Prancūzijos premjeras pagelbėti dėl IAE nežada

Vilniuje apsilankęs ir su Lietuvos ministru pirmininku Andriumi Kubiliumi susitikęs Prancūzijos premjeras Franēois Fillonas pripa˛ino, kad Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymas Lietuvoje pareikalavo daugiau lėšų negu buvo tikėtasi. Pasak jo, išlaidos daugiausia susidarė konkursą laimėjusiai bendrovei „Nukem Technologies“ pradėjus savo darbą, tad, anot jo, reikėtų įvertinti ir šias lėšų stygiaus priežastis. „Nukem Technologies“ vėluoja atlikti būtinus darbus, tačiau Lietuva nesiryžta nutraukti sutarties, nes susitarimo keitimas ar nutraukimas šaliai brangiai kainuotų, mat, pasirašyta sutartis Lietuvai esą visiškai nenaudinga. Prancūzijos premjeras, sakydamas, kad dirbs užtikrindamas kartu prisiimtą įsipareigojimą tinkamai, saugiai ir laiku uždaryti elektrinę, nors konkretaus pažado paremti Lietuvą kovojant dėl lėšų IAE uždarymui 2014–2020 metais nedavė. Uždaryti IAE Lietuva įsipareigojo stodama į Europos Sąjungą, tačiau pastaruoju metu jaučia lėšų stygių, nes 2014–2020 metais šiam tikslui numatyta skirti tik 300–400 mln. eurų (arba 1–1,4 mlrd. Lt.), o Lietuva prašo 870 mln. eurų (arba 3 mlrd. Lt.). Iki 2012 metų gruodžio Lietuva ketina įtikinti didžiausias Europos Sąjungos šalis bei jų atstovus Europos Parlamente balsuoti už didesnį IAE finansavimą. Skaičiuojama, kad visam Ignalinos AE uždarymui (iki 2029 metų) reikės 2,93 mlrd. eurų arba 10,1 mlrd. Lt, jei kaina skaičiuojama 2011 m. lygmeniu.

Prancūzijos premjeras po susitikimo su Lietuvos vyriausybės vadovu A. Kubiliumi penktadienį sakė, kad Prancūzija nori stiprinti karinį bendradarbiavimą su Lietuva ir prisidėti prie energetikos šaltinių diversifikavimo. Taip pat jis sakė, kad žinodamas, jog Lietuvai reikia daugiau energetinės nepriklausomybės, kai negalima priklausyti nuo vieno energijos tiekėjo, yra pasiūlęs prisidėti prie Lietuvos energetikos šaltinių diversifikavimo. Apie keturių Prancūzijos desantinių karo laivų „Mistral“ pardavimą ir įrengimą Rusijai premjeras neužsiminė. Šių metų pradžioje įvykęs Rusijos ir Prancūzijos sandoris sukėlė susirūpinimą kai kuriose NATO šalyse, ypač Baltijos valstybėse, taip pat Jungtinėse Valstijose. Daugiatikslis desantinis karo laivas „Mistral“ gali nešti iki 16 sraigtasparnių, keturis jūrų desanto laivus, 13 tankų, apie 100 kitų transporto priemonių ir 450 karių. Jame sudarytos visos sąlygos koordinuoti karo operacijas, taip pat įrengta 69 vietų ligoninė. Neoficialiais duomenimis, toks vienas laivas kainuoja apie 600 mln. eurų. Ekspertų vertinimu, iš viso Rusijos sutarčių dėl keturių desantinių laivų „Mistral“ įsigijimo vertė yra maždaug 2 mlrd. eurų.

© 2011 „XXI amžius“