„XXI amžiaus“ priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2011 m. sausio 19 d., Nr.2 (224)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

Vargšė milijardierių šalis

Žurnalas „Forbes“ nuo 1987 metų kasmet skelbia turtingiausių pasaulio žmonių sąrašą. Neseniai paskelbtas naujas 1011 milijardierių sąrašas nustebino pasaulį ir pribloškė daugelį Rusijos gyventojų. Ekonominės krizės sąlygomis, kuri Rusiją palietė itin skaudžiai, turtingiausių žmonių pasaulyje sąraše atsirado 62 Rusijos piliečiai (prieš metus jų buvo tik 32). Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvena daugiausiai milijardierių, bet per šį laikotarpį jų skaičius sumažėjo nuo 45 iki 40 procentų.

Rusijos sociologų duomenimis, skurstančių šeimų skaičius Rusijoje per metus išaugo nuo 45 iki 51 procento, vidutinė klasė sumažėjo 25 procentais. Padidėjo gyvenimo lygio atskirtis tarp didžiųjų ir regioninių miestų, ypač žemas lygis fiksuojamas atokiuose rajonuose ir kaimo vietovėse.  Krasnojarsko krašto pagrindinis laikraštis „Krasnojarskij rabočij“ išspausdino korespondento Jurijaus Čuvašovo straipsnį „Vargšė milijardierių šalis“, kuriame aiškiai parodoma, kaip pasikeitė Rusija ir kokia ji yra dabar.

Žurnalas „Forbes“ pradžiugino iki sielos gelmių. Pasirodo, Rusija Europoje užima pirmą vietą pagal milijardierių skaičių. Dar daugiau, per krizės laikotarpį jų skaičius padvigubėjo. Be to, didžioji dalis mūsų didvyrių ir toliau daro pinigus pardavinėdama gamtos išteklius. O gyvena šie gamtos užkariautojai, suprantama, jų karštai mylimos tėvynės sostinėje. Ir tai yra teisinga – juk negali krizės metu visiems būti blogai. Kažkam turi būti ir gerai. Kaip rašė vienas poetas, saldžių sausainių visiems visuomet nepakaks, taip ir gamtos turtų visiems rusams nesukaupsi. Štai ir prekiauja žaliavomis tie, kur tų išteklių pakanka. Kur geriau įsisavinti gimtuosius mineralinius žaliavinius resursus, jei ne sostinėje. Ir mokesčius, natūralu, reikia mokėti  Maskvoje, o ne užguitoje provincijoje, kur niekas gerai nežino, kaip protingai naudotis iškasenomis.

Prisimintina, kaip vienas sostinėje gerai žinomas statybininkas krizės išvakarėse oriai piliečiams aiškino: „Kas neturi milijardo, tegul eina užpakalin“. Vėliau, kai statybų sektorius dėl krizės nugrimzdo į dugną, visi tie statybininkai su bankininkais, iškasenų kasėjais ir kita panašia publika draugiškai, visiškai nesigėdydami išsirikiavo prie valstybės lovio su ištiesta ranka, laukdami biudžeto davinio.

Ir vėl teisinga – juk  gražiai ir ryškiai gyventi moka ne visi. Jeigu nesakyti – vienetai. Visi kiti gyvena banaliai – pilkai ir blankiai. Ir šitiems menkiems miesčionims valstybės pašalpa nepadės. O tiems, kurie savo gyvenimą kuria elegantiškai ir stilingai, pinigai tikrai naudingi. Galima bus už sienos nusipirkti dar vieną prestižinį futbolo klubą arba laikraštį su teigiama reputacija, arba  iškasenų telkinį tuose kraštuose, kur daug laukinių beždžionių, arba – blogiausiu atveju – porą  kaimelių su baudžiauninkais gražiame tėvynės kampelyje.

Beje, apie kaimelius. Šiuo metu kaimiečiai kaip tik ruošiasi pavasario darbams. Ir ruošdamiesi garsiai ir beviltiškai vaitoja. Todėl, kad apsukrūs iškasenų naudotojai ir vėl parodė rinkos lankstumą – prieš pavasario darbų pradžią pakėlė kuro kainas. Tiesiogiai valstiečiams pirkti kurą naftos perdirbimo įmonėse praktiškai nėra galimybės, visos įmonės apaugo tarpinėmis firmomis ir firmelėmis, kaip laivo dugnas kriauklėmis. Ir kiekvienas tarpininkas į savo kišenę deda „mažąją dalį“, nes irgi nori turėti gabalėlį to gražaus gyvenimo, kurį sau susikūrė rusiškų iškasenų šeimininkai. O mūsų valstybė – prezidento ir premjero asmenyje – tik grasina pirštu šitiems darbštuoliams bei  jiems priekaištingai sako „ajajai...“  

Kuro ir tepalų diktatūrą lydi ir energetinis plėšikavimas. Nuo Naujųjų metų elektros energijos tarifai žemės ūkio gamintojams taip pašoko, kad ūkių vadovai tiesiai kalba apie artėjantį  masinį žemės ūkio įmonių bankrotą. Pučia kainas mineralinėms trąšoms ir  perpardavinėtojai, sočiai besimaitinantys prie gamyklų - gamintojų. Ir tik valstiečiams nėra kur pasimaitinti. Štai jie ir aiškina apie artėjantį bankrotą. Suprantama, kad kai kurie mūsų bendrapiliečiai, tuo labiau iš milijardierių ir multimilijonierių sąrašo, gali nusipirkti produktus bet kuriame žemės rutulio taške. Ir nusispjauti jiems į merdinčio rusų kaimo dejones. O kaip tiems, kurie gyvena, tikriau baigia gyvenimą šiaip ne taip?  Ir kaip su visais tais „brangiais piliečiais“, kurie iš visų Rusijoje esamų sąrašų gali įsirašyti tik į kapinių?..

O visa kita absoliučiai teisinga – kiekvienas užsiima savo reikalais. Prezidentas per šalį  perstumdo laiko juostas ir futbolininkams iškelia užduotį – 2018 metais tapti pasaulio čempionais. Prasčiokai – nežiūrint į jų dedamų pastangų – ištisą parą čiulpia leteną, pralenkdami šioje srityje svarbiausią partinį gyvūną ( pagrindinė ir valdančioji partija Rusijoje  šiuo metu yra  V. Putino sukurta ir jo vadovaujama „Vieninga Rusija“. Šios partijos simbolis meška, kuri kai trūksta maisto, čiulpia savo leteną). O tėvyniniai naftos, dujų ir kiti žaliavų valdovai gražiai papildo milijardierių sąrašą ir džiugina „Forbes“. Ir visus, tėvynainius, kartu.  

Pagal  www.krasrab.com
parengė Vytautas Guliokas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija