2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

Užsienio lietuviams skaudus antrosios pilietybės klausimas

Posėdžiauja Pasaulio lietuvių bendruomenės XIV Seimas

Prieš dvi savaites, rugpjūčio pirmoje pusėje, Vilniuje darbą baigė Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) XIV Seimas. Apie 180 delegatų iš trijose dešimtyse pasaulio valstybių veikiančių lietuvių bendruomenių aptarė švietimo, pilietybės, sielovados, lietuviškos žiniasklaidos klausimus, sprendė organizacinius reikalus. Jau iš anksto buvo pranešta, kad PLB valdybos pirmininkė Regina Narušienė nekandidatuos į šį postą kitai kadencijai. Naująja Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininke išrinkta Danguolė Navickienė iš Jungtinių Valstijų (JAV). Vilniuje posėdžiavęs XIV PLB Seimas išrinko naują PLB valdybą.

A. Lukašenką išgąsdino švediški pliušiniai meškiukai

Po beveik trijų savaičių Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka patvirtino, jog liepos 4 dieną į šalies oro erdvę tikrai buvo neteisėtai įsibrovęs užsienio lengvasis lėktuvas. Iš pradžių Baltarusijos pareigūnai neigė Švedijos žiniasklaidoje pasirodžiusius pranešimus, kad nedidelis lėktuvas kirto sieną iš Lietuvos pusės į Baltarusiją ir nuleido mažyčiais parašiutais šimtus meškiukų su šūkiais, reikalaujančiais žmogaus teisių ir politinių laisvių su užrašu „Laisvė“. Švedų aktyvistai žiniasklaidoje paskelbė, kad liepos 4 dieną iš Lietuvos jie įskrido į Baltarusiją nedideliu lėktuvu ir išmėtė tūkstantį meškiukų šalies teritorijoje. Po to jie grįžo į Lietuvą. Švedai teigė taip norėję atkreipti dėmesį į žodžio laisvės ribojimus Baltarusijoje. Dar liepos 4 dieną kai kurios Baltarusijos žiniasklaidos priemonės pranešė, kad lengvasis civilinis lėktuvas, pilotuojamas švedų, kirto Baltarusijos oro erdvės sieną iš Lietuvos pusės ir mėtė virš Minsko ir Iveneco (Minsko sritis) pliušinius meškiukus su raginimais užtikrinti spaudos laisvę šalyje. Tada Gynybos ministerija pareiškė, kad kokių nors Baltarusijos oro erdvės pažeidimų nebuvo, ir pranešimą apie pliušinių meškiukų desantą pavadino provokacija. Tačiau po trijų savaičių, „išsiaiškinęs padėtį“, įpykęs A. Lukašenka per pasitarimą su jėgos struktūrų vadovais patvirtino, jog liepos 4 dieną į šalies oro erdvę buvo įsibrovęs užsienio lengvasis lėktuvas, tad šiai akcijai neužkirtę kelio pareigūnai turi būti nubausti. Pasinaudodamas proga A. Lukašenka iš pareigų atleido Valstybinio pasienio komiteto pirmininką Igorį Račkovskį ir Karinių oro pajėgų (KOP) bei priešlėktuvinės gynybos kariuomenės vadą Dmitrijų Pachmelkiną, kai kuriems jėgos struktūrų vadovams paskyrė papeikimus. Tokiu būdu A. Lukašenka aiškiai pripažino, kad meškiukų akcija jį labai išgąsdino, ir bet kokias „maištingas“ mintis reikia užgniaužti dar vystykluose. Lukašenka pareiškė, kad dėl incidento, susijusio su švedų lėktuvu, pažeidusiu respublikos oro erdvę ir mėčiusiu pliušinius žaisliukus, pirmiausia kaltė tenka pasieniečiams. Spaudos tarnyba citavo bravūriškus A. Lukašenkos žodžius: „Apginti valstybę prie galutinės sienos – svarbiausiais pasieniečių uždavinys. Tarptautinė veikla, kiti klausimai – antraeiliai. Ne pasieniečiai turi blaškytis, ieškodami priemonių Europoje, o europiečiai turi pas jus ateiti, jeigu nori, kad mes gintume jų sienas. (...) Į bet kurias provokacijas turi būti deramas mūsų atsakymas. (...) Sienos pažeidimai neturi likti nenubausti. Jiems reikia užkirsti kelią visomis pajėgomis ir priemonėmis, taip pat ir ginklu, nieko nepaisant“.

Knygoje apie informacinius karus trūksta lietuviškos informacijos

Gintaras Visockas

Užverstas paskutinis Manto Martišiaus knygos „(Ne)akivaizdus karas“ puslapis. Knygoje gausu konkrečių duomenų iš praeities, apstu dabarties faktų. Čia pateikiama naujausių teorijų, koncepcijų, šokiruojančių palyginimų. Perskaičius Manto Martišiaus knygą galima susidaryti išsamų vaizdą, kaip ir kodėl pasaulyje kariaujami informaciniai karai.

Su knyga patarčiau susipažinti visiems, kurie domisi politinėmis, karinėmis, ekonominėmis temomis, ypač žurnalistams, tiriantiems žvalgybos istorijas. Visi jie ras svarbių žinių, kaip savo nuomonę pasauliui primesti stengiasi JAV, Vakarų Europa, Rusija, Kinija, kai kurios arabų šalys. Be kita ko, čia analizuojamos klaidos, padarytos formuojant visuomenės nuomonę apie Vietnamo, Irako ar Afganistano karus. Į kai kurias konfliktines situacijas žvelgiama iš skirtingų pozicijų, pavyzdžiui, nušviečiama oficialiojo Vašingtono, paskui – oficialiosios Maskvos taktika. Skaitytojui dažnai leidžiama pačiam lyginti, kuo skiriasi amerikietiški informaciniai-propagandiniai karai nuo rusiškų ar kiniškų.

„WikiLeaks“  įkūrėjas dėkoja už pagalbą ginant jo teises

Sekmadienio popietę į pasaulio žiniasklaidą kreipėsi šiuo metu Londone, Ekvadoro ambasadoje, prieglobstį gavęs „WikiLeaks“  tinklalapio įkūrėjas 41 metų Australijos pilietis Julianas Assange‘as. Pasirodęs viešumoje jis padėkojo Ekvadoro, nedidelės Pietų Amerikos valstybės, vadovams už pagalbą ginant jo teises ir suteikiant prieglobstį. „Esu dėkingas Argentinos, Libijos, Brazilijos, Čilės, Bolivijos, Salvadoro, Hondūro, Meksikos, Nikaragvos, Peru, Venesuelos ir kitų Lotynų Amerikos šalių gyventojams ir valdžioms“, – dėkojo J. Assange‘as. Taip pat jis išsakė padėką JAV, Didžiosios Britanijos, Švedijos ir Australijos žmonėms, kurie jį palaikė per visus teismų maratonus. „Ačiū už palaikymą tuo metu, kai net šių šalių valdžia nepalaikė“, – sakė „WikiLeaks“  tinklalapio įkūrėjas. Jis taip pat atsiprašė savo šeimos, kad negali su jais būti, bet pažadėjo, kad jie vėl bus greitai kartu. Jis taip pat paragino JAV prezidentą Baracką Obamą sustabdyti „raganų medžioklę“ prieš jo tinklalapį, paskelbusį daugybę slaptų Vašingtono dokumentų.

Dėl lietuvių bendruomenės Šveicarijoje įkūrimo datos

Janina SURVILAITĖ,

rašytoja

Jeigu tautos ir valstybės istoriją vadiname jos atmintimi, tai visa išsaugota archyvinė medžiaga yra pats brangiausias tos atminties paveldėtas turtas. Kas gali būti reikšmingiau tautinės atminties išsaugojimui už paliktus rašytinius mūsų pirmtakų dokumentus, liudijančius apie tautos istorinius faktus? Gerai prisimename, kaip sovietinio režimo metais lietuvių tautos istorija buvo perrašinėjama, klastojama, naikinama. Tuo metu Tėvynės biografijoje padarytas klaidas tebetaisome, o atėjęs palankus laikas turėtų padėti išvengti, kad nedarytume naujų.

Lietuvių kultūra tapo artimesnė

Savo atgimimo dvidešimtmetį ir Lietuvos valstybinę šventę – Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną - lietuvių diaspora Sankt Peterburge šventė vienu metu. Fontankos upės krantinėje, Gavrilos Deržavino bei rusų literatūros muziejuje-rūmuose.

Diena buvo karšta, ir svečiams, tarp kurių buvo rusai, estai bei latviai, pasiūlė šventę pradėti pasivaikščiojimu-ekskursija Lenkų sode, kuris yra didžiojo rusų poeto rūmų dalis. Lietuviams ši vieta yra įžymi. 1846 metais G. Deržavino namas buvo Romos katalikų kolegijos išpirktas. XIX amžiaus 70-ojo dešimtmečio pradžioje sodo teritorijoje buvo pastatytas Švč. Mergelės Marijos soboras, kuris po Spalio revoliucijos buvo sugriautas. Šiandien parapija atkurta, ten įsikurė aukštoji dvasinė katalikų seminarija ,,Marija – Apaštalų Karalienė”. Lietuvių bendruomenė buvo viena iš atkūrimo iniciatorių.

Pabaltijiečių vienybės renginys

Renginyje dainavo lietuvių choras „Daina“

Sidnyje (Australija) Jungtinis Baltų komitetas (jame yra estų, latvių ir lietuvių atstovai) organizuoja įvairius Lietuvai, Latvijai ir Estijai svarbius minėjimus. Jau 50 metų čia, kengūrų krašte, rengiamas Gedulo dienos minėjimas, primenantis trijų Baltijos tautų kančias. Gaila, kad vis mažėja minėjimo dalyvių, bet džiugu, kad prie pabaltijiečių prisijungia ir australai. Dalyvavo ir garbės svečiai iš Australijos parlamento, valstijos vadovai bei kitų tautų atstovai. Minėjimas pradėtas malda, kurią perskaitė liuteronų kunigas latvis Colvin Mac Pherson. Pagrindinę kalbą pasakė dr. Vincas Taškūnas. Anksčiau  programoje dalyvaudavo  estų, latvių ir lietuvių chorai. Šiais metais, kad ir sumažėjęs, dainavo tik lietuvių choras „Daina“, kuriam padeda  ir lietuviškai dainuojantys  australai. Kai reikia, lietuvių chorui diriguoja Meagan Dunn.  Programą parodė advokatas, tenoras ir pianistas Garry Penhall, olandų kilmės tenoras Joe Blansjaar, vedęs lietuvaitę, ir zelandietis  Nick Scatue. Jis šoka ir lietuvių tautinius šokius. Kur rasti padėkos žodžius lenkui pianistui Wojcech‘ui Wisnewski‘ui, kuris jau dešimt metų dirba su „Dainos“ choru. Minėjime neatsirado iš lietuvių jaunimo nešti Lietuvos vėliava, tai zelandietis Nick su malonumu ją nešė lydimas dviejų lietuvaičių su tautiniais rūbais. Nuoširdi padėka tiems jauniems lietuviams ir jų tėvams.