„XXI amžiaus“ priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2010 m. gruodžio 22 d., Nr.22 (222)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos



ARCHYVAS

2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

 

2010-ieji – paslapčių atskleidimo metai

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Šiais metais daug valstybinių paslapčių atskleidė interneto svetainė „WikiLeaks“. Tačiau dalis paslapčių paaiškėjo kitais kanalais – tai ir įdomūs faktai dėl Sirijos valdžios ir kai kurių vakariečių politikų ir verslo magnatų ryšių, faktai apie Rusijos vadovų V. Putino ir I. Sečino bei jiems artimo oligarcho kontroliuojamos stambios naftos verslo bendrovės „Gunvor“ ryšius su Šveicarijoje gyvenančio amerikiečių kilmės verslo magnato Marko Ričo valdoma korporacija „Glencor“. Šių metų rudenį galutinai įrodyti ir Italijos premjero S. Berluskonio ryšiai su mafija.


Mirė JAV diplomatijos veteranas

Žymus JAV diplomatas Ričardas Holbrukas

Gruodžio 13 dieną, eidamas 70-uosius metus, mirė JAV specialusis pasiuntinys Afganistane ir Pakistane Ričardas Holbrukas (Richard Holbrooke). Specialusis įgaliotinis konfliktams spręsti R. Holbrukas, pelnęs gabaus diplomato ir atkaklaus derybininko reputaciją, bene labiausiai žinomas kaip 1995-aisiais pasirašyto Deitono taikos susitarimo, užbaigusio pusketvirtų trukusį karą Bosnijoje ir Hercegovinoje, autorius. Jis įtikinėjo buvusios Jugoslavijos nacionalistų lyderius, kol 1995 metų lapkritį, po NATO smūgių iš oro serbų pajėgoms, Deitone Ohajuje pasiekė taikos susitarimą. Deitono susitarimas buvo dažnai kritikuojamas, bet jis neleido subyrėti netvirtai Bosnijos valstybei, nors įtampa tarp jos bendruomenių išliko. Paskirtam JAV specialiuoju pasiuntiniu Afganistane R. Holbrukui buvo patikėta įtikinti Kabulą ir Islamabadą bendromis jėgomis kovoti su Al Qaedos ir Talibano kovotojais, veikiančiais Afganistane ir Pakistane. Aukščiausi amerikiečių pareigūnai gedėjo amžinybėn išėjusio JAV specialiojo pasiuntinio Afganistane ir Pakistane diplomatijos veterano, išgelbėjusio tūkstančius gyvybių, bet nespėjusio iki galo įgyvendinti savo paskutinės misijos. Mirusio  JAV specialiojo pasiuntinio Afganistane ir Pakistane R. Holbruko paskutiniai žodžiai, kuriuos jis ištarė vežamas operuoti buvo griežti ir aiškūs: „Turite sustabdyti karą Afganistane.“ JAV diplomatijos veterano R. Holbruko gyvybė užgeso pirmadienį aortos operacijos metu.


Lenkų politikai „susirūpinę“

Lenkijos Seimo užsienio reikalų ir Ryšių su lenkais užsienyje komitetai penktadienį pareiškė susirūpinimą dėl Lietuvos planų taisyti švietimo įstatymus. Pataisos esą kelia grėsmę, jog padėtis tautinių mažumų mokyklose, taip pat ir lenkiškose, pablogės. Abiejų Lenkijos parlamento komitetų nariai žurnalistams sakė, kad siūlomos pataisos „žymiai pablogintų lenkų padėtį Lietuvoje“. Jie teigė, kad naujasis įstatymas prieštarauja Europoje plačiai taikomam principui, jog įgytos teisės nėra panaikinamos.


Gruzijos parlamentas apie Sausio 13-ąją

Penktadienį Gruzijos parlamentas priėmė rezoliuciją, skirtą dvidešimtosioms Sausio 13-osios metinėms, ir pakvietė Sovietų Sąjungos teisių tęsėją Rusiją padėti mūsų valstybei ištirti šio išpuolio aplinkybes bei nubausti kaltuosius. Priimtame dokumente pažymima, kad sovietų daliniai 1991 m. sausio 13 dieną panaudojo jėgą prieš taikius civilius gyventojus, o  šį neteisėtą aktą pasmerkė visos tarptautinės bendruomenės. Rezoliucijoje taip pat teigiama, jog Sausio 13-osios įvykiai traktuojami kaip agresijos aktas prieš Lietuvos valstybę, tačiau iki šiol nėra nubausti visi jo kaltininkai. Gruzijos parlamentas nutarė pareikšti solidarumą su Lietuva ir užtikrino, kad nė vienas Sausio 13-osios kaltininkas, norėdamas išvengti atsakomybės, neturės galimybės pasislėpti Gruzijos teritorijoje.


Rusiją krečia korupcijos skandalai ir etniniai neramumai

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Padėtis Rusijoje vis labiau kaista – nuo gruodžio 11 dienos Maskvoje ir kituose miestuose prasidėjo susirėmimai tarp slavų kilmės žmonių ir kaukaziečių. Gruodžio 11 dieną Maskvoje per susirėmimus sužeisti 36 žmonės, Peterburge – devyni žmonės, dar keturi sužeisti per susirėmimus Samaroje. Tą pačią dieną padegtos Maskvos srityje esančios dvi kaukaziečių valdomos kavinės. Gruodžio 11 dieną Maskvoje milicijos ir specialiųjų pajėgų preigūnai suėmė per 1300 žmonių – tiek slavų, tiek kaukaziečių. Gruodžio 12–13 dienomis sužeisti dar 43 žmonės. Paaiškėjo, kad masinius neramumus kurstė  prokremliško jaunimo judėjimo „Naši“ nariai, tarp jų ir faktinis „Naši“ judėjimo lyderis V. Jekimenka. Prie susirėmimų kurstymo prisidėjo ir pogrindinio, bet faktiškai valdžios remiamo fašistų klano lyderis N. Diomuškinas.


Rusijos URM apie istorijos „politizavimą“

Antradienį Lietuva ir dar penkios Vidurio bei Rytų Europos valstybės paragino Europos Komisiją (EK) tinkamai įvertinti totalitarinius režimus ir skirti pakankamai dėmesio komunistinio režimo nusikaltimams. „Teisingumo principas turėtų užtikrinti teisingą kiekvieno totalitarinio režimo aukų traktavimą“, – sakoma teisingumo eurokomisarei Viviane Reding adresuotame laiške. „Kiekvieno tarptautinio nusikaltimo neigimas turėtų būti vertinamas remiantis tais pačiais standartais, kad būtų užkirstas kelias palankioms sąlygoms totalitarinių ideologijų reabilitacijai ir atgimimui“, – rašoma kreipimesi. Laišką pasirašė Lietuvos, Bulgarijos, Čekijos, Latvijos, Rumunijos ir Vengrijos užsienio reikalų ministrai. Jis paskelbtas laukiant Europos Komisijos išvadų dėl totalitarinių režimų nusikaltimų įvertinimo ES lygiu ir atitinkamo teisinio instrumento, pranešė Užsienio reikalų ministerija. Laišką inicijavęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis mano, kad dalyje Europos dar nėra tinkamai suvokiami komunistinio režimo nusikaltimai.


Kubos disidentui neleista atsiimti A. Sacharovo premijos

Kubos disidentas Guillermo Farińas šiemet pelnė Europos Parlamento (EP) teikiamą Sacharovo premiją už minties laisvę. 48-erių G. Farińas buvo nominuotas Sacharovo premijai kaip visų Kubos kovotojų už žmogaus teises ir laisves atstovas. G. Farińas yra psichologijos daktaras, nepriklausomas žurnalistas ir politikos disidentas. Per keletą metų G. Farińas surengė 23 bado streikus, gindamas kitus Kubos disidentus. Paskutinį 135 dienas trukusį bado streiką jis nutraukė šių metų liepos 8 dieną po to, kai tarpininkaujant Katalikų Bažnyčiai šalies valdžia sutiko paleisti 52 politinius kalinius. G. Farińas yra įsteigęs nepriklausomą žinių agentūrą „Cubanacįn Press“, skleidžiančią informaciją apie Kubos politinius kalinius. Tuo tarpu jo nuopelnai kovojant už interneto laisvę šalyje 2006-aisiais buvo įvertinti organizacijos „Žurnalistai be sienų“ premija.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija