurie aukšto rango pareigūnai pareiškė, kad Liu Xiaobo apdovanojimas prieštarauja patiems Nobelio taikos premijos principams, nes neva šis disidentas kovojo prieš Kinijoje egzistuojančią santvarką ir kurstė neramumus. Įdomu pastebėti tai, kad oficialiojoje komunistinės Kinijos žiniasklaidoje apie Liu Xiaobo paskirtą Nobelio premiją apskritai nerašoma. Žinios apie tai pasirodė tik negausioje pogrindinėje spaudoje. Liu Xiaobo žmonai Liu Sia spalio 12 dieną buvo leista aplankyti savo vyrą kalėjime. Tačiau jau spalio 14 dieną Liu Sia atžvilgiu imtasi represijų – jai skirtas namų areštas, o jos telefonas atjungtas. Taivanyje, kuriame egzistuoja demokratinė santvarka, žinia apie tai, kad Liu Xiaobo buvo paskirta Nobelio taikos premija, sukėlė tikrą džiugesio audrą. Vyko kelios didžiulės demonstracijos, paskelbta apie tai, kad bus kuriamas dokumentinis filmas apie šį disidentą.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija