Europos Parlamentas negina V. Uspaskicho 

Prieš savaitę, trečiadienį, Europos Parlamentas (EP) svarstė Darbo partijos pirmininko Viktoro Uspaskicho prašymą grąžinti jam teisinę neliečiamybę. Pastebėtina, kad V. Uspaskichas EP sulaukė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderio Valdemaro Tomaševskio palaikymo. Šis per plenarinį posėdį pareiškė esąs įsitikinęs, kad su V. Uspaskichu bandoma „susidoroti kaip su politiku ir partijos vadovu“, o didžiausios EP frakcijos – Europos liaudies partijos – nuomonei esą įtaką daro jo politinis oponentas Vytautas Landsbergis. Jį taip pat gynė ir rusakalbis latvių europarlamentaras Aleksandras Mirskis. „Darbiečių“ lyderį užtarė ir Liberalų demokratų aljansas, kuriam jis priklauso. Frakcijos narys Grahamas Watsonas teigė, kad V. Uspaskichas „yra retas reiškinys Lietuvoje – rusakalbis, pasiekęs sėkmės versle ir politikoje“, o jo politiniai priešininkai „naudojasi valstybės institucijomis siekdami paversti civilinės teisės pažeidimą baudžiamuoju persekiojimu“, kad išstumtų jį iš didžiosios politikos. Kiti europarlamentarai tvirtino, jog ne jų reikalas spręsti, ar V. Uspaskichas kaltas. EP Teisės reikalų komiteto nuomonės pranešėjas Bernhardas Rapkay ragino pritarti komiteto siūlymui neatkurti V. Uspaskicho neliečiamybės. Europos liaudies partijos atstovas Tadeuszas Zwiefka pabrėžė, kad Europos Parlamentas gina savo narių neliečiamybę tik tuomet, kai jie teisiami už veiksmus, susijusius su EP nario pareigų atlikimu, o V. Uspaskichas tuo metu nebuvo EP narys. Lapkričio 21 dieną EP Teisės reikalų komitetas pasiūlė parlamentui neatkurti V. Uspaskicho neliečiamybės, nes turi galimybę kovoti Lietuvos teismuose ir skųstis tarptautiniams teismams. V. Uspaskicho teisinę neliečiamybę EP panaikino pernai rugsėjį.

Kitą dieną po svarstymo EP priėmė sprendimą teisinės nepriklausomybės V. Uspaskichui negrąžinti. Priėmus tokį sprendimą, Lietuvoje galima toliau nagrinėti baudžiamąją bylą dėl Darbo partijos juodosios buhalterijos. Generalinės prokuratūros duomenimis, 2004–2006 metais šios partijos dokumentuose nefiksuota apie 25 mln. litų pajamų ir apie 23 mln. išlaidų, susijusių su turtu, įsipareigojimais ar struktūros pasikeitimais.

© 2011 „XXI amžius“