„XXI amžiaus“ priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2012 m. vasario 24 d., Nr.2 (245)

PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Kristus ir pasaulis

Sidabrinė gija

Atodangos

Abipus Nemuno

Latvijos piliečiai – už savo kalbą

Praėjusį šeštadienį Latvijoje vyko kai kurių Latvijos gyventojų ir nepiliečių primestas referendumas įteisinti rusų kalbą Latvijoje kaip antrą valstybinę kalbą. Referendumo rezultatai parodė, kad už rusų kalbos pripažinimą antrąja valstybine kalba Latvijoje balsavo 273347 žmonės, arba 24,88 proc. referendume dalyvavusių piliečių, bet įtikinama dauguma – 821722, arba 74,8 proc., – balsavo „prieš“. Tad vienintelė valstybinė kalba šalyje lieka latvių. Kad Konstitucijos pataisos, suteikiančios rusų kalbai valstybinės statusą, įsigaliotų, už jas turėjo balsuoti ne mažiau kaip 772583 piliečiai.

Referendume dalyvavo net 1092904 rinkėjai. Tai sudaro 70,73 proc. visų rinkėjų – didžiausias referendume dalyvavusių rinkėjų skaičius Latvijoje per visą nepriklausomybės laikotarpį. Iki šiol daugiausia rinkėjų – 1010906, arba 71,49 proc., – dalyvavo 2003 metais Latvijoje vykusiame referendume dėl narystės Europos Sąjungoje.

Latgala – vienintelis regionas, kurio gyventojų dauguma rėmė antrosios valstybinės kalbos statuso suteikimą rusų kalbai. Jame pataisoms pritarė 78736 balso teisę turintys rinkėjai, balsavo „prieš“ 62369 (44,02 proc.). Už rusų kalbą pasisakė tokie „rusiški“ miestai, kaip Daugpilis, Rezeknė. Dauguma antro pagal dydį Latvijos miesto – Daugpilio – gyventojų balsavo už tai, kad rusų kalba būtų antra valstybinė kalba šalyje – 34419 tūkst., arba 85,15 proc. (šiame mieste gyventojų daugumą sudaro rusakalbiai). Daugpilio rajone už rusų, kaip antrą valstybinę kalbą Latvijoje, balsavo 6470 arba 65,79 proc. rinkėjų. Su Rusija besiribojančiame Zilupės rajone už rusų kalbą balsavo 1324 rinkėjai, arba 90,25 proc. visų šio rajono rinkėjų. Rytinėje Latvijos dalyje esančiame Rezeknės mieste už rusų kalbos paskelbimą valstybine pasisakė 11395 tūkst., arba 60,29 proc., šiame mieste registruotų rinkėjų. Rezeknės rajone, preliminariais duomenimis, už rusų kalbos pripažinimą valstybine balsavo 55,22 proc. rinkėjų. Nors Ryga irgi pasižymi rusiškumu (ten rusakalbių yra daugiau nei 50 proc.), tačiau už rusų kalbą balsavo 119621 balso teisę turintis rinkėjas (38 proc.), prieš – 193976, arba 61,6 proc. rinkėjų.

Dauguma Lietuvoje ir Estijoje balsavusių Latvijos rinkėjų pasisakė prieš rusų kalbą, kaip valstybinę.

Estijoje už pasiūlymą, kad rusų kalba Latvijoje taptų valstybine, balsavo 105 Latvijos piliečiai, 328 pasisakė prieš. Lietuvoje 145 balsavo prieš, už pasisakė 31 rinkėjas.

Komentuodamas plebiscito rezultatus Latvijos prezidentas Andris Berzinis pareiškė, kad reikia pradėti rimtą diskusiją dėl Konstitucijos pagrindų stiprinimo ir valdžios modelio pakeitimo.

„Balsavimas už antrąją valstybinę kalbą kėlė grėsmę vienam šventų Konstitucijos pagrindų. Todėl dabar atėjo laikas rimtai diskusijai, kaip stiprinti Konstitucijos pagrindus ir pakeisti valdžios modelį, siekiant vienintelio tikslo – sustiprinti Latvijos valstybę – ir pagal galimybes apsidrausti nuo bet kurių grėsmių valstybės pagrindams ateityje“, – sakė prezidentas. Jis padėkojo visiems, kurie balsavo už valstybinę kalbą ir už Latviją, kaip vienintelę šalį pasaulyje, kur yra galimybė gyvuoti latvių kalbai ir plėtoti ją, tautines tradicijas ir viską, kas yra latviška, vienyti visus, kurie yra tikrieji šalies patriotai. Prezidentas sakė, kad reikia nedelsiant pradėti diskusiją, ar reikia dialogo apie tai, „kaip atsikratyti įtarimų, nuoskaudų ir nesupratimo“. Jeigu tai nebus daroma, prezidento nuomone, „mūsų visuomene stengsis manipuliuoti tie, kurie išreiškia ekstremistines nuomones, kaip tai neretai buvo iki šiol“. A. Berzinis pasidžiaugė, kad „Latvijos piliečiai pritarė minčiai, jog turi būti vieninga Latvija, kurios negalės suskaldyti jokia išorės ar vidaus jėga“. Referendumo rezultatais patenkinta ir partija „Vienybė“. Savo kreipimesi ji nurodo, kad kiekvieno latvio pareiga yra stiprinti latvių kalbą ir siekti, kad žmonės Latvijoje geriau suvoktų valstybės gyvavimo ir bendrųjų visuomenės vertybių prasmę. Seimo pirmininkė, „Vienybės“ vadovė Solvita Abuoltinia pareiškė: „Pagarba vienas kitam, pagarba Latvijai ir latvių kalbai, kaip vienintelei valstybinei, – vertybės, kurios mus vienija ir kurias mums reikia ginti. Visi mes – Latvijos tauta, mes gyvename ne kur nors margame pasaulyje, bet valstybėje, kuriai reikalingas kiekvienas jos gyventojas, nepriklausomai nuo tautybės, ir latvių kalba yra mūsų bendra valstybinė ir bendra prisidėjimo prie demokratijos kalba“.

Rezeknės meras, prorusiškos „Santarvės centro“ partijos atstovas Aleksandras Bartaševičius po referendumo teigė, kad valdžia „turi pamąstyti“ apie galimybę suteikti rusų kalbai „regioninės kalbos“ statusą. Bartaševičius ir kiti panašūs veikėjai kritikuoja integracijos politiką, esą jos ir nebuvo, o buvo tik „noras asimiliuoti“, tačiau tai nebuvo pasiekta.

Referendumą dėl rusų kalbos inicijavęs Vladimiras Lindermanas, neturintis Latvijos pilietybės, Latvijos nacionalinei televizijai sakė, kad save ir Rygos merą Nilą Ušakovą laiko „vieninteliais žmonėmis, turinčiais realios politinės ir visuomeninės galios Latvijos etninės rusų mažumos bendruomenėje“. V. Lindermanas sakė, kad jo tikslas – pradėti dialogą tarp rusų ir latvių bei iškovoti rusų kalbai teisinį statusą ir pripažinimą, kad tai – ne užsienio kalba. Jis teigė, kad yra patenkintas referendumo rezultatais. Tačiau, kaip sakė Nacionaliniam aljansui priklausantis parlamento narys Imantas Paradniekas, reagavęs į V. Lindermano žodžius, „vienintelis įmanomas dialogas su V. Lindermanu yra jo deportacija iš Latvijos“. I. Paradniekas sakė: „Oficialiai V. Lindermanas neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, jį išspyrė iš Rusijos ir nesuteikė Rusijos pilietybės. Reikia dialogo su visuomene, o ne su politikais, kurie provokuoja isteriją“. Jis pabrėžė, kad Latvijoje niekas nėra laikomas antraeiliu piliečiu.

Šeštadienio vakarą diskusijos virė Latvijos televizijos ekranuose. Dauguma Latvijos politikų stebėjosi, kaip rusai, gyvenantys šalyje kelis dešimtmečius, taip ir neišmoko latvių kalbos. Valstybinėse institucijose latvių kalba jie nesugeba užpildyti reikiamų dokumentų. Jiems būtina pagalba. Neseniai Latvijoje pradėtos rengti nemokamos latvių kalbos pamokos. Jose – norinčiųjų mokytis netrūksta.

Rusijos Valstybės Dūmos tarptautinių reikalų komiteto vadovas Konstantinas Kosačiovas paskelbė, kad referendumo dėl rusų kalbos statuso Latvijoje rezultatus reikia vertinti teigiamai ta prasme, kad „nepaisydamas konkrečių balsavusiųjų referendume skaičių, manau, kad jo rezultatai yra laimėjimas tų, kurie kovoja Latvijoje dėl rusų kalbos teisių“. Jis teigė, kad Latvijos rusakalbiai gyventojai reagavo į mėginimus visiškai uždrausti rusų kalbos dėstymą mokyklose. K. Kosačiovas netgi planuoja ateityje pasinaudoti pilietybės neturinčiais asmenimis: „Tie, kurie dabar spekuliuos skaičiais, gautais referendume, taip pat neturi pamiršti, kad daugiau kaip 300 tūkst. Latvijos gyventojų, neturinčių jos pilietybės, buvo dirbtinai nušalinti nuo dalyvavimo šiame plebiscite, ir jie toliau kovos už savo humanitarines ir politines teises“.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija