„XXI amžiaus“ priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2011 m. liepos 7 d., Nr.12 (234)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

Tarptautinė konferencija apie ukrainiečių didvyrį

Gintaras Visockas

Ukrainos patriotas Jevhenas
Konovalecas, rusų žvalgybininkų
nužudytas 1938 metais Roterdame

Birželio 17-ąją Seimo Konstitucijos salėje buvo surengta tarptautinė konferencija „Jehven Konovalec: Lietuvos pilietis, Ukrainos patriotas. 120-ųjų gimimo metinių minėjimas“. Konferencijos organizatoriai – Lietuvos Respublikos Seimo deputatas Kazimieras Uoka, Išsivadavimo judėjimo tyrimų centras (Ukraina) ir Lietuvos ukrainų organizacijos. Konferencijos dalyviai turėjo puikią progą susipažinti su ukrainiečių patriotu karininku Jehvenu Konovalecu, visą gyvenimą atidavusiu kovai su lenkų ir rusų okupantais.

Konferencijoje perskaityti pranešimai: „Ukrainiečių nepriklausomybės kovų lyderis J. Konovalecas ir Lietuva“ (Aistė Bertulytė-Žikevičienė, Vilniaus universiteto Istorijos magistratūros studijų absolventė), „Lietuvių ir ukrainiečių draugijos žinios: indėlis Lietuvos kultūrai“ (dr. Aldona Vasiliauskienė, Lietuvos ir Ukrainos istorikų asociacijos prezidentė), „Pulkininkas Jevhen Konovalec – Sičės Šaulių karinių junginių organizatorius ir vadas kovoje už Ukrainos nepriklausomybę 1917–1920 m.“ (dr. Jaroslavas Serednyckis, Ukrainos NMA vyr. mokslinis bendradarbis), „J. Konovalecas ir „Ukrainos problema“ prieškario laikotarpiu“ (dr. Marta Havryško, Ukrainos NMA I. Krypiakevyčo Ukrainotyros instituto bei Išsivadavimo judėjimo tyrimų centro (Ukraina) mokslinė bendradarbė), „Nežinomi dokumentai apie J. Konovalecą Prahos archyve“ (Vasylis Stefanivas, Išsivadavimo judėjimo tyrimų centro (Ukraina) direktorius).

Lietuvai ypač įdomios turėtų būti J. Konovaleco sąsajos su Lietuva. Ukrainiečių istorikas Oleksandras Kučerukas teigia, kad ukrainiečių ir lietuvių suartėjimo iniciatoriumi buvo Juozas Purickis, 1920–1921 metais buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras. Bendradarbiavimas su ukrainiečių išsivadavimo lyderiais vystėsi gana slaptai, todėl ir šiandien apie jį gana sunku rasti patikimų žinių. Pasak O. Kučeruko, būsimas OUN vadovas Jevgenijus Konovalecas kartu su UVO šimtininku O. Duminu pirmą kartą apsilankė Lietuvoje dar 1925 metais,  susitiko su Lietuvos šaulių sąjungos vadovybe. Šio apsilankymo metu Kaune įsikūrė UVO atstovybė, oficialiu jos atstovu paskirtas šimtininkas Ivanas Revjukas (slapyvardis Bartovič).

Konferencijos metu parodytas dokumentinis filmas „J. Konovalecas ir jo epocha“.  

Tiesa, kai kas konferenciją ignoravo. Pavyzdžiui, salėje nebuvo Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko Emanuelio Zingerio, nedalyvavo ir Lietuvos užsienio reikalų ministerijos diplomatai, kuriems pagal užimamas pareigas privalu domėtis Ukraina. Belieka spėlioti – kodėl? Beje, konferencijos išvakarėse būta rimtų intrigų. Kažkas Ukrainoje paskleidė žinią, esą Lietuva atšaukia minėtą konferenciją, taigi pranešėjams nėra ko vykti į Vilnių. Taip pat skleisti gandai, esą J. Konovalecas bendradarbiavo su fašistine Vokietija, nors Rusijos žvalgybos agentas Pavelas Sudoplatovas J. Konovalecą nužudė 1938-aisiais, dar iki Antrojo pasaulinio karo pradžios. Tad J. Konovalecas tikrai negalėjo bendradarbiauti su nacistine Vokietija.

Plačiau apie tai spausdinsime priede „Slaptieji takai“.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija