JT prognozė apie gyventojų skaičių

Praėjusią savaitę Jungtinės Tautos paskelbė naujausią pasaulio gyventojų skaičiaus prognozę, apie kurią pranešė britų dienraštis „The Guardian“. JT gyventojų skyriaus pateiktoje ataskaitoje nurodoma, kad iki šių metų pabaigos Žemės gyventojų skaičius pasieks septynis milijardus, po 13 metų pasaulyje gyvens aštuoni, o po 18 metų – devyni milijardai žmonių. 10 milijardų žmonių Žemėje gyvens po 40 metų. 2100 metais pasaulyje gyvens jau daugiau nei 10 mlrd. žmonių. Jų daugės visuose žemynuose, išskyrus Europą.

Lietuvai prognozuojama niūri ateitis – skaičiuojama, kad valstybė neteks ketvirtadalio gyventojų (apie 25,85 proc.). Skelbiama, kad šiemet Lietuvoje gyvena 3,307 mln. gyventojų, o 2100 m. liks 2,453 mln., t. y. net 4,47 proc. mažiau nei gyveno 1950 metais, kai Lietuvoje gyveno 2,567 mln. žmonių. Tačiau ES valstybių sąraše Lietuva neatrodo prasčiausiai. Labiausiai nykstančios šalies titulas atitenka Bulgarijai, kurioje neliks 44,5 proc. gyventojų, t. y. liks tik kiek daugiau nei 4 mln. Iš iki 2004 metų prie ES prisijungusių valstybių labiausiai nukentės Portugalija. Manoma, kad ši šalis neteks beveik 37 proc. gyventojų – skaičiuojama, kad jų liks kiek mažiau nei 7 mln. Šias prognozes Lietuvai reikia vertinti optimistiškai, nes jos geresnės už ankstesnes. Prognozuojama, kad nuo šio šimtmečio vidurio gimstamumas pasieks norimą lygį – suminis gimstamumo rodiklis bus artimas 2. Prognozuojama, kad mirtingumas taip pat artės prie Vakarų Europos vidurkio. Iš kaimynių gyventojų skaičiumi už Lietuvą labiau nukentės Latvija – gyventojų sumažės 26 proc. – iki 1,6 mln. Mažiausiai iš Baltijos valstybių gyventojų praras Estija. Tačiau ji taip pat patirs netektį – gyventojų sumažės 14 proc. – iki 1,1 mln. Lenkija irgi neteks daugiau nei penktadalio gyventojų. Lenkų liks mažiau nei 30 mln. – 23 proc. mažiau.

Lietuva daugiausia žmonių prarado per pastaruosius dvidešimt metų ir tai lėmė ne tik gimstamumo mažėjimas, bet ir didžiulė emigracija. Artimiausią dešimtmetį prognozuojamas atsigavimas. Palaipsniui turėtų stabilizuotis gimstamumas ir mirtingumas, emigracijos rodikliai irgi bus labiau subalansuoti.

Šiandien 42 proc. pasaulio gyventojų gyvena mažo gimstamumo šalyse, kurios JT ataskaitoje apibūdintos kaip šalys, kuriose moterys negimdo pakankamai vaikų ir kuriose neužtikrinama, kad viena moteris pagimdytų po dukrą, išgyvenančią iki amžiaus, kai jau gali gimdyti. Europa yra vienintelis pasaulio regionas, kuriame gyventojų skaičius iki 2100 m. sumažės – nuo dabar esančių 739 mln. iki 674 mln. Žemo gimstamumo šalių apibūdinimą atitinka visos Europos šalys, išskyrus Islandiją ir Airiją. Ne dėl gero gimstamumo, bet dėl kitų demografinę situaciją lemiančių veiksnių teigiamas balansas išliks dar devyniose Europos Sąjungos (ES) valstybėse: Belgijoje, Danijoje, Didžiojoje Britanijoje, Kipre, Liuksemburge, Olandijoje, Prancūzijoje. Suomijoje ir Švedijoje. Didžiausias prieauglis ES per būsimus 90 metų prognozuojamas Airijoje. Čia gyventojų padaugės daugiau nei 50 proc. ir viršys 7 mln. Geros prognozės lydi ir vieną mažiausių Europos valstybių Liuksemburgą – čia numatomas 43 proc. augimas – gyventojų padaugės nuo pusės milijono iki 740 tūkst. Prancūzija pagal gyventojų skaičių turėtų tapti didžiausia ES valstybe, jei bendrija išliktų dabartinės sandaros. Joje žmonių padaugės 27 proc. iki 80 mln. Šiuo metu daugiausia gyventojų turinčioje Vokietijoje jų liks 14 proc. mažiau – apie 70 mln.

Pasauliniu mastu labiausiai gyventojų skaičius išaugs šalyse, kuriose didžiausias gimstamumas. Į tokių šalių sąrašą JT yra įtraukusi 39 Afrikos, devynias Azijos, šešias Okeanijos ir keturias Lotynų Amerikos šalis. Afrikos žemyne iki 2100 m. žmonių padaugės 240 proc. (iki 3,5 mlrd.), Okeanijoje numatomas 77 proc. augimas (iki 65 mln.), Šiaurės Amerikoje žmonių padaugės 51 proc. (iki 526 mln.), Pietų Amerika plėsis 15 proc. (iki 687 mln. gyventojų). Mažiausiai augs Azijos žemynas – čia  gyventojų padaugės maždaug 9 proc. (iki 4,6 mlrd.).

© 2011 „XXI amžius“