2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

„Nepriklausoma“  Baltarusijos valdžia ir „nepriklausoma“ opozicija

Kastytis STALIORAITIS

Šiemet Lietuvoje iškilo du didesnio masto tarptautiniai skandalai, susiję su parama Baltarusijos opozicijai. Jų metu pasigirdo prieštaringi aukštų politikų balsai dėl Baltarusijos opozicijos vertinimo. Pirmasis skandalas – tarptautiniu mastu pripažinto Baltarusijos žmogaus teisių, suprantama, daugiausiai Baltarusijos opozicionierių, gynėjo  Alesiaus Beliackio banko sąskaitų Lietuvoje atskleidimas A. Lukašenkos režimui, antrasis – Europos Sąjungos  vizos išdavimas Baltarusijos opozicijos persekiojime dalyvaujančiai Baltarusijos teisingumo viceministrei. Dauguma Lietuvos politikų ir komentatorių dėl abiejų įvykių vienokiu ar kitokiu būdu išreiškė pasipiktinimą Lietuvos institucijomis, išdavusiomis Baltarusijos opoziciją, ar bent jau nusižengusiomis oficialiai Europos Sąjungos politikai Baltarusijos atžvilgiu.

Toliau eskaluojamas lenkų švietimo klausimas

Praėjusios savaitės pabaigoje sostinės savivaldybė išdavė leidimą lenkų atstovams organizuoti didelį mitingą prie Seimo. Lenkai protestuos dėl kai kurių politikų eskaluojamo pasipriešinimo Švietimo įstatymui. Po 2009 metų sausio 16-ąją prie Seimo vykusio mitingo metu kilusių riaušių sostinės savivaldybė masinių renginių prie Seimo organizuoti neleisdavo, argumentuodama saugumo sumetimais. Mitinge prie Seimo dalyvauti galės ne daugiau kaip 5,3 tūkst. žmonių. Lietuvos lenkų sąjungos sekretorius Edvardas Trusevičius džiaugiasi, kad parengiamieji darbai jau vyksta. Pasirengimą mitingui esą inicijuoja Lietuvos lenkų moksleivių tėvai. Lenkų mitingo organizatoriai sakė, kad gali atsisakyti mitingo, jei sulauks jiems priimtinų Lietuvos–Lenkijos ekspertų darbo grupės išvadų. Ši darbo grupė, nagrinėjanti Švietimo įstatymo problemas šįkart Varšuvoje, savo sprendimą pranešė jau pirmadienį. Paaiškėjo, kad jis buvo palankus lenkų organizacijoms. Tad kol kas neaišku, ar rengiamas mitingas vyks.

Išsivadavimo diena

Kalba, pasakyta rugpjūčio 23-čiąją Vilniuje, prie Adomo Mickevičiaus paminklo

Vytautas Landsbergis

Sveika, garbingoji Adomo Mickevičiaus brolija, kuri čia renkasi jau 24 metai, kitąmet bus jubiliejus. Turime sutikti tą jubiliejų tvirti, pasiryžę, jeigu reikės, ir dar 25 metams. Matome, kad kelias į laisvę nėra lengvas. Jis –  ne tik sudėtingas ir nuostolingas, jis ir labai klastingas, su spąstais, vilkduobėmis, pagundomis, mėginimais jį iškreipti ir nuvesti į pelkes. Vis dėlto tai yra siekis tiesos, kurios ir tada buvo pareikalauta – prieš 24 metus, kurios ir šiandieną tebereikalaujame ir turime reikalauti. Nėra paprasta, kaip tada gal atrodė, kad pakanka reikalauti tiesos ir teisingumo trims pavergtoms tautoms – Baltijos šalims, kurių likimas buvo nuspręstas Stalino ir Hitlerio sąmokslu 1939 metais. Dabar matome, aš taip matau ir kalbu ne tik čia, eina kova ir dar eis už tiesą visur, už tai, kad pasaulis ją vertintų. Mat yra pavojus kad nebeliks nė tos sampratos – kas tiesa; kas netiesa, kas garbinga, kas negarbinga; kas gera ir kas bloga. Tai – frontas, kuris eina per visą Europą ir dar toliau.

Stokholmo sindromas

Gintaras Visockas

Lietuviškoje spaudoje aptinku daug įdomių publikacijų. Kitaip ir būti negali: žurnalistai, politikos apžvalgininkai, komentatoriai – ne iš kelmo spirti žmonės. Tačiau spaudoje dažnai pasigendu tikrųjų politinių, kultūrinių, visuomeninių akcentų, tarsi bijotume pažvelgti karčiai tiesai į akis. Tarsi vengtume pripažinti, kas iš tiesų dedasi.

Šiuo metu daugelio dėmesys sukoncentruotas į sudėtingus Lenkijos ir Lietuvos santykius. Apie tai būtinai tarsiu keletą pastabų. Bet pirmiausia norėčiau prisiminti buvusią Mažąją Lietuvą. Štai neseniai viename lietuviškame internetiniame portale paskelbtas interviu su Sigitu Šamborskiu, ilgamečiu Kaliningrado srities lietuvių bendruomenės pirmininku. Publikacijoje taip pat pateiktos Lietuvos užsienio reikalų bei Švietimo ir mokslo ministerijų pareigūnų nuomonės. Taigi domėtasi, kokios dabar Kaliningrado srityje gyvenančių lietuvių nuotaikos.

Didžiausias Lietuvos ir lietuvių draugas iš Anglijos

Ernesto Džono Harisono 50-ųjų mirties metinių proga

Robertas Čerškus

(Tęsinys. Pradžia Nr. 14)

Ernest John Harrison

Šiaurės Amerikoje

1893 m. kovo 23 d., eidamas dvidešimtuosius metus, Ernestas Jonas Harisonas  išvyko iš Anglijos į Naująjį Vestminsterį Britų Kolumbijoje ir kurį laiką ūkininkavo Kanadoje. Vėliau čia jis pradėjo dirbti Kanados spaudos žurnalistu.

Yra išlikusi labai įdomi fotografija, kurioje užfiksuotas prie  lovos Vankuverio viešbutyje sėdintis jaunas „Vancouver News-Advertiser“ reporteris, šalia jo stovi dar du kolegos, o lovoje pasišiaušęs guli ir atsakinėja į klausimus pats Markas Tvenas. Ši reta nuotrauka daryta paskutinės garsaus JAV rašytojo kelionės po pasaulį metu, 1896 metų rugpjūčio 18 dieną. E. J. Harisonas žymiai vėliau savo laiškuose draugui, Rytų kovų specialistui Robertui Smitui (Robert W. Smith) prisiminė, kad tuomet slapčia stenografavo sirguliuojančio M. Tveno kalbą,  ir vėliau (rugpjūčio 20 d. – R. Č.) ją atspausdino ne tik „Vancouver News-Advertiser“, bet telegrafo laidais ji buvo išplatinta visose valstijose. 4