„XXI amžiaus“ priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2011 m. vasario 2 d., Nr.3 (225)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

Per arabų kraštus nuvilnijo revoliucijų banga

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Egipto prezidentas Hosnis Mubarakas

Egipto opozicines jėgas
vienija Nobelio premijos
laureatas Mochamedas El-Baradėjus

Protestuoja Egipto opozicinės jėgos

Į Tunisą iš Prancūzijos sugrįžo
pagrindinis nušalinto prezidento
A. Z. Ben-Ali oponentas
Monsefas Al-Marzukis

Protestuotojai Tunise išėjo į gatves

Tankai Tuniso sostinės gatvėse

Praėjus porai savaičių po sausio 10–15 dienomis Tunise įvykusių didžiulių permainų, kai nuo valdžios buvo nušalintas daugelį metų šią šalį valdęs tironiškas prezidentas A. Z. Ben-Ali, revoliucinės permainos krečia ir kitus arabų kraštus – Jemeną ir Egiptą. Jemene vyksta demonstracijos, o Egipte nuo 26 dienos įvyko didžiulės permainos – po masinių protestų ir aktyvių piliečių minių susirėmimų su policija atsistatydino Egipto vyriausybė ir suformuota nauja. Tačiau protestuotojai reikalauja ir prezidento Hosnio Mubarako pasitraukimo. Per masinius susirėmimus Egipte jau žuvo daugiau kaip 180 žmonių, per 2000 sužeista. Daugybė turistų jau palieka Egiptą, o naujos turistų grupės nebeatvyksta. Daugelyje Egipto miestų policija pasitraukė iš tarnybos, liko tik nedidelės grupelės. Tad vietos gyventojai pradėjo formuoti piliečių tarybas ir savigynos būrius, aptaria situaciją ir priima konkrečius sprendimus, o savigynos būriai saugo miestų rajonus.

 Arabų kraštus pagal juose įsigalėjusias valdymo formas galima skirstyti į kelias kategorijas: tradicinės islamiškos monarchijos (Saudo Arabija ir Omanas), reformuotos karalystės (Jordanija), autoritarinės prezidentinės diktatūros (Egiptas ir Jemenas), totalitariniai režimai (Sirija ir Libija). Dabartinė permainų banga gresia  ne tik šioms trim valstybėms, bet ir kitoms šalims.

Egiptą ilgai valdęs H. Mubarako režimas gerokai apribojo opozicijos veiklą. Daug opozicijos veikėjų emigravo, kiti buvo uždaryti į kalėjimus. Viena iš aktyviausių Egipte veikiančių opozicinių jėgų – radikali islamiška organizacija „Broliai musulmonai“. Ši organizacija oficialiai uždrausta, tačiau faktiškai visą laiką veikė pogrindyje. Manoma, kad „Brolių musulmonų“ aktyvistai organizavo valdančiosios Nacionalinės demokratinės partijos (NDP) būstinių padegimus. NDP būstinės dar sausio 27 dieną padegtos Luksoro ir Aleksandrijos miestuose, o sausio 28 dieną padegta NDP būstinė Kaire. Gaisras centrinėje partijos būstinėje Kaire užgesintas, bet jau sausio 29 dieną pastatas vėl padegtas. Sausio 28 dieną Egipto kariuomenės daliniai pradėjo saugoti elektrines ir kai kuriuos kitus strateginius pastatus Kaire ir Aleksandrijoje. Tą pačią dieną Kaire buvo užpulti ir padegti keli kariuomenės šarvuočiai.

Demonstrantai Sueco mieste sausio 28 dieną užėmė visas pagrindines valdžios įstaigas, o sausio 29 dieną  – ir valdžios įstaigas Aleksandrijos mieste. Sausio 28 dieną Al-Machali El-Kubros mieste įvyko teisėsaugos pajėgų  ir demonstrantų susirėmimai. Prieš 50 tūkstančių piliečių minią buvo panaudotos vandens patrankos ir ašarinės dujos.

Pastaruoju metu Egipto opozicines jėgas ėmėsi vienyti žymus mokslininkas, Nobelio premijos laureatas Mochamedas El-Baradėjus. Jis ilgai gyveno JAV, o  sausio 26 dieną atvyko į Egiptą. Jau kitą dieną buvo plačiai paskleista informacija, kad M. El.-Baradėjui paskirtas namų areštas, bet vėliau paaiškėjo, kad tai netiesa.

Didžiojoje Britanijoje dėl padėties Egipte jau susikryžiavo politikų ietys. Dabartinis premjeras D. Cameronas palaiko H. Mubaraką, o buvęs premjeras G. Braunas palaiko M. El-Baradėjų. Sausio 30 dieną M. El-Baradėjus pareiškė, kad jau atėjo metas formuoti naują šalies vyriausybę, o prezidentui H. Mubarakui – pasitraukti iš posto.

Egipte gyvena per 80 milijonų žmonių. 90 procentų šalies gyventojų – islamo pasekėjai, daugiausia sunitai, 10 procentų krikščionys (9 proc. koptų ir 1 proc. kitų konfesijų krikščionių – daugiausia katalikų ir stačiatikių). Etninė sudėtis nėra įvairi: 98 proc. šalies gyventojų arabai, likę 2 proc. – armėnai, čerkesai, berberai, bedžiai, nubiai, graikai. Tiesa, pastaruoju metu Egipte jau gyvena tik apie 5 tūkstančius graikų (dar 1983 metais jų čia gyveno per 40 tūkstančių.) Dauguma graikų išvyko iš Egipto ir apsigyveno Graikijoje, Prancūzijoje ir kitose šalyse.

 Nuo sausio 28 dienos Jemene vyksta didžiulės demonstracijos, kurių dalyviai reikalauja prezidento Ali Salecho atsistatydinimo. A. Salechas valdo šalį nuo 1978 metų. Per tą laiką valdančiuose postuose įsitvirtino jo giminaičiai ir bičiuliai. Dvi demonstracijas jau išvaikė policija, panaudojusi vandens patrankas. Tačiau policija nesiryžo naudoti jėgos prieš gausesnių demonstracijų dalyvius. Jei policija ryšis panaudoti jėgą prieš demonstrantus, gali prasidėti nuožmūs susirėmimai, nes Jemene dauguma žmonių turi ginklus.

Jemene gyvena 23,5 milijono žmonių. Iš jų 99 proc. musulmonai, 1 proc. krikščionių ir induistų. Etninė sudėtis monolitinė: 97 procentai arabai, likusius 3 proc. sudaro mulatai (arabų ir juodaodžių afrikiečių palikuonys) ir indai. Jemenas yra skurdžiausia arabų šalis.

 Sausio 20 dieną iš Prancūzijos į Tunisą grįžo pagrindinis A. Z. Ben-Ali oponentas Monsefas Al-Marzukis. Šis politikas, pasižymintis demokratiškomis pažiūromis, tačiau besilaikantis ir radikalaus islamo normų, jau pareiškė, kad Tunise būtina įvykdyti esmines reformas. O permainas Tunise ir kituose arabų kraštuose jau komentuoja šio regiono šalių politikos apžvalgininkai. „Jei arabų šalių lyderiai būtų laiku pradėję spręsti ekonomines problemas ir laiku būtų pažaboję korupciją, dabar tokia padėtis nebūtų susiklosčiusi. Tačiau jie nesugebėjo aprūpinti duona ir sviestu žmonių, todėl pastarieji su pykčiu atsisuko į savo valdžias“, – teigia Jordanijos politikos apžvalgininkas Meinas Rabanis.

Pastaruoju metu masiniai neramumai prasideda ir kituose arabų kraštuose – Alžyre ir Sudane. Nuo sausio 29 dienos čia prasidėjo demonstracijos, kurių dalyviai reikalauja vadovų atsistatydinimo. Egipte poilsiaujantys turistai pasakoja, kad kol kas jaučiasi saugiai. Tiesa, dauguma jų atostogauja Šarm-el-Šeiche, nedideliame ir tradiciškai itin saugiame kurorte. Tačiau Hurgadoje esantys lietuviai pasakoja, kad čia jau nesaugu. Sausio 28 dieną čia prasidėjo masiniai plėšimai – apiplėštos kelios stambios maisto produktų parduotuvės, juvelyrinė parduotuvė, įsilaužta ir į viešbutį, išnešti kelių turistų daiktai. Nuo sausio 30 dienos iš Hurgados išvyko čia gyvenusios gausios rusų turistų grupės.

Revoliucinės permainos Egipte gerokai paveiks šalies turizmo sektorių, tačiau yra daug šansų, kad Egiptas pasuks demokratizacijos keliu.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija