„XXI amžiaus“ priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2011 m. spalio 5 d., Nr.17 (238)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

Rokiruotė Kremliuje – smūgis pačiai Rusijai

Ar Rusijos premjeras
Vladimiras Putinas, grįžęs
į prezidento postą po Dmitrijaus
Medvedevo, netaps didesniu
diktatoriumi, negu buvo
per pirmąsias kadencijas,
pamatysime netrukus

Dabartinis prezidentas Dmitrijus Medvedevas, kuris Kremlių iš Vladimiro Putino perėmė 2008 metais, rugsėjo pabaigoje paskelbė, kad premjero V. Putino naudai nedalyvaus 2012 metų kovo rinkimuose ir vietoje to dirbs vyriausybės vadovu. Šis postų pasikeitimas sudarys sąlygas V. Putinui savo autoritarišką valdymą pratęsti potencialiai iki 2024 metų, o D. Medvedevas premjero poste tada galės tęsti jo skiriamuoju ženklu tapusią modernizavimo programą. Jei V. Putinas vėl dirbs dvi leidžiamas kadencijas iš eilės – iki 2024-ųjų, – tada jam būtų 72 metai ir jis būtų ilgiausiai valdęs Maskvos lyderis po SSRS diktatoriaus Josifo Stalino. Taip Rusija pradėjo rengtis V. Putino sugrįžimui į Kremlių per 2012 metų rinkimus.

Tokia Rusijos aukščiausių galvų „rokiruotė“ sukėlė nepasitenkinimą. Maždaug 300 žmonių iš liberalios opozicijos Maskvos centre dalyvavo sankcionuotame mitinge, kurio metu protestavo prieš V. Putino planus vėl siekti prezidento posto. Kai kurie transparantai buvo su užrašais „Putinas turi pasitraukti!“ ir „Jūsų rinkimai yra farsas!“.  Apklausos nuolat rodo, kad kaip „Vieningosios Rusijos“ kandidatas, V. Putinas beveik neabejotinai laimės prezidento rinkimus kovo mėnesį dėl silpnos opozicijos ir Kremliaus vykdomos žiniasklaidos kontrolės.

Liberali opozicinė Liaudies laisvės partija „Už Rusiją be savivalės ir korupcijos“,  kurios vienas iš lyderių yra buvęs ministras Borisas Nemcovas ir buvęs premjeras Michailas Kasjanovas, negalės dalyvauti rinkimuose, nes valdžia atsisakė ją įregistruoti. B. Nemcovas prognozavo, kad V. Putino grįžimas į Kremlių išprovokuos kapitalo nutekėjimą ir imigraciją, be to, Rusijos ekonomika esą taps dar labiau priklausoma nuo naftos eksporto. „Tai – blogiausias šalies raidos scenarijus. Tai reiškia, kad valdžią uzurpavo grupuotė, jog vykdomas totalinis valdžios nesikeitimo kursas, kad Putinas tvirtai nusprendė tapti Lukašenka, po to Kadhafi (Kadafiu) ir Mubaraku, tai reiškia kapitalų bėgimą, naują emigracijos, taip pat verslo srityje, bangą, tai reiškia, kad šalis bus toliau griaunama“, - sakė jis radijui „Echo Moskvy“.

Bet labiausiai  V. Putino sugrįžimu į prezidentūrą piktinasi paskutinis SSRS lyderis Michailas Gorbačiovas. Rusijos laikraščiuose jis paskelbė manifestą antrašte „Kad būtų galima eiti į priekį, reikia pakeisti sistemą“ ir pareiškė, kad šalyje prasidėjo sąstingis, kaip Sovietų Sąjungoje esant Leonidui Brežnevui, ir tai gresia jos subyrėjimu. „Dar penkeri ar šešeri metai, ir didelė tikimybė, kad šalis jau nebegalės išeiti iš aklavietės“, – rašo M. Gorbačiovas. Jis pastebi, kad be tikrų reformų Rusijos laukia niūri ateitis: „Jeigu tie, kurie atsakingi už dabartinę situaciją šalyje, negalės pradėti realių reformų, bijau, kad bus išjudinta jų valdžia, – rašo jis. – Nejaugi mes iki šiol pasikliaujame „caru-reformatoriumi“, o ne savo jėgomis? Nejaugi mes iki šiol manome, kad liaudis – darbo jaučiai?“.

Dabartiniam Rusijos premjerui ruošiantis trečią kartą užimti šalies prezidento postą, ėmė sklisti gandai, kad jam buvo atliktos jauninamosios veido plastinės operacijos. 58 metų Rusijos ministras pirmininkas įžiebė paskalų ugnį, kai dalyvavo prašmatniame renginyje Maskvoje, kur jo partija paskelbė jį kandidatu į prezidentus. Ceremonijos metu V. Putino veidas atrodė įtartinai lygus. Praktiškai nebuvo jokių raukšlių aplink akis, jokių paakių maišelių, tad imta spėlioti, ar tik jam nebuvo atliktos kosmetinės procedūros, kad veidas atrodytų jauniau. Pirmą kartą gandai apie plastines operacijas pasklido 2010 m. spalio mėn., kai į spaudos konferenciją Ukrainoje jis atvyko su akivaizdžiai matoma mėlyne po kaire akimi, nors ji buvo kruopščiai užgrimuota. Jo atstovas pareiškė, kad tai nesusipratimas, o toks vaizdas susidarė tiesiog dėl šviesos ir šešėlių žaismo, be to, V. Putinas buvo labai pavargęs, nes paskutiniu metu labai daug dirbo. Anksčiau Rusijos žurnalas „The New Times“ vėl atgaivino spekuliacijas, paskelbęs straipsnį su antrašte „Kas nutiko V. Putino veidui?“ Žurnalas apklausė keturis garsiausius šalies plastikos chirurgus, kurie taip pat padarė išvadą, jog premjerui, greičiausiai, buvo atlikta kosmetinė operacija. Žurnalas pranešė, kad galbūt V. Putinui į kaktos odą buvo įšvirkšta botokso, buvo patempta apatinių vokų oda, o į jo garsiuosius skruostikaulius įšvirkšta stangrinančio užpildo.

Lietuvos premjeras Andrius Kubilius, interviu Lietuvos radijui komentuodamas Rusijos premjero Vladimiro Putino ir prezidento Dmitrijaus Medvedevo apsisprendimą dėl būsimų prezidento rinkimų, sakė, kad tokia įvykių eiga jo nė kiek nenustebino. Jis teigė: „Manau, kad galima bent jau vieną pozityvą tame pamatyti – niekam neturėtų likti kokių nors iliuzijų, kaip artimiausius dešimtmečius Rusija bus valdoma“.  Pasak premjero, visos atnaujinimo santykių su Rusija politikos, modernizavimo politikos turėtų būti padėtos į stalčių, ant kurio turėtų kabėti užrašas: „Pasibaigusios naivios svajonės“. „Mums tai nėra nieko naujo. Kai kas galbūt kitose Vakarų sostinėse – Berlyne, Briuselyje ar net Vašingtone – turėjo kokių nors iliuzijų dėl galimybės matyti modernizacijos keliu einančią Rusiją, tai tos iliuzijos turėtų būti pasibaigusios“, – tvirtino A. Kubilius. Kai kurios Rusijos žiniasklaidos priemonės tokius A. Kubiliaus įvertinimus pavadino ciniškais. Anot jų, Lietuvos vyriausybės vadovas, pareiškęs, kad toks sprendimas nepalieka iliuzijų dėl tolesnių Rusijos perspektyvų, yra griežčiausias.

Kaip tik per valdančiosios Rusijos partijos „Vieningoji Rusija“ suvažiavimą Lietuvos liaudies partijos vadovė ekspremjerė Kazimiera Prunskienė, kuri buvo pakviesta kaip viešnia, pasirašė bendradarbiavimo susitarimą su Rusijos premjero V. Putino vadovaujama „Vieningąja Rusija“. Pagal dokumentą, šalys susitarė konsultuotis ir keistis informacija apie Lietuvos ir Rusijos situaciją, dvišalius ir tarptautinius santykius, supažindinti viena kitą su savo patirtimi įvairiose srityse. Spaudos konferencijoje Vilniuje K. Prunskienė, paklausta, kodėl jos partija pasirinko prorusišką kryptį, bandė teisinti savo veiksmus: „Tai nėra prorusiškumas. Tai toks nacionalinių interesų supratimas, kai darai viską Lietuvos interesų naudai. Ne kartą per tuos trejus metus sėdau į traukinį ar lėktuvą ir važiavau gelbėti Lietuvos eksporto“. Lietuvos „gelbėtoja“ K. Prunskienė tikino, kad jos asmeniniai ryšiai su Vokietija yra gerokai stipresni, tačiau ji įsitikinusi, kad būtina palaikyti gerus santykius ir su kaimyninėmis valstybėmis, t.y. Rusija.

Plačiau apie padėtį Rusijoje – kituose „XXI amžiaus horizontuose“.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija