„XXI amžiaus“ priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2012 m. birželio 29 d., Nr.6 (249)

PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Kristus ir pasaulis

Sidabrinė gija

Atodangos

Abipus Nemuno

Apie Lietuvos diplomatus iš KGB

Birželio pirmoje pusėje į Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos (JTGA) 67-osios sesijos pirmininko postą išrinktas Serbijos užsienio reikalų ministras Vukas Jeremičius, kuriam palaikymą išreiškė Rusija. Slaptame balsavime jis nurungė Lietuvos nuolatinį atstovą Jungtinėse Tautose Dalių Čekuolį. Serbas rinkimus laimėjo nelabai žymia persvara: už V. Jeremičių balsavo 99 asamblėjos nariai, už D. Čekuolį – 85.

V. Jeremičius buvo išrinktas „stipriojo“ galia – Rusija, kaip organizacijos narė, pažeidė organizacinę taisyklę nekonkuruoti su iš anksto regioninėje valstybių grupėje iškeltu kandidatu. Tokiu kandidatu iš Rytų Europos regiono, perimančio vadovavimą JTGA, turėjo tapti D. Čekuolis. Teigiama, kad jis nekėlė simpatijų Rusijai, nes yra papiktinęs Kremlių savo pareiškimu, esą Antrojo pasaulinio karo pabaiga Lietuvai „neatnešė laisvės“. Pagal egzistuojančią praktiką, į JTGA pirmininko postą paeiliui kandidatuoja vienos iš penkių regioninių valstybių grupių iškeltas atstovas. Rytų Europos grupei priklausanti Lietuva dar 2004 metais pranešė kitoms grupės narėms, kad teiks savo kandidatą į JTGA 67-sios sesijos pirmininkus, ir jokia kita valstybė, iki Serbijai prieš pusmetį sulaužant nusistovėjusią taisyklę, nepareiškė noro siekti šių pareigų. Rusija su Serbija vetavo balsavimą regioninės grupės viduje ir pareikalavo jį perkelti į JTGA. Dviejų kandidatų akistata – pirmasis atvejis po maždaug 20 metų, kai JT Generalinės asamblėjos pirmininkavimą perimantis regionas neranda bendro sutarimo dėl vieno kandidato. Rytų Europa, perimanti Generalinės asamblėjos vairą, šįkart teikė du kandidatus, mat, nei lietuvis, nei serbas nepanoro nusileisti. Oficialioji Maskva atvirai deklaravo palaikymą V. Jeremičiaus, į kovą įsitraukiusio tik šiemet, kandidatūrai. 36-erių Serbijos užsienio reikalų ministras yra baigęs prestižinius Kembridžo ir Harvardo universitetus, buvusio ilgamečio proeuropietiško Serbijos prezidento ir būsimojo premjero Boriso Tadičiaus bendražygis.

Tačiau Maskvos, atrodo, nebūtų nuliūdinusi ir Lietuvos kandidato pergalė Jungtinėse Tautose. Žurnalistas Tomas Dapkus, klausdamas, ar tikrai D. Čekuolio kandidatūra yra netinkama Rusijai, yra surinkęs duomenis apie brolius dvynius Dalių ir Giedrių Čekuolius, dirbančius aukštuose Lietuvos diplomatijos postuose. Pagal tuos duomenis, į JT postą kandidatavęs 53-ejų Dalius Čekuolis – buvęs Sovietų Sąjungos (SSRS) diplomatas, dirbęs vadinamojoje Lietuvos SSR (LSSR) užsienio reikalų ministerijoje (URM), SSRS ambasadoje Gvinėjoje, baigęs Maskvos valstybinį tarptautinių santykių institutą (MGIMO). Kaip rašo T. Dapkus, LSSR KGB 1-ojo (žvalgybos) skyriaus operatyvinių bylų kartotekoje išlikusi agento pseudonimu „R. Leipus“ kortelė (F. Nr. K-1, Ap. 61, Nr.86). Bylos registracijos numeris 1831. Joje nurodoma, kad agentas pseudonimu „R. Leipus“ užverbuotas 1983 07 08 LSSR KGB majoro Prano Sinkevičiaus. Kitas dokumentas – jau paties KGB majoro P. Sinkevičiaus darbo sąsiuvinis Nr. 398. Ten yra agentų sąrašas, o jame įrašas: „R. Leipus – Dalius Čekuolis“ (F. Nr.K-1, Ap. 49, B.603, L.25). LSSR KGB Žvalgybos skyriaus operatyvinių bylų kartotekoje nurodoma, kad iš majoro P. Sinkevičiaus agento 1983 m. gruodžio 12 dieną bylą perėmė, o drauge ir kuruoti agentą ėmėsi KGB papulkininkis Stanislovas Donaldas Medekša, o 1986 m. rugpjūčio 22 dieną – KGB majoras Vidmantas Kuolelis. LSSR KGB karininko V. Kuolelio darbo sąsiuvinyje Nr. 552 yra jo agentų sąrašas ir įrašas: „R. Leipus (asmens byla Nr. 1831) – Dalius Čekuolis, Rimtauto, dirba Lietuvos URM , Šeškinės g. 21–51“ (F. Nr. K-1, Ap. 49, B. 563, L.17). Valstybės saugumo departamento (VSD) Kontržvalgybos valdybos pažymoje apie ambasadorių D. Čekuolį nurodoma, kad jo tėvas yra Rimtautas, o pats D. Čekuolis 1986 metais buvo LTSR URM pirmuoju sekretoriumi. Lietuvos ypatingajame archyve saugomi ir kiti dokumentai, susiję su D. Čekuoliu. O kokia medžiaga saugoma Maskvoje? – klausia T. Dapkus.

Žurnalistas pastebi, kad dar 2007 metais, po pulkininko Vytauto Pociūno nužudymo Baltarusijoje, vykusio parlamentinio tyrimo metu buvęs ilgametis VSD 2-osios (kontržvalgybos) valdybos viršininkas ir Liustracijos komisijos pirmininkas Vytautas Damulis pareiškė, kad ne vienas įtakingas politikas, aukštas diplomatas, tarp jų akredituoti NATO ir Europos Sąjungos valstybėse narėse, yra bendradarbiavę su Sovietų Sąjungos KGB, tačiau yra dangstomi VSD vadovybės, nes yra perėję vadinamąją „kabinetinę liustraciją“, bet išvengę įstatymuose numatytų procedūrų. Įstatyme numatyti terminai prisipažinti jau praėję, tad jie turėjo būti paviešinti ir pašalinti iš savo postų, nes pažeidė įstatymus. Dėl to neprisipažinę, o dabar įtakingus postus Lietuvoje užimantys KGB agentai gali būti šantažuojami VSD ir tos pačios Rusijos ar buvusių KGB darbuotojų. Ambasadorius D. Čekuolis oficialiai niekada nesikreipė į VSD dėl savo galimo bendradarbiavimo. Jis galėjo pereiti būtent vadinamąją „kabinetinę liustraciją“, kaip ir kiti aukšti diplomatai, dėl to atsidūrę už įstatymo ribų. Tačiau jiems į pagalbą ateina įtakingi užtarėjai. Tokiu būdu 2009 m. lapkričio 11 dieną VSD Kontržvalgybos valdybos 3-iojo skyriaus pareigūnas Valdas Zagorskas pradėjo formuoti ambasadoriaus D. Čekuolio bylą Liustracijos komisijai. Po nuolatinių skandalų atsistatydinus tuometiniam VSD vadovui generolui Povilui Malakauskui, tų pačių metų gruodžio 28 dieną prezidentė D. Grybauskaitė pavedė R. Vaišnorui laikinai eiti departamento generalinio direktoriaus pareigas. 2010 m. kovo 15 dieną VSD skyriaus viršininkas, vadovaujantis prie Liustracijos komisijos veikiančiai darbo grupei, kuri kaupia ir tikrina duomenis apie buvusius slaptus KGB bendradarbius, Gintaras Baradinskas pateikė archyvuose saugomus duomenis apie D. Čekuolio galimą bendradarbiavimą su KGB. VSD dokumentai rodo, kad kovo 29 dieną dalyvaujant trims iš penkių Liustracijos komisijos narių nusprendžiama, kad D. Čekuolis slapta nebendradarbiavo su KGB. Trys komisijos nariai – pirmininkas Algimantas Urmonas, VSD skyriaus viršininkas Vytas Lengvenis ir prokurorė Rita Vaitiekūnienė. Ties komisijos narių Petro Ragausko ir Jūratės Marcinkevičienės pavardėmis nėra jokių įrašų – vadinasi, sprendimo jie nepasirašė. Kaip aiškino Liustracijos komisijos pirmininkas A. Urmonas, „sprendimas buvo, kad slaptai su KGB nebendradarbiavo, kadangi VSD darbo grupės pateikti duomenys buvo fragmentiniai, juose buvo tik kai kurie duomenys, pagal teismų praktiką reikia daugiau duomenų“. Komisija ir VSD nepasivargino apklausti nei paties D. Čekuolio, nei KGB pareigūnų ar jų vadovų. Į Liustracijos komisiją D. Čekuolis net nebuvo pakviestas paaiškinti savo bendradarbiavimo ar nebendradarbiavimo su KGB fakto.

Tie patys klausimai kyla ir dėl G. Čekuolio, D. Čekuolio dvynio brolio. Jis šiuo metu yra Lietuvos nuolatinės atstovybės prie Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos (ESBO) vadovas. Šis Lietuvos diplomatas, anot T. Dapkaus, taip pat turi ką slėpti. Lietuvos SSR KGB 1-ojo (žvalgybos) skyriaus operatyvinių bylų kartotekoje, saugomoje Lietuvos ypatingajame archyve, išlikusi agento pseudonimu „Arvydas Kalnėnas“ bylos registracijos Nr. 1826 kortelė (F.Nr.K-1, Ap.61, kortelė Nr. 86). Sovietinės žvalgybos agento kortelėje yra įrašas, kad byla registruota 1983 metų gegužės mėnesį ir bylą pradėjo Lietuvos SSR KGB majoras Vytautas Bitinaitis. KGB majoro Prano Sinkevičiaus darbo sąsiuvinyje Nr. 398 yra agentų sąrašas, kuriame įrašyta „Kalnėnas – Čekuolis G., R. 1959, dirba „Tėviškės“ draugijoje“ (F. Nr. K-1, Ap. 49, B. 603, L.17). Valstybės saugumo departamento Kontržvalgybos valdybos pažymoje apie ambasadorių G. Čekuolį nurodoma, kad jo tėvas yra Rimtautas, jis gimęs 1959 metais, nuo 1982 metų iki 1987 metų dirbo Lietuvos kultūrinių ryšių su tautiečiais užsienyje draugijoje „Tėviškė“ (irgi susijusioje su KGB). Ypatingajame archyve taip pat saugomas LSSR KGB majoro Vidmanto Kuolelio darbo sąsiuvinis Nr. 551, jame yra agentų sąrašas, ir įrašas: „Kalnėnas, gimęs 1959, dirba „Tėviškės“ draugijoje (F.Nr.K-1, Ap.49, B.571, L44)“. Pavardė dokumente užbraukta. Archyve saugomas ir agento „Arvydas Kalnėnas“ (reg. Nr.1826) paskatinimų registracijos lapas. Jame yra įrašai, kad agentas 1985 m. spalio 2 dieną ir 1986 m. gegužės 26 dieną  buvo vaišinamas, o 1986 m.  balandžio 23 dieną gavo 60 rublių vertės dovanų. Atkreiptinas dėmesys, kad LSSR KGB Žvalgybos skyriaus agentų, komandiruotų į užsienį, sąraše nurodyta, kad sovietinės išorinės žvalgybos skyrius agentą „Kalnėnas“ išsiuntė į Prancūzijos Respubliką su užduotimi jau 1989 metų vasario 16 dieną. Tikrai įdomu, kokias užduotis vykdė „Kalnėnas“ Prancūzijoje Sąjūdžio metais. Ambasadorius G. Čekuolis, kaip ir jo dvynys brolis ambasadorius D. Čekuolis, oficialiai niekada nesikreipė į VSD dėl savo galimo bendradarbiavimo. G. Čekuolio bylą Liustracijos komisijai VSD Kontržvalgybos valdybos 3-iojo skyriaus pareigūnas Valdas Zagorskas pradėjo formuoti tą pačią dieną, kaip ir jo brolio D. Čekuolio, tai yra 2009 m. lapkričio 11 d. 2010 m. kovo 15 d. VSD skyriaus viršininkas, vadovaujantis prie Liustracijos komisijos veikiančiai darbo grupei, kaupiančiai ir tikrinančiai duomenis apie buvusius slaptus KGB bendradarbius, G. Baradinskas pateikė archyvuose saugomus duomenis apie G. Čekuolio galimą bendradarbiavimą su KGB (tą pačią dieną ir atskirą bylą apie brolį D. Čekuolį). VSD dokumentai rodo, kad kovo 29-ąją dalyvaujant trims iš penkių Liustracijos komisijos narių nusprendžiama, kad G. Čekuolis slapta nebendradarbiavo su KGB. Tokią išvadą pateikia tie patys trys komisijos nariai – komisijos pirmininkas Algimantas Urmonas, VSD skyriaus viršininkas Vytas Lengvenis ir prokurorė Rita Vaitiekūnienė. Tą pačią dieną tie patys trys nariai priima analogišką sprendimą ir D. Čekuolio atžvilgiu.

Dar tą pačią informacijos apie D. Čekuolio galimą bendradarbiavimą su KGB pateikimo dieną užsienio reikalų ministras konservatorius Audronius Ažubalis paneigė D. Čekuolio bendradarbiavimą su KGB – tai esą jam patvirtino Liustracijos komisijos pažyma. Ministras taip pat atkreipia dėmesį, jog T. Dapkaus publikacija žiniasklaidoje (portale alfa.lt) pasirodė esanti suderinta su D. Čekuolio kandidatūros iškėlimu į aukštas pareigas, tad yra nepatikima. Verta prisiminti, kad būdamas opozicijos deleguotu Seimo Užsienio reikalų komiteto vicepirmininku, A. Ažubalis darė ne vieną pareiškimą, kaip būtina „išvalyti“ Lietuvos diplomatinę tarnybą nuo buvusių KGB darbuotojų. Tada buvo kalbama apie maždaug 70 Lietuvos diplomatų, turėjusių glaudžius ryšius su KGB. Dabar, kaip ir būdinga konservatoriams, A. Ažubalis ir kiti valdančiosios koalicijos nariai pažadų atsikratyti kagėbistais tarp Lietuvos diplomatų jau nebenori prisiminti.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija